TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Energetika be taisyklių (antra dalis)

2016 06 17 6:00
„Danpower Baltic“ kogeneracinė jėgainė pirmadienį pradėjo tiekti šilumą į Kauno šilumos tinklus, tačiau negauna leidimo gaminti elektrą viešame aukcione laimėtomis sąlygomis. LŽ archyvo nuotraukos

Kauno energetikos bendrovės kaltina Energetikos ministeriją, esą ši žlugdo privačias investicijas. „Lietuvos žinios“ jau rašė (birželio 16 d., Nr. 116) apie valstybės institucijų trukdymą pradėti eksploatuoti kogeneracinę elektrinę, į kurią UAB „Foksita“ investavo per 15,5 mln. eurų. Tačiau ir kitos Kauno bendrovės „Danpower Baltic“ kogeneracinė jėgainė, į kurią investuota 20 mln. eurų, taip pat negauna leidimo gaminti elektrą viešame aukcione laimėtomis sąlygomis.

Kauno energetikos įmonių vadovai įsitikinę, jog privačiomis lėšomis finansuojami kogeneracinių elektrinių projektai, į kuriuos jau investuota kelios dešimtys milijonų eurų, trukdo valdžios proteguojamai atliekų ir biokuro jėgainei, kurią Kaune stato valstybinė įmonių grupė „Lietuvos energija“ ir suomių kapitalo bendrovė „Fortum“.

Verslininkų skundai pasiekė Seimo kontrolierius ir Seimo Energetikos komisiją, įmonių ieškinius nagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Europos institucijos.

Teisinė sumaištis

Dviejų įmonių investicijų žlugdymo istorijų, paženklintų valdžios teisiniu nihilizmu, ištakos siekia 2013 metų vasarą. Tų metų birželio 20 dieną Kainų komisija patvirtino skatinimo kvotų biomasės elektrinėms aukciono laimėtojus – penkias energetikos bendroves, joms išdalijo 23,99 megavato (MW) skatinimo kvotą ir nustatė fiksuotą tarifą – 33,5 lito cento už kilovatvalandę (9,702 euro cento už kilovatvalandę) elektros energijos supirkimo kainą 12-ai metų.

Aukciono laimėtojams UAB „SSPC-Taika“, UAB „SSPC-Vilnius“, UAB „GECO-Taika“ paskirstyta po 5 MW, UAB „Foksita“ – 4,99 MW, UAB „Eurovistos servisas“ – 4 MW skatinimo kvota.

Tačiau netrukus aukciono laimėtojams pradėta visaip trukdyti realizuoti investicinius projektus.

Mat Vyriausybė 2013 metų vasarą Seimui pateikė Energetikos ministerijos parengtą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo buvo siūloma remtinos elektros energijos kvotą biokuro kogeneracinėms elektrinėms sumažinti nuo 355 MW iki 200 MW. Seimas skatinimo kvotą sumažino iki 105 MW, neįvertinęs, kad tuo metu jau buvo pasibaigęs Kainų komisijos rengtas tos kvotos aukcionas. Todėl, liepos 20 dieną įsigaliojus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo įstatymui ir jo įgyvendinimo įstatymui, liko neišspręstas klausimas dėl dalies skatinimo kvotos aukcionus iki tos datos jau laimėjusių potencialių projektų vykdytojų.

Pasirodo, Seimas, keisdamas įstatymą ir sumažindamas skatinimo kvotą, nežinojo, kad Energetikos ministerija jau yra paskirsčiusi daugiau bendros remtinos galios, o Kainų komisija jau surengė aukcionus.

Verslininkai tuomet teigė, kad įstatymas negali būti taikomas teisėtai paskirstytoms kvotoms. Mat aukcionai buvo laimėti oficialiai, jų negalima tiesiog panaikinti – įstatymai atgaline data negalioja.

Aukcioną laimėjusios UAB „GECO investicijos“ valdomos įmonės „SSPC-Taika“, „SSPC-Vilnius“ ir „GECO-Taika“ planavo iki 2016 metų pabaigos pastatyti biokuro kogeneracines jėgaines Šiauliuose, Kaune ir Vilniuje. Kiekvienos iš jų galia būtų siekusi 5 MW elektros ir 20 MW šilumos energijos. Jėgainės turėjo būti statomos iš nuosavų ir skolintų lėšų.

Pranašystė išsipildė

Bendrovės „GECO investicijos“ direktorius Raimondas Štreimikis tuomet „Lietuvos žinioms“ sakė, kad laimėjusios aukcioną bendrovės pateikė Energetikos ministerijai prašymą išduoti plėtros leidimus.

„Ministerija leidimą išdavė, tačiau paskui atsiuntė raštą, kad nors formaliai ir atitinkame visus reikalavimus, skatinamojo tarifo mums nepatvirtins. Motyvavo tuo, kad Seimui pakeitus įstatymą susidarė teisinė kolizija, mat aukcionuose paskirstyta kvota, pagal kurią išduoti plėtros leidimai, yra didesnė, nei nustatė Seimas. Manome, kad aukciono rezultatus nuginčyti nėra taip paprasta“, – aiškino R. Štreimikis.

Pagal galiojančią tvarką, gavusi plėtros leidimą, įmonė turi teisę pradėti jėgainės statybą. Kai elektrinė pastatoma ir ją įvertina Valstybinė energetikos inspekcija, Energetikos ministerijos tenka prašyti leidimo gaminti elektros energiją. Kai toks leidimas gaunamas, jėgainės statytojai turi pasirašyti sutartį su Elektros skirstymo operatoriumi (ESO) dėl elektros energijos tiekimo ir tarifo.

R. Štreimikis 2013 metais pranašiškai išsitarė, kad aukcioną laimėjusių elektrinių statybai valdžia pasirinks sąmoningo trukdymo kelią: Energetikos ministerija arba neišduos gamybos leidimo, arba jį išduos, tačiau su raginimu ESO (tuometei LESTO) skatinamojo tarifo netvirtinti, o elektrą supirkti rinkos kaina.

Tuometis energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius bandė ieškoti kompromiso su investuotojais, tačiau naujoji Energetikos ministerijos vadovybė, regis, pasirinko „vienpusio eismo“ kelią.

Kaip minėta, trys „GECO investicijų“ ir dvi kitos įmonės Kainų komisijos rengtą aukcioną laimėjo pasiūliusios mažiausią 33,5 ct/kWh kainą (pradinė aukciono kaina buvo 45 ct/kWh). „Aukcione dalyvavo bene trylika įmonių, o laimėjo penkios. Tikrai stengėmės siūlyti konkurencingą kainą, nors investicijos į biokuro jėgaines yra brangios“, – pasakojo R. Štreimikis.

Biokuru kūrenamas kogeneracines jėgaines „GECO investicijų“ įmonės buvo pasiryžusios statyti bet kuriuo atveju. „Ministerija neturi jokio teisinio pagrindo tarifo netvirtinti ar stabdyti jėgainių statybą. Mes vis tiek planuojame statyti, nes manome, kad teisybė turi triumfuoti“, – tuomet sakė verslininkai.

Tikrino „kiekvieną siūlę“

Šiuo metu iš trijų planuotų elektrinių pastatyta tik jėgainė Kaune. Šią savaitę ši kogeneracinė jėgainė jau pradėjo tiekti šilumą į Kauno miesto centralizuoto šildymo sistemą. Tačiau jėgainei iki šiol neišduodamas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus.

Elektrinę pastačiusios bendros „Danpower GmbH“ ir „GECO Investicijos“ įmonės „Danpower Baltic“ ieškinį prieš Energetikos ministeriją, kuri panaikino įmonei išduotą plėtros leidimą, nagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas.

Valentinas Belousovas, „Danpower Baltic“ valdybos narys, „Lietuvos žinioms“ sakė, jog įmonė prašo, kad Energetikos ministerija išduotų šiai jėgainei plėtros leidimą ir patvirtintų 2013 metais Kainų komisijos nustatytą fiksuotą skatinamąjį tarifą, kuriuo 12 metų turėtų būti superkama elektros energija.

„Mes traktuojame, kad tai yra nesusipratimas. Elektrinė pastatyta, nuo pirmadienio jau pardavinėjame šilumą po 8 eurus už megavatvalandę (tokių kainų nebuvo Lietuvos istorijoje). Tikimės, kad rugpjūčio mėnesį gaminsime ne tik „žalią“ šilumą, bet ir elektrą tieksime į tinklą. Jėgainė pastatyta vadovaujantis Lietuvos įstatymais, yra gauti visi leidimai“, – tikino jis.

Pašnekovas teigė, kad jėgainės statybos vyko po valstybės institucijų didinamuoju stiklu, tačiau nerasta prie ko prikibti. „Turėjome didžiulį tikrintojų antplūdį, vyko planiniai ir neplaniniai patikrinimai, tikrinti visi dokumentai. Jokių pažeidimų nerasta. Planuojame, kad rugpjūčio 23 dieną gausime jėgainės pripažinimo naudoti aktą ir elektrinė veiks: pardavinės elektrą ir šilumą. Prisidėsime prie šilumos kainų mažinimo Kaune“, – tikisi V. Belousovas.

Anot jo, pagal anksčiau išduotą plėtros leidimą, įmonė buvo įsipareigojusi jėgainę paleisti iki rugpjūčio 23 dienos. Nors dėl Energetikos ministerijos veiksmų šis terminas esą nebėra įpareigojantis, įmonė stengiasi formaliai įvykdyti visus reikalavimus.

Nevykdė įsipareigojimų

„Danpower Baltic“ kogeneracinė elektrinė, pasak įmonės vadovo, yra gavusi leidimą prisijungti prie elektros tinklų ir pardavinėti elektrą. Tačiau įmonei iki šiol nesuteiktas skatinamasis tarifas. Šilumos katilinei, anot jo, statyti paramos nereikia, nes investicijos į ją atsiperka dabartinėmis rinkos sąlygomis. Tuo metu elektros turbina yra labai brangus įrenginys, jį statyti be Europos Sąjungos (ES) paramos ar skatinamojo tarifo ekonomiškai nenaudinga.

Kogeneracinės elektrinės, kurių plėtrą remia Europos Sąjunga, kartu gamina šilumą ir elektrą. Toks gamybos būdas yra ekonomiškesnis, o investicijos greičiau atsiperka. Siekdama paskatinti verslą investuoti į tokių elektrinių statybą Vyriausybė sumanė remti elektros šiose jėgainėse gamybą, padengdama dalį jos kainos iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto. Į skatinamąją kvotą galėjo pretenduoti įmonės, kurios pasiūlytų mažiausią elektros gamybos tokiose elektrinėse tarifą Kainų komisijos rengtuose kvotų aukcionuose.

V. Belousovas priminė, kad įsipareigojimų ES didinti atsinaujinančių išteklių energetikos dalį turinti valstybė pakvietė investuotojus statyti modernias kogeneracines elektrines, surengė aukcioną dėl skatinamojo tarifo. Įmonė atsiliepė į šį kvietimą, laimėjo aukcioną pasiūlydama mažiausią kainą, o valstybė dabar atsisako vykdyti savo įsipareigojimus. „Danpower Baltic“ valdybos narys nurodo ir priežastis, kurios, jo nuomone, verčia taip elgtis valdžią.

„Kadangi Kaune savo planų turinti valstybinė bendrovė „Lietuvos energija“ pamatė, jog galime būti konkurentai, buvo sukurtos sąlygos, kad skatinamojo tarifo neturėtume. Ir mes jo netekome, – dėstė V. Belousovas. – Akivaizdu, kad trukdome „Lietuvos energijos“ projektui. Todėl kreipėmės į įvairias Europos Sąjungos institucijas ir šiu metu deramės su Lietuvos valstybės institucijomis. Manome, kad tai yra nesusipratimas, kad teisybę įrodysime ir skatinamąjį tarifą atgausime.“

Atsisakė planų

Į „Danpower Baltic“ 20 MW šilumos ir 5 MW elektros gamybos galios kogeneracinės elektrinės statybą Kaune, Taikos prospekte, investuota 20 mln. eurų. Investicijos į kogeneracinių jėgainių Šiauliuose ir Vilniuje, kurios taip pat laimėjo kvotų ir skatinamojo tarifo aukcionus, projektus laikinai sustabdytos. Pasak V. Belousovo, privačiai bendrovei sunku vienu metu vykdyti tris projektus, kai tenka spręsti teisinius ginčus ir bylinėtis su valstybe.

Jeigu valstybės institucijos, užuot kaišiojusios pagalius, būtų vykdžiusios savo įsipareigojimus, V. Belousovo nuomone, šiuo metu naujos modernios kogeneracinės elektrinės veiktų ne tik Kaune, bet ir Vilniuje bei Šiauliuose.

„Ankstesnė konservatorių valdžia stūmė ekonomiškai nepagrįstus energetikos projektus, tačiau vadovavosi įstatymais ir laikėsi taisyklių. Dabartinei socialdemokratų vadovaujamai koalicijai energetikos sektoriuje neegzistuoja jokios taisyklės“, – „Lietuvos žinioms“ sakė vienas verslininkas, prašęs neminėti jo pavardės.

Vienos energetikos sektoriuje dirbančios įmonės vadovas teigė nenorintis viešai kritikuoti valdžios sprendimų, nes iš karčios patirties žinantis, kaip lengvai valdžia randa būdų apsunkinti privataus verslo gyvenimą. Tokių nuo viešos kritikos valdžiai susilaikančių verslo atstovų per šio Seimo kadenciją gerokai padaugėjo.

Žalia šviesa valstybiniam projektui

Antradienį „Lietuvos energija“ informavo, kad jos įmonė UAB Kauno kogeneracinė jėgainė, birželio 10 dieną iš Kauno rajono administracijos gavo leidimą jėgainės statybai Biruliškių kaime, Kauno r. Taip pat gauti leidimai prisijungti prie įvairių komunikacijų tinklų. Šiuo metu vyksta viešieji pirkimai pagrindinei būsimos jėgainės įrangai. Atrinkus rangovus, rangos darbus planuojama pradėti antroje metų pusėje.

Kogeneracinės jėgainės projektą Kaune vykdo valstybinė „Lietuvos energijos“ ir suomių kapitalo bendrovė „Fortum“.

Jėgainės elektrinė galia sieks apie 24 MW, šilumos gamybos galia – apie 70 MW. Per metus joje planuojama sudeginti apie 200 tūkst. tonų regione susidarančių komunalinių atliekų, likusių po rūšiavimo, ir pagaminti apie 500 GWh šilumos bei apie 170 GWh elektros energijos. „Lietuvos energijos“ duomenimis, elektrinė galės patenkinti apie 40 proc. Kauno miesto šilumos poreikio.

Investicijos į projektą sudarys apie 140 mln. eurų, projektui siekiama pritraukti ES paramą ir bus naudojamos bankų paskolos ir nuosavos įmonių lėšos.

Valstybės valdomai energetikos įmonių grupei „Lietuvos energijai“ priklauso 51 proc. jėgainę statančios įmonės akcijų, o „Fortum Heat Lietuva“ valdo 49 proc. akcijų. Kauno kogeneracinės jėgainės projektą Vyriausybė pripažino valstybei svarbiu ekonomikos projektu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"