TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Energetika: atliekos, biokuras ir dujos

2013 06 17 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Specialistų nuomone, atliekomis, biokuru ir gamtinėmis dujomis kūrenamos elektrinės galėtų patenkinti visus šalies elektros ir šilumos energijos poreikius.

Prognozuojama, kad dėl Klaipėdoje veikiančios pirmos Baltijos šalyse kogeneracinės jėgainės, gaminančios elektrą ir šilumos energiją iš deginamų komunalinių atliekų, šiluma klaipėdiečiams kitą sezoną galėtų atpigti 10-15 procentų. Jau nuo šio birželio šilumos kaina uostamiestyje ir Gargžduose mažės 1,86 proc., o karštas vanduo, palyginant su gegužės mėnesiu, pigs 1 procentu.

Kęstutis Jonkus, AB „Klaipėdos energija“ finansų direktorius, LŽ patvirtino, kad šilumos ir karšto vandens kainos mažėjimui turėjo įtakos pigesnė šilumos energija, perkama iš naujos bendrovės „Fortum Klaipėda“ termofikacinės elektrinės. „Birželį bendras miesto šilumos poreikis yra 23 000 megavatvalandžių (MWh). Iš UAB „Fortum Klaipėda“ ketinama nupirkti 9666 MWh, t. y. apie 42 proc. miestui būtinos šilumos energijos“, - sakė jis.

Investicijų dydis skiriasi kelis kartus

Investicijos į tokias jėgaines yra kelis kartus didesnės negu į biokuru ar dujomis kūrenamas kogeneracines elektrines. Antai į „Fortum Klaipėdos“ jėgainę, kurioje sumontuotas 85 MW galios katilas, suomių kapitalo bendrovė investavo apie 130 mln. eurų (448,8 mln. litų), arba po 5,2 mln. litų į 1 MW galios.

Investicijos į panašaus galingumo biokuru kūrenamą kogeneracinę elektrinę, specialistų skaičiavimu, siektų apie 66 mln. eurų (230 mln. litų), arba maždaug 1 mln. litų į 1 MW šilumos galios ir apie 9 mln. litų - į 1 MW elektros galios. 455 MW instaliuotos galios kombinuoto ciklo bloko statyba Elektrėnų jėgainėje kainavo 1,3 mlrd. litų, arba po 2,8 mln. litų į 1 MW.

„Klaipėdoje suomių pastatyta kogeneracinė jėgainė gamina ir šilumą, ir elektrą. Be to, degina komunalines atliekas. Tam reikia itin agresyvaus degimo proceso, temperatūros režimo palaikymo sistemos, labai aukštos temperatūros krosnies, kad sudegtų kenksmingos dalelės. Be to, turi būti įrengta kelių lygių išmetamų dūmų valymo sistema. Todėl investicijos į tokias jėgaines – labai didelės, keleriopai didesnės negu į biokuru ar dujomis kūrenamas elektrines“, - LŽ tvirtino Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas Remigijus Lapinskas.

Tačiau tokių jėgainių gyvybingumą, anot R.Lapinsko, užtikrina tai, kad gaunama papildomų pajamų už atliekų deginimą. Antai Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) Dumpių sąvartynas „Fortum Klaipėdai“ deginti šiemet patieks apie 58 tūkst. tonų, o 2014 metais – apie 100 tūkst. tonų išrūšiuotų atliekų. Už 1 tonos atliekų sudeginimą elektrinei bus mokama po 79 litus be PVM. „Taigi jėgainė gaus pajamų ne tik už šilumos ir elektros energijos pardavimą, bet ir už atliekų deginimą. Taip investicijos atsipirks greičiau“, - komentavo R.Lapinskas.

R.Lapinsko nuomone, atliekų naudojimas energijos gamybai pirmiausia sprendžia ekologijos klausimus, todėl tokių jėgainių turėtų atsirasti didžiuosiuose miestuose./Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Klaipėdos jėgainės maksimalus pajėgumas - 260 tūkst. tonų kuro per metus. „Planuojama, kad kasmet bus sudeginama apie 110-130 tūkst. tonų komunalinių ir 50 tūkst. tonų pramoninių atliekų. Likusią kuro dalį sudarys medienos drožlės“, - LŽ aiškino bendrovės „Fortum Heat Lietuva“ atstovas spaudai Andrius Kasparavičius.

Tačiau artimiausiu metu jėgainei gali pritrūkti atliekų, nes, kaip LŽ informavo KRATC, šiemet Dumpių sąvartynas deginti patieks tik apie 58 tūkst. tonų, o 2014 metais – apie 100 tonų išrūšiuotų atliekų. „Įmonei bet kokiu atveju užteks žaliavos, nes trūkstamas atliekų kiekis visada gali būti pakeičiamas biokuru“, - teigė A.Kasparavičius. Jis taip pat patikino, kad importuoti rūšiuotų atliekų, pavyzdžiui, iš Latvijos, šiuo metu neplanuojama.

LŽ klausiamas, kodėl investuotojai numatė deginti ir biokurą, o ne vien atliekas, kaip tai daroma šios bendrovės jėgainėse Švedijoje ir Suomijoje, A.Kasparavičius atsakė, jog toks buvęs „Fortum“ sprendimas įvertinus atliekų kiekį Klaipėdos regione. „Kai atliekų daugėja, mažėja naudojamo biokuro kiekis, ir priešingai. Jėgainė statoma ne vieniems metams, todėl palikta erdvės lanksčiai reaguoti į kuro tiekimo pokyčius”, - pažymėjo jis.

R.Lapinskas mano, kad pažangios technologijos „Fortum“ jėgainei Klaipėdoje nebūtina deginti biokuro. Pasak LITBIOMA prezidento, naudojamų komunalinių atliekų dalis galėtų didėti ir pasiekti net 100 proc. viso deginamo kuro, nes Klaipėdos regione biokuras esą kainuos brangiau negu kitur Lietuvoje.

Šilumos ir elektros kainos panašios

Atliekomis ir biokuru kūrenamų jėgainių elektros ir šilumos energijos, tiekiamos į tinklus, kaina panaši.

Gegužės mėnesį "Fortum Klaipėda" pardavė šilumą "Klaipėdos energijai" už 11 ct/kWh. Birželį jos kaina sumažėjo - iki 9,49 ct/kWh. „Klaipėdos energijos“ įrenginiais pagaminta šiluma kainuoja 17,71 ct/kWh.

Pasak R.Lapinsko, panašios galios biokuro jėgainėje pagamintos šilumos energijos, tiekiamos į tinklą, vidutinė kaina siekia apie 10 ct/kWh (gyventojams tai užtikrintų 20-22 ct/kWh kainą), o elektros energijos, gaunamos dirbant kogeneraciniu režimu, kaina – 10-12 ct/kWh. Tačiau tokios jos būtų tik tuo atveju, jeigu jėgainei statyti būtų skiriama Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama, sudaranti 30-40 proc. visų investicijų.

“Visada veikia masto ekonomika. Reikėtų vertinti kiekvieną konkrečią jėgainę, nes savikainai ir galutinei šilumos bei elektros kainai turi įtakos investicijų apimtis, nuosavo ir skolinto kapitalo dalis, tai, kokiomis sąlygomis skolintasi, ar buvo naudojamasi ES struktūrinių fondų parama, nes ši dalis Lietuvoje neįskaičiuojama į šilumos kainą“, - kalbėjo R.Lapinskas.

Biokuro elektrinės, kurioms statyti buvo gauta Europos Sąjungos parama, anot R.Lapinsko, turėtų atsipirkti per 5-7 metus („Fortum“ jėgainės atsipirkimo terminas – 10 metų). Tačiau jis pabrėžė, kad dideli projektai Lietuvoje adekvačios ES paramos niekada nėra gavę. Pavyzdžiui, 2012 metais paleista biomase kūrenama Šiaulių termofikacinė elektrinė, kurios statyba kainavo 106 mln. litų, gavo tik 18 proc. viso projekto vertės, arba 18 mln. litų, ES paramos. „Mūsų manymu, tokia padėtis netinkama. Tai seno mąstymo palikimas, netikėjimas, kad biokuras gali būti geriausias sprendimas Lietuvos energetikai - ne tik šilumos, bet ir elektros. Todėl labai džiaugiamės, jog dabartinė Vyriausybė, atrodo, patikėjo, kad plėtojant biokuro jėgaines galima sumažinti šilumos kainą gyventojams ir išspręsti bazinės elektros gamybos Lietuvoje klausimą“, - sakė R.Lapinskas.

V.Jankauskas: „Atominė jėgainė – tai milžiniškos išlaidos, jos kaina didžiulė, o nauda labai abejotina.“/Romo Jurgaičio nuotrauka

Siūlo nepamiršti ir dujų

Profesorius Vidmantas Jankauskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas, sako, kad atliekas kūrenti Lietuvoje būtina. „Juk mes kone vieninteliai Europoje visas atliekas išmetame. Investicijos į tokias jėgaines gal ir didesnės, bet jų kuras nieko nekainuoja, net duoda geras pajamas“, - pabrėžė jis. V.Jankauskas įsitikinęs, kad atliekomis kūrenamas termofikacines elektrines reikėtų statyti visuose didžiuosiuose miestuose. „Daug tikrai nereikia, bet dar 2-3 reikėtų, ir užtektų“, - pridūrė jis.

Tačiau profesorius mano, kad būtų netikslinga visą elektros ir šilumos ūkį orientuoti tik į atliekomis ir biokuru kūrenamas elektrines. „Visi kažkaip pamiršta, kad mes turime dujų jėgaines. Pasistatėme galingą kombinuoto ciklo bloką „Lietuvos energijos“ Elektrėnų komplekse. Dujines jėgaines turi įmonės. Kuriems galams tada statome suskystintų dujų terminalą, stipriname dujų tiekimo tinklus, dedame milijardus litų, jeigu kalbame tik apie atomą ir biokurą? Dabar atrodo, kad tik šie du kuro variantai belikę. Anksčiau šnekėjome vien apie atomą, o šiandien manome, kad viską gali pakeisti biokuras. Man atrodo, dujos turi likti kaip svarbus kuras. Visa Europa jomis kūrena, latviai irgi kūrena, ir perka normalia kaina“, - stebėjosi energetikos ekonomistas.

V.Jankauskas tvirtina, kad šilumos ir elektros energija Lietuvą galėtų visiškai aprūpinti termofikacinės jėgainės, jos naudotų trijų rūšių kurą - atliekas, biokurą ir gamtines dujas. „Be atominės elektrinės visada galėjome išsiversti. Ir mano nuomonė dėl to labai tvirta, kad ir kokia valdžia būtų. Atominė jėgainė – tai milžiniškos išlaidos, jos kaina - didžiulė, o nauda labai abejotina“, - teigė profesorius.

Atliekų daugėja, bet jų per mažai

Lietuvos didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio – tolesnė energetikos plėtra, kaip įsivaizduoja R.Lapinskas, turėtų vykti įrengiant jėgaines, kurios šilumai ir elektrai gaminti naudotų medžių ir šiaudų granules. „Šiuo metu iš Lietuvos kasmet išvežama apie 250 tūkst. tonų medienos granulių. Lietuvos šiaudų granulių gamybos pajėgumas šių metų pabaigoje sieks apie 200 tūkst. tonų, o tai yra daugiau kaip 2 teravatvalandės elektros energijos. Todėl geriausia būtų Lietuvoje sukurti infrastruktūrą, naudojančią vietinius produktus - ne tik medienos skiedras, bet ir medžių bei šiaudų granules, taip pat komunalines atliekas“, - aiškino R.Lapinskas.

Jo nuomone, atliekų naudojimas energijos gamybai pirmiausia sprendžia ekologijos klausimus. Todėl tokių jėgainių turėtų atsirasti didžiuosiuose miestuose. „Stodami į ES uždarėme 800 mažų rajoninių sąvartynų, juose atliekos nebuvo rūšiuojamos. Atidarėme 10 regioninių sąvartynų, kuriuos dabar užpildome labai sparčiai. Gyvenimas gerėja ir atliekų daugėja. Prieš 20 metų vienam Lietuvos gyventojui per metus teko 200-250 kg atliekų, o šiandien - jau 400-450 kilogramų. Natūralu, kad jas reikia rūšiuoti, perdirbti ir naudoti energijai gaminti, idant netaptume sąvartynų šalimi. Tai puikus ir geras kuras, jam deginti sukurtos pažangios ir saugios technologijos“, - kalbėjo R.Lapinskas.

Tačiau vien komunalinių atliekų, pasak R.Lapinkso, Lietuvai deginti neužteks, nes jų susikaupia maždaug 1,2 mln. tonų per metus, o poreikis šilumai ir elektrai gaminti yra gerokai didesnis. „Todėl turime naudoti ne tik išrūšiuotas atliekas, bet ir vietinį biokurą – kaip nuolat atsinaujinantį energijos šaltinį“, - sakė jis.

Asociacijos LITBIOMA skaičiavimu, Lietuvoje 2020 metais apie 70-80 proc. į miestų tinklus centralizuotai tiekiamos šilumos ir 30-40 proc. elektros galėtų būti gaminama deginant biokurą. „Protingai naudodami savo biokuro išteklius galėtume patenkinti maksimalų jo poreikį, o biokuro kainos didėjimas iki 2020-2025 metų neturėtų siekti 30 procentų. Tokiu atveju ir ilgalaikėje perspektyvoje biokuras liks mažiausiai du kartus pigesnis už importuojamas gamtines dujas. Taigi atominės elektrinės Lietuvai vienareikšmiškai nereikia, ekonomiškai tai visiškai negyvybingas projektas“, - pabrėžė R.Lapinskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"