TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Emigruoja ir baravykai

2013 07 31 6:00
Grybai supirktuvėse sveriami svarstyklėmis, o turguje – iš akies. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Per pastaruosius keletą metų grybų karalius baravykas baigia visiškai užmiršti savo tėvoniją Varėnos miškus ir keliasi gyventi kur šiauriau ir drėgniau. Praėjusį savaitgalį užėjusį gausų baravykų dygimą grybų supirkėjai laiko tik pavėluotu trumpalaikiu reiškiniu.

Šeštadienį, liepos 27-ąją, iš miško netoli Paluknio (Trakų r.) grįžęs pustuščiais krepšiais, jau kitą dieną vilnietis iš to paties miško grįžo kaip su išdygusiais sparnais: du pilni krepšiai jaunų gruzdančių 5–7 centimetrų aukščio baravykiukų!

„Manęs tokie dalykai nestebina jau ne pirmi metai, – LŽ sakė Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos prezidentas, Varėnos UAB „Vipreka“ direktorius Virginijus Varanavičius. – Pas mus, apie Varėną, ir pernai buvo tuščia, o apie Švenčionėlius, Panevėžį, Šiaulius baravykus tonomis supirkinėjo.“

Pastebėjo dėsningumų

Savaitgalio pokštą, matytą ir Šalčininkų, Kauno apylinkių, Alytaus, Kėdainių urėdijų miškuose, verslininkas laiko trumpalaike banga, kuri taip pat greitai nuslūgs, jei atsinaujinusi kaitra užtruks dar porą trejetą dienų. „Pastaruosius keletą metų baravykai pamėgo drėgnesnius mišrius miškus, auga net žolėse, o tradiciškai grybingą Varėnos kraštą vis aplenkia – čia žemė smėlėta, per maža drėgmės ne tik baravykams, bet ir voveraitėms“, – pasakojo V.Varanavičius.

Jis teigia per ilgalaikius stebėjimus atradęs ir daugiau „baravykinių“ dėsningumų. Pavyzdžiui, baravykui reikia vėsių naktų. Jie dygti nepradės, jei naktį oro temperatūra bus aukštesnė nei 10 laipsnių Celsijaus. Paprastai vasariniai baravykai sparčiau pradeda dygti apie liepos vidurį, tad šis dygimas yra bent porą savaičių pavėlavęs. O rudeninių baravykų, jei orai palankūs, reikėtų laukti antroje rugpjūčio pusėje. „Jei baravykai nepradės dygti nuo rugpjūčio 20 iki rugsėjo pradžios, didesnio derliaus jau galima nelaukti – nebent tik užeitų kokia trumpalaikė bangelė“, – dėstė verslininkas.

Grybų specialistai atkreipia dėmesį ir į dar vieną svarbų dėsningumą: gausesnio baravykų dygimo dera tikėtis kas antri metai, o ypač sėkmingi būna kas penkti metai. Paskutiniai tokie buvo 2008-ieji. Todėl, esant palankiems orams, 2013-ųjų vasara galėtų būti velniškai sėkminga.

Tačiau Dzūkijos grybų supirkėjai šiemet didelės sėkmės nesitiki, nes didžiulius brandžių miškų plotus suniokojo tų pačių 2008-ųjų rugpjūčio 8 dieną siautęs viesulas. Grybieną degina ir Lietuvos klimatui vis dar neįprasta kaitra. „Jau ne pirmi metai saulė užkaitina būtent tada, kai turėtų prasidėti pats baravykų dygimas“, – apgailestavo miško gėrybes superkančios bendrovės vadovas.

Žvalgosi į dangų

„Gal ne Lietuvoje gyvenate? Palyginkite, kokie orai buvo paėjusią vasarą, kokie dabar, ir viskas bus aišku“, – LŽ nenuovokumu stebėjosi nepanorusi būti įvardyta grybus superkančios UAB „Ecolink Baltic“ vyriausioji buhalterė, paprašyta palyginti šiųmetį voveraičių derlių su pernykščiu.

Kita vertus, anot jos, grybų supirkėjams po truputį jau atnešama ne tik voveraičių, bet ir baravykų.

Vidmantas Budrikis, UAB „Tandemus“ vadovas, neslepia, kad voveraičių derlius šiemet gerokai prastesnis negu praėjusią vasarą: pradėjusios dygti, jos nuo vasaros kaitros ėmė džiūti ir pradėjo atsigauti tik gausiau palijus, tačiau jau gerokai paaugusios ir retais lopinėliais.

O baravykai, anot jo, nors atnešami negausiai, labai iškirmiję, todėl superkami tik perpjauti per pusę, kad būtų matyti, kas viduje.

Apskritai šiemet gyventojai į supirktuves daugiau neša mėlynių negu grybų. „Žmonės skaičiuoja, kas jiems pelningiau, ir apsisprendžia“, – svarstė V.Budrikis.

V.Varanavičius patikslina: už kilogramą sunkiai randamų voveraičių supirkėjai moka 11–12 litų, o už mėlynes – po 7–8 litus. Tačiau aptikus derlingesnį uogienojų, pririnkti kilogramą mėlynių, matyt, paprasčiau.

Iki rudens dar laiko yra, todėl grybų supirkėjai vis viltingai žvalgosi į dangų, akimis rydami kiekvieną tamsesnį debesėlį, kuris galėtų bent iš dalies atgaivinti sezoninį miško gėrybių supirkėjų verslą.

Turgaus linksmybės

Nežinia kiek trunkančios „grybų krizės“ kol kas nejaučia turgus. Čia apstu ir voveraičių, ir baravykų. Sostinės Halės, Kalvarijų turgavietėse, priklausomai nuo pasiūlos gausos, litrą voveraičių galima nusipirkti už 6–10 litų, o krūvelę baravykų, vaizduojančių kilogramą, – už 15–20 litų. Tiesa, jie neperpjauti, tad galima nusipirkti ir visiškai skylėtų. Bet galima derėtis. Pavyzdžiui, kibirą gražių baravykų įmanoma nusipirkti už 80–100 litų.

Norintiesiems garantuotos kokybės grybų supirkėjai gali parduoti, tačiau tai kainuos tikrai nemažai. Antai jau minėta Varėnoje įsikūrusi „Ecolink Baltik“ už kilogramą pirmos rūšies šviežių baravykų paprašys 50 litų. „Prievarta nesiūlome. Nenorite – nepirkite“, – sakė LŽ kalbintoji bendrovės finansininkė. Tačiau apie supirkimo kainas ji kalbėti atsisakė.

„Apie kainas geriau nekalbėti, nes viena kaina už grybus mokama grybautojams, o kita – su mumis sutartis sudariusiems supirkėjams, kurie atveža dideliais kiekiais“, – grybų supirkėjų slapukavimą aiškino V.Budrikis. Tokia padėtimi, kaip paaiškėjo, noriai naudojasi individualų „versliuką“ susikūrę nelegalūs prekiautojai. Nusipirkę keletą kilogramų grybų iš supirkėjų, jie žygiuoja į pakeles ir čia jau voveraites arba mėlynes parduoda litriniais stiklainiais už kilogramo kainą. „Pastebėjome, kad tie patys žmonės miško gėrybes, kurių nepasiseka parduoti, po dienos kitos atneša vėl į supirktuves“, – LŽ pripažino asociacijos vadovas.

Pamėgo italai

Dzūkijos grybų supirkėjai, stokodami grybų, neskuba jų vežtis iš gerokai grybingesnių rajonų, nes vežtis baravykus, pavyzdžiui, iš Šiaulių, anot „Ecolink Baltic“ finansininkės, nėra racionalu.

Tačiau miško gėrybėmis prekiaujantiems verslininkams visiškai racionalu vežti grybus dešimteriopai didesniais atstumais – mat beveik visas Lietuvoje supirktas grybų derlius yra eksportuojamas.

Pasak V.Varanavičiaus, pagrindiniai lietuviškų baravykų valgytojai yra italai. Jiems nelabai baisus ir pakirmijęs grybas, nes kirmėlytes jie išvaro kažin kokiais savo sukurtais metodais, tačiau baravykas Italijoje yra laikomas vertingu picos komponentu. O štai vokiečiai, nors už baravykus moka itin brangiai, perka tik idealiai sveikus baravykus, todėl jiems šie grybai vežami tik perpjauti per pusę. Vokietija yra didžiausia lietuviškų grybų importuotoja, tačiau didelę dalį šio importo sudaro voveraitės.

Statistikos departamento duomenimis, kasmet iš Lietuvos grybų eksportuojama beveik dvigubai daugiau, negu superkama. Pasak V.Varanavičiaus, šis neatitikimas aiškintinas tuo, kad nemažą grybų eksporto iš Lietuvos dalį sudaro reeksportuojama produkcija. Be to, išvežami ne tik švieži, bet ir šaldyti, džiovinti grybai, kurių derlius gali būti supirktas ankstesniais metais.

Grybų supirkimas ir eksportas, tonomis

2007 m.2008 m.2009 m.2010 m.2011 m.
Supirkta grybų1984,91806,85666,12949,32622
Iš jų voveraičių1814,91553,85542,126922530
Baravykų29,915268,10,442,2
Eksportuota iš viso*33524350374333573807

*Švieži ir šaldyti

Šaltinis: Statistikos departamentas

Grybų eksportas 2011 metais

ValstybėEksportuota tonųEksporto dalis, proc.
Vokietija189944,9
Prancūzija50013,1
Šveicarija45411,9
Italija3338,7
Austrija2265,9
Švedija802,1
Latvija200,5
Estija140,4
Danija50,1
Nyderlandai20,05
Kitos2757,2

Šaltinis: Statistikos departamentas, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"