TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Energetika - atsinaujinanti, saugi ir autonomiška

2012 10 29 12:00
V.P.Andriukaitis: "Turėtume pagalvoti, ar iš tikrųjų esame ekonomiškai pajėgūs projektą vieni įgyvendinti."/Romo Jurgaičio nuotrauka

Dabar vykdomi kai kurie energetikos projektai kelia ekonominio gyvybingumo ir teisėtumo klausimų. Kalbėdamas su LŽ taip tvirtino Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas Vytenis Povilas Andriukaitis.

Konstitucijos požiūriu - nesuprantama

- Europos Komisijos (EK) pasamdyti ekspertai teigia, jog regioninis Baltijos šalių suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas būtų ekonomiškai gyvybingas, jeigu jį statytų keturios valstybės. Esą tiesiog būtina į projektą įtraukti Suomiją. Ar Lietuva elgiasi apgalvotai statydama terminalą viena, nesulaukusi EK išvadų ir galimybės gauti ES paramą?

- Tai yra pati didžiausia klaida. Lietuvai reikėjo statyti regioninį SGD terminalą, kuris aptarnautų Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, ir tokiam terminalui būtume gavę europinės paramos pinigų. Dabartinis SGD terminalo projektas, manau, turi dvi ydas. Pirma, Konstitucijos požiūriu nesuprantama, kodėl vartotojams uždedama prievolė jį finansuoti, antra, ribojama konkurencijos laisvė nustatant prievolę, kokią dalį dujų pirkti iš terminalo. Manau, kad EK tai panaikins.

Reikia aiškiai piliečiams pasakyti, kad nauju finansiniu laikotarpiu Lietuva nebegaus tiek ES paramos kaip pastaruoju metu. Mažės ir parama Ignalinos AE uždarymui. Jeigu Lietuva, gaudama mažesnę ES paramą, papildomai dar įbris į naujų skolų liūną, ims statyti terminalą viena, ir šio objekto finansavimo našta užgrius visus gyventojus, turėtume pagalvoti, ar iš tikrųjų esame ekonomiškai pajėgūs tokį projektą vieni įgyvendinti.

Juolab kad vienintelė tikrai didelė dujų vartotoja yra Jonavos AB "Achema", o buitiniai vartotojai sudaro nedidelę rinkos dalį. Ar mes nematome savo pramonės struktūros? Kyla klausimas, kodėl į projektą negalėtume įtraukti didžiausio dujų vartotojo? Manau, kad visi šie klausimai ir problemos dar atsidurs ant darbo stalų.

- Visi dujų vartotojai iš SGD terminalo privalės pirkti 25 proc. suvartojamų gamtinių dujų. Ar pritariate, kad vartotojams būtų taikoma tokia prievolė net ir tuo atveju, jeigu terminalo parduodamos dujos bus brangesnės nei rinkoje.

- Manau, kad šiuo klausimu savo verdiktą paskelbs Europos Komisija, nes minima įstatymo nuostata prieštarauja Europos Sąjungos sutartims ir pažeidžia laisvos konkurencijos principus. Juk vienas pagrindinių teisės principų sako, kad "sutartys vykdomos".

Pamatysite, bus rimtas ginčas, ir aš beveik tikras, kad Lietuva, ko gero, šį teisinį reguliavimą turės atšaukti.

VIAP mokesčio klausimai

- Energetikos ministerijos ir Kainų komisijos sprendimu kitąmet viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžetas didėja 240 mln. litų, arba 30 proc., - iš elektros vartotojų šio mokesčio bus surinkta beveik milijardas litų. Kiekvienas elektros energijos vartotojas vietoj dabar mokamų 7,04 cento nuo kitų metų papildomai mokės po 10,49 cento už kiekvieną suvartotą kilovatvalandę. Vien dėl šio mokesčio elektros kaina kitąmet peršoks 50 centų ribą. Ar VIAP biudžeto sudarymo modelis ir jo lėšomis finansuojamų objektų sąrašas atrodo priimtinas ir teisingas?

- Konsultavausi su teisininkais, ir jiems nesuprantama, kodėl visa visuomenė turi apmokėti energetinių projektų akcininkų investicijas. Šis VIAP modelis Konstitucijos požiūriu labai prieštaringas. Manau, Konstituciniame Teisme dėl to gali būti labai įdomi ir rimta byla. Manau, kad yra pagrindo dėl to kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Pats VIAP mokestis kelia labai rimtą problemą. Valstybė bando prisidengti, kad ji neva neįsiskolina. Šiuo atveju valstybė žaidžia gana keistą žaidimą. Ji tarsi ima iš žmonių obligacijas. Tu, žmogau, dabar moki, nes kažkada tau apsimokės gauti pigesnę elektrą. Teigiama, kad po tam tikro laiko šių savotiškų obligacijų pirkėjai

atsiims pinigus su procentais. Tuo tarpu ar žmonės atsiims, labai abejoju.

Už žaliąją energiją

- Kaip vertinate - ar Lietuvai reikalinga nauja atominė jėgainė?

<txt>- Aš asmeniškai manau, kad Lietuvai branduolinė energetika buvo primesta. Ignalinos AE buvo sąjunginis objektas, pastatytas už Sovietų Sąjungos lėšas. Dabar turime paveldą - du uždarytus blokus, neatsakytus klausimus dėl branduolinių atliekų laidojimo ir grėsmę, kad aplink Lietuvą bus pastatytos dvi atominės elektrinės.

Lietuvos kryptis, manau, turėtų būti savų išteklių plėtojimas - vandens, saulės, vėjo, biokuro energetika. Atominei jėgainei dabar numatytus pinigus turėtume skirti šiai - atsinaujinančios energijos krypčiai. Jeigu Lietuva dar sugebėtų padidinti dujų, elektros tranzitą iš Rytų į Vakarus per savo teritoriją, iš šio tranzito gaunami pinigai galėtų būti skiriami žaliajai energetikai plėtoti. Tada tas terminas "energetinė nepriklausomybė" pavirstų teisingu mūsų siekio apibrėžimu - efektyvi, atsinaujinanti, saugi ir autonomiška energetika.

Lietuva iš atsinaujinančių išteklių galėtų pasigaminti apie 20-25 proc. elektros energijos poreikio. Bet per praėjusius ketverius metus investicijos į žaliąją energetiką buvo labai menkos. Reikėtų kasmet tam skirti vis didesnę dalį lėšų.

O atominei energetikai rinkėjai referendume pasakė "ne". Jų valia man yra privaloma.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"