TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Energetika be taisyklių

2016 06 16 6:00
Nepratęstas leidimo UAB "Foksita" plėtoti elektros energijos pajėgumus galiojimo terminas antrą kartą - esą nepakanka duomenų nustatyti, jog jėgainės projektas įgyvendintas daugiau kaip 50 procentų. Erlendo Bartulio (LŽ) nuotraukos

Kaune elektrines pasistačiusios bendrovės kaltina Energetikos ministeriją, esą ši žlugdo privačias investicijas. Įmonių vadovai įsitikinę, kad privačiomis lėšomis finansuojami kogeneracinių elektrinių projektai, į kuriuos investuota kelios dešimtys milijonų eurų, trukdo valdžios proteguojamai atliekų ir biokuro jėgainei, kurią Kaune stato valstybinė įmonių grupė „Lietuvos energija“ ir suomių kapitalo bendrovė „Fortum“.

Verslininkų skundai pasiekė Seimo kontrolierius ir Seimo Energetikos komisiją, įmonių ieškinius nagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Europos institucijos.

Trukdo valstybiniam projektui

UAB „Foksita“ direktorius Algimantas Stasiukynas teigia, kad iš planuotų 16,2 mln. eurų į kogeneracinę elektrinę Kaune jau investavo 15,5 mln. eurų, tačiau jėgainė darbo pradėti negali dėl sąmoningo valstybės institucijų trukdymo. „Liko prisijungti prie miesto šilumos tinklų ir prie elektros tinklų. Tačiau nebeturime leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumų. Jo mums nepratęsė, nes tam pasipriešino Energetikos ministerija. Elektrinė pastatyta, pagal planą privalome ją paleisti rugpjūčio 23 dieną, bet esame stumiami bylinėtis teismuose“, – tvirtino jis.

Valstybinėms institucijoms nepakako duomenų nustatyti, kad jėgainės projektas įgyvendintas daugiau kaip 50 procentų.

A. Stasiukynas mano, jog leidimas neišduodamas todėl, kad nauja bendrovės elektrinė daug kam trukdo. „Formali priežastis, kurią neoficialiai deklaruoja Energetikos ministerija, kad trukdome numatomai atliekų deginimo elektrinei („Lietuvos energijos“ kartu su „Fortum“ Kaune statomai kogeneracinei elektrinei, kurios 51 proc. akcijų priklausys valstybei, – aut.). Ši jėgainė yra įtraukta į Nacionalinę šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programą. Mūsų šioje programoje nėra, tačiau šis dokumentas atsirado po dvejų metų, kai mes laimėjome aukcioną“, – kalbėjo A. Stasiukynas.

Šios istorijos, paženklintos valdžios teisiniu nihilizmu, ištakos siekia 2013 metų vasarą. Tų metų birželio 20 dieną Kainų komisija patvirtino skatinimo kvotų biomasės elektrinėms aukciono laimėtojus – penkias energetikos bendroves, joms išdalijo 23,99 megavato (MW) skatinimo kvotą ir nustatė fiksuotą tarifą – 33,5 lito cento už kilovatvalandę (9,702 euro cento už kilovatvalandę) elektros energijos supirkimo kainą 12-ai metų. „Foksita“ tada kartu su kitomis keturiomis energetikos bendrovėmis laimėjo šį Kainų komisijos surengtą aukcioną, ir po jo komisija bendrovei skyrė 4,99 megavato (MW) kvotą nustatyta elektros energijos supirkimo kaina 12-ai metų.

„Lietuvos energijos“ grupė Kaune ketina statyti didelio galingumo kogeneracinę elektrinę. Jos šilumos bendroji galia sudarytų iki 70 MW, o elektrinė galia – iki 25 MW.

Baigiama statyti „Foksitos“ jėgainė valstybiniam projektui sudarytų konkurenciją, todėl tai gali būti pagrindinė priežastis, kodėl ji dirbtinai smaugiama.

A. Stasiukynas teigia, kad šių metų gegužės 6 dieną Seimo Energetikos komisijos posėdyje energetikos viceministras Vidmantas Macevičius esą žodžiu viešai patvirtino, kad „Foksitos“ jėgainė „trukdo“ valstybiniam projektui.

„Foksitos“ vadovo nuomone, neradusi teisėtų būdų sustabdyti šios įmonės projektą Energetikos ministerija pasitelkė jai pavaldžią Valstybinę energetikos inspekciją (VEI). Ši po „konsultacijų“ su ministerija nepratęsė jėgainei leidimo plėtoti elektros gamybos pajėgumus.

„Foksitos“ atstovai 2016 metų sausio 21 dieną raštu kreipėsi į VEI su prašymu pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminą. Pagal įstatymą tai galima padaryti, jeigu įvykdyta daugiau kaip 50 proc. projekto ir investuota daugiau kaip 50 proc. numatytų lėšų. Bendrovė VEI pateikė projektą finansuojančio komercinio banko „Swedbank“ išduotus dokumentus dėl investicijų kiekio bei audito, mokesčių ir apskaitos tvarkymo bendrovės „Ernst&Young Baltic“ audito išvadas, kad projektas įvykdytas apie 70 procentų.

Baigiama statyti „Foksitos“ jėgainė valstybiniam projektui sudarytų konkurenciją, todėl tai gali būti pagrindinė priežastis, kodėl ji dirbtinai smaugiama.

Pagal galiojančius įstatymus, jeigu per 30 dienų pareiškėjas nesulaukia atsakymo, laikoma, kad leidimas pratęstas. Vasarį „Foksitos“ teisininkams pasiteiravus, ar laikyti leidimą pratęstu, VEI pareiškė, jog konsultuojasi su ministerija, ir kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kad ši atliktų „faktinių duomenų patikrinimą“. „Foksita“ tvirtino turinti žinių, kad taip elgtis VEI rekomendavo energetikos viceministras V. Macevičius.

Po patikrinimo ši institucija konstatavo, kad statyba nepažeidžia jokių teisės aktų reikalavimų. Vis dėlto ta pati VEI gegužės 26 dieną priėmė sprendimą nepratęsti leidimo įmonei plėtoti elektros energijos pajėgumus galiojimo termino antrą kartą. Sprendimą inspekcija motyvavo tuo, kad esą nepakanka duomenų nustatyti, jog projektas įgyvendintas daugiau kaip 50 procentų. Audito bendrovės ir finansuojančio banko pateikti duomenys VEI neįtikino.

Kaltę verčia viceministrui

„Foksitos“ vadovas A. Stasiukynas kaltę dėl trukdymų statyti privačią jėgainę Kaune iš dalies verčia energetikos viceministrui V. Macevičiui. Neva šis ne tik VEI parašė nepalankią rekomendaciją dėl „Foksitos“, bet ir kišosi į Kauno miesto savivaldybės veiklą.

Su „Kauno energija“ suderinus naujos jėgainės prijungimo prie centralizuotų šilumos tiekimo tinklų technines sąlygas, tam buvo parengtas atskiras projektas nepriklausomam šilumos gamintojui prie šilumos tiekimo sistemos prijungti. Jėgainės statybos rangovė „Enerstena“ pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai šį projektą su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau leidimas iki šiol neišduotas.

„Mūsų žiniomis, viceministras Vidmantas Macevičius savo veiksmais riboja šio leidimo išdavimą. Bendrovė buvo informuota, kad viceministras V. Macevičius raštu nurodė neišduoti statybą leidžiančio dokumento be ministerijos pritarimo, be to, viceministras skambino Kauno miesto savivaldybės tarnautojams ir reikalavo neišduoti (...) statybą leidžiančio dokumento termofikacinio vandens trasos statybai. (...) tokie viceministro V. Macevičiaus veiksmai yra nepateisinami ir laikomi neteisėtu kišimusi į savivaldybės institucijų veiklą. Pažymėtina, kad, vadovaudamasi Statybos įstatymo nuostatomis, Kauno miesto savivaldybės administracija turi išimtinę teisę spręsti dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, todėl kyla klausimas dėl viceministro V. Macevičiaus įgaliojimų viršijimo ir piktnaudžiavimo tarnyba“, – rašoma UAB „Foksita“ šių metų gegužės 17 dieną Seimo kontrolierių įstaigai pateiktame skunde, kurio kopiją turi „Lietuvos žinios“.

Skunde įmonė kaltina VEI vadovą Jurgį Dumbravą ir viceministrą V. Macevičių biurokratizmu ir piktnaudžiavimu tarnyba.

Birželio 1 dieną įmonė „dėl situacijos energetikos sektoriuje“ raštu kreipėsi ir į Seimo Energetikos komisiją. Rašte teigiama, kad „Foksita“ ir kitos įmonės, laimėjusios skatinimo kvotų aukcioną biomasės elektrinėms, kurių įrengtoji galia nuo 10 kW iki 5000 kW, sunerimusios dėl situacijos energetikos sektoriuje. Seimo komisijai primenama, kad jos gegužės 4 dienos posėdyje viceministras žodžiu viešai patvirtino, jog aukciono laimėtojų projektai „trukdo“ valstybiniams projektams. „Energetikos ministerija bei Valstybinė energetikos inspekcija ir toliau kryptingai proteguoja „Lietuvos energijos“ grupės interesus bei siekia apriboti konkurenciją šilumos ūkyje Vilniaus ir Kauno miestuose“, – teigiama bendrovės rašte.

Sulaukė grasinimo „numarinti“

Ieškinį dėl VEI veiksmų „Foksita“ yra pateikusi Vilniaus apygardos administraciniam teismui. A. Stasiukynas tikino, kad gavusi plėtros leidimą „Foksita“ pradėtų eksploatuoti elektrinę per vieną mėnesį. Deja, to padaryti įmonė šiuo metu negali.

„Norint gaminti elektrą, reikia kažkur parduoti šilumą. Tada gamyba apsimoka. Šilumos poreikis Kaune žiemą yra 200 MW, vasarą – 50 MW. Problema atsiranda vasarą. Mums, turintiems skatinimo tarifą, elektrinė atsiperka tik iš elektros gamybos. Šilumą vasarą galime už dyką atiduoti. Mums nė viena esama katilinė nei būsima šiukšlių deginimo elektrinė – ne konkurentės. O vasarą atiduosime pusę visos šilumos, reikalingos miestui“, – aiškino A. Stasiukynas.

Jis teigė, kad nepavykus rasti teisybės Lietuvoje skųs valstybę Europos teismuose. „O ką daugiau daryti – negavusi leidimo, pastatyta elektrinė dirbti negalės“, – apgailestavo jis.

„Foksitos“ vadovas „Lietuvos žinioms“ prisipažino siūlęs Energetikos ministerijos vadovybei klausimą išspręsti civilizuotai – įmonės sutiktų atsisakyti aukcione laimėtos kvotos ir fiksuoto tarifo, jeigu valstybė kompensuotų dalį investicijų – apie 1 mln. eurų priešprojektinių darbų. Neva išgirdęs tokį pasiūlymą vienas iš ministerijos vadovų nusišaipė: „Niekas jums nieko nekompensuos. Mes jus numarinsime ir taip.“

A. Stasiukynas teigia sulaukęs paprasto pasiūlymo – atsisakyti skatinamojo tarifo ir tuomet plėtros leidimas esą būsiąs išduotas be trukdžių. „Tačiau be skatinamojo tarifo ši elektrinė neatsiperka. Ją statėme tik dėl to, kad laimėjome kvotą ir skatinamąjį tarifą aukcione. Jeigu dabar perdarytume kogeneracinę elektrinę į kondensacinę, reikėtų papildomų 5 mln. eurų investicijų, o jėgainės savikaina išaugtų 5 kartus, – teigė jis. – Tai juodas susidorojimas. Apie kokį teisingumą galima kalbėti, jeigu pastatai elektrinę, o niekas neatvažiuoja net jos pažiūrėti. Tik parašo, kad nėra tai įrodančių duomenų.“

VICEMINISTRAS: VISKAS TEISĖTA

Energetikos viceministro Vidmanto Macevičiaus atsakymai į „Lietuvos žinių“ klausimus:

– Prašome pakomentuoti Energetikos ministerijai (EM) pavaldžios institucijos Valstybinės energetikos inspekcijos (VEI) atsisakymą išduoti bendrovei „Foksita“ leidimą plėtoti elektros energijos pajėgumus (statyti elektrinę) Kaune?

– VEI priimdama sprendimus vadovaujasi teisės aktų reikalavimais.

– Ar VEI konsultavosi su EM šiuo klausimu ir kokį nurodymą ministerija davė VEI?

– VEI konsultuojasi su EM atstovais dėl daugelio klausimų, kurie priskiriami EM kompetencijai. Tačiau sprendimus VEI priima savarankiškai.

– Jeigu EM davė nurodymą nepratęsti leidimo bendrovei „Foksita“, prašome nurodyti tokios rekomendacijos motyvus?

– VEI sprendimus dėl leidimų priima savarankiškai. EM pateikė savo nuomonę, atsakydama į VEI kreipimąsi, tačiau nurodymų inspekcijai nedavė.

– Ar „Foksitos“ projektas trukdo valstybės valdomų energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ projektui statyti kogeneracinę elektrinę Kaune?

– Klausime pateikiama klaidinga interpretacija. VEI sprendimas nepratęsti leidimo „Foksitai“ pagrįstas tik tuo, kad bendrovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog atlikta bent 50 proc. arba daugiau pagrindinių projekto įgyvendinimo darbų, kaip to reikalauja leidimų išdavimo taisyklės.

KODĖL NEPRATĘSĖ LEIDIMO

Valstybinės energetikos inspekcijos viršininko Jurgio Dumbravos atsakymai

„Lietuvos žinioms“ atsiųstame rašte VEI viršininkas nurodė, kad naują funkciją – išduoti leidimus verstis veikla elektros energetikos sektoriuje VEI pradėjo vykdyti nuo 2015 metų liepos 1 dienos, ją perėmė iš Energetikos ministerijos. Atsižvelgdama į EM kompetenciją šioje srityje ir tai, kad leidimai verstis veikla elektros energetikos sektoriuje išduodami vadovaujantis energetikos ministro 2015 metų liepos 2 dieną patvirtintomis taisyklėmis, VEI dažnai tiek žodžiu, tiek raštu konsultuojasi su EM atstovais dėl leidimų išdavimo ar minėtų taisyklių reikalavimų taikymo.

– Kodėl VEI nepasitiki „Foksitos“ pateiktais dokumentais? Kas konkrečiai kėlė abejonių – „Ernst&Young Baltic“ audito išvados ar „Swedbank“ dokumentai apie panaudotas investicijas?

– VEI pasitiki dokumentais, tačiau juose pateikta informacija nebuvo pagrįsta ir pakankama, kad VEI galėtų priimti sprendimą dėl leidimo plėtoti elektros energijos pajėgumus galiojimo termino pratęsimo antrą kartą. Abejonių kėlė tai, kad „Foksita“, gavusi statybos leidimą 2015 metų gruodžio 16 dieną ir vėliau kreipdamasi į VEI su prašymu pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos pajėgumus galiojimo terminą antrą kartą 2016 metų sausio 21 dieną, nurodė, kad atliko 70,8 proc. projekto investicijų. Būtent dėl šios priežasties VEI iškilo poreikis patikrinti, ar tikrai per tokį palyginti trumpą terminą tokio masto investicijos galėjo būti atliktos. Be to, „Ernst & Young Baltic“ pastebėjimų ataskaitoje pateikti duomenys VEI kėlė dviprasmybių. „Foksitos“ pateiktas banko užsakymu parengtas aktas skirtas buvo ne VEI, o projektą finansuojančiam bankui, todėl VEI neturėjo pagrindo jo vertinti.

– Kas VEI paskatino kreiptis į Statybos inspekciją?

– Siekdama įsitikinti, ar „Foksita“ atliko ne mažiau kaip 50 proc. pagrindinių projekto įgyvendinimo darbų, VEI kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją su prašymu pagal kompetenciją atlikti patikrinimą.

– Kokie teisės aktai buvo pažeisti, kad VEI nutarė nepratęsti leidimo bendrovei „Foksita“?

– Kadangi VEI negavo dokumentų, pagal kuriuos galėtų nustatyti, ar atlikta ne mažiau kaip 50 proc. pagrindinių projekto įgyvendinimo darbų, vadovaudamasi Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėmis, VEI priėmė sprendimą leidimo galiojimo termino antrą kartą nepratęsti.

– Ar VEI sulaukė nurodymo iš EM nepratęsti leidimo?

– Visus sprendimus VEI priima savarankiškai vadovaudamasi teisės aktuose nustatytais reikalavimais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"