TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Energetikai keičia orientaciją

2010 09 09 0:00
Latvijos elektros energijos gamybos sistemos pagrindą sudaro visų tipų šiluminės termofikacinės elektrinės.
LŽ archyvo nuotrauka

Atkaklios ir beviltiškos derybos su Rusija verčia Latvijos vyriausybę ieškoti naujų būdų, kaip sumažinti šalies energetikos sektoriaus priklausomybę nuo Rusijos. Taip rašo laikraštis "Biznes&Baltija". Sumanyta, kad energetikai turės pakeisti savo orientaciją pereidami nuo vadinamojo žydrojo kuro prie žaliojo.

Latvijos vyriausybėje manoma, kad masinis perėjimas prie žaliosios energijos bus veiksminga priemonė, kuri privers rusus suteikti latviams gamtinių dujų kainos nuolaidą. Šios šalies ministrų kabinetas šiuo metu analizuoja rengiamas Elektros energijos gamybos ir elektros, gaminamos kogeneraciniu būdu, kainų nustatymo įstatymo pataisas. Šis įstatymas buvo priimtas pernai kovą.

Iki šiol Latvijoje laikytasi požiūrio, kad elektros energijos gamyba turi būti kuo efektyvesnė ir reikalaujanti kuo mažiau sąnaudų. Sistemos pagrindą sudaro visų tipų šiluminės termofikacinės elektrinės, kurios kurui naudoja ir gamtines dujas, ir vietinį žaliąjį kurą - durpes, medžio pjuvenas, anglis.

Nuo 2000 iki 2008 metų šilumos energijos dalis, pagaminama šiluminėse termofikacinėse elektrinėse, padidėjo 14,2 proc. ir sudarė 51,7 proc. visos energijos. Taip pat jose pagaminta 4,8 proc. daugiau elektros energijos, kuri yra papildomas šių kogeneracinių elektrinių produktas. Šios elektros dalis pasiekė 27 proc. visos šalyje pagaminamos elektros energijos.

Kainų spąstuose

Šią vasarą vienintelis gamtinių dujų tiekėjas Latvijai rusų koncernas "Gazprom" padidino šio kuro pardavimo kainą nuo 115 latų už 1000 kubinių metrų iki 195 latų už tą patį kuro kiekį - taip skelbiama kompanijos "Latvijas gaze" internetinėje svetainėje.

Europos Sąjungos statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, praėjusiais metais Latvija už rusiškas dujas mokėjo vidutiniškai 24 proc. daugiau nei Lietuva ir 32 proc. daugiau nei Estija.

Tiesa, rugpjūčio 18 dieną buvo paskelbta, jog Latvija esą pagaliau susitarė su koncernu "Gazprom", kad šaliai tiekiamų gamtinių dujų kainos bus sumažintos. Apie tai pranešė Latvijos dujų monopolininkės "Latvijas gaze" vadovas Adrianas Davis. Tačiau jis nenurodė, kiek dujos tiksliai kainuotų. A.Davis sakė, kad "Gazprom" ir "Latvijas gaze" susitarimas esą turėtų būti pasirašytas lapkričio pabaigoje, o naujoji kainos sudarymo metodika neva galios trejus metus.

Bet jau kitą dieną "Latvijas gaze" paneigė, kad Rusijos dujų kompanija "Gazprom" sutiko sumažinti Latvijai tiekiamų gamtinių dujų kainą. Kompanija pripažino, kad tebevykstančios šalių derybos dėl šių kainų netgi gali baigtis be rezultatų.

"Žydra" taps "žalia"

Dėl tokio rusiškų dujų kainų spaudimo Latvijos vyriausybei teko skubiai ieškoti išeities iš monopolininko sukurtos krizinės situacijos šalies energetikos sektoriuje.

Vengiant dar didesnio dujų kainų kilimo Latvijai teko metams atidėti akcizą gamtinėms dujoms beveik iš karto, kai liepą nuspręsta jį įteisinti.

Šiuo metu Latvijos ministrų kabinetas pasidėjo ant stalo Europos Parlamento ir Europos Tarybos 2009 metų balandžio 23 dienos direktyvą, kurioje visoms Europos Sąjungos šalims iškeltas uždavinys laipsniškai pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo.

Rengiamos naujos įstatymo pataisos numato, kad ateityje valstybės paramą galės gauti tik tos šiluminės termofikacinės elektrinės, kurios energijai gaminti naudos žaliąjį kurą. Tos Latvijoje veikiančios šiluminės termofikacinės elektrinės, kurios ir toliau naudos kurui gamtines dujas, neteks valstybės paramos.

"Jeigu tokios įstatymo pataisos, kurios dabar svarstomos, bus priimtos ir įsigalios, mes sukursime mechanizmą, kuris leis mums pakeisti bendradarbiavimo su koncernu "Gazprom" procesą", - laikraščiui "B&B" pareiškė Latvijos ekonomikos ministras Artis Kamparas. - Tikimės, kad rusų koncernas įvertins tai, planuodamas savo politiką."

Brangi idėja

Girdėdami ekonomikos ministro pažadus skeptikai tikina, kad vargu ar gali būti Latvijoje įgyvendinti planai smarkiai išplėtoti "žalias" šilumines termofikacines elektrines. "Naujų kogeneracinių elektrinių statybos potencialas Latvijoje beveik išnaudotas, - sakė kompanijos "Latvenergo" atstovas Andris Siksnis. - Pagrindinis kogeneracinių elektrinių uždavinys - centralizuotos šilumos energijos gamyba. Taigi pagrindiniai šios jų produkcijos vartotojai - didžiųjų miestų gyventojai. O visuose didžiuosiuose Latvijos miestuose šiluminės termofikacinės elektrinės jau yra pastatytos. Rygoje yra net dvi tokios jėgainės."

Tiesa, numatoma, kad valstybės paramos neteks ne visos gamtines dujas naudojančios elektrinės, o tik naujos - kurios dabar statomos arba projektuojamos.

Taigi mažai kas tiki, jog siūlomos įstatymo pataisos taps veiksmingos ir bus įgyvendintas Latvijos vyriausybės tikslas iki 2020 metų pasiekti, kad 40 proc. šalies energetikoje naudojamo kuro būtų žaliasis. Dabar toks kuras Latvijoje sudaro 30 proc. visų panaudojamų energijos išteklių.

Kompanijos "Latvijas gaze", kurios 34 proc. valdo rusų koncernas "Gazprom", atstovas Vinsentas Makaris suskubo pareikšti abejones dėl Latvijos vyriausybės "žaliųjų" planų įgyvendinimo. "Nebus lengva jau veikiantį verslą priversti pakeisti orientaciją nuo žydrojo prie žaliojo kuro, - dėstė jis abejones laikraščiui "B&B". - Kurui naudoti gamtines dujas veikiančioms elektrinėms yra daug pigiau nei atsinaujinančius išteklius. Dujoms užtenka prijungti vamzdį - daugiau jokių išlaidų nereikia. Techninis aprūpinimas žaliuoju kuru yra daug sudėtingesnis ir daug brangesnis. Žinoma, kai kuriuose Latvijos rajonuose dujotiekių nėra. Taigi ten statyti kogeneracines elektrines, kūrenamas vietiniu atsinaujinančiu kuru, būtų labai išmintinga."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"