TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Energetikai neįžvelgia skubėjimo prasmės

2012 05 08 5:48

Energetikai nepuola sveikinti Vyriausybės už ryžtą nustatyti perspektyvinius Lietuvos energetikos prioritetus ir skubinti priimti juos reglamentuojančius teisės aktus.

Rytoj ministrų kabinetas per posėdį ketina savo nutarimais patvirtinti iš karto tris Lietuvai svarbius įstatymų projektus: Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos koncesinės sutarties, Suskystintų dujų terminalo ir Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizavimo su Europos Sąjungos (ES) energetikos sistema. Prie šių projektų Vyriausybės ekspertai plušėjo jau visą praėjusią savaitę ir net savaitgalį, o vakar, pirmadienį, per pasitarimą jie pagaliau nušlifuoti taip, kad gali būti teikiami balsuoti ministrams.  

Mintyse - šiluma

"Vyriausybės pozicijos dėl minėtų projektų mūsų taryba nesvarstė, bet, mano nuomone, pirmiausia Lietuvai derėtų patvirtinti Nacionalinę energetikos strategiją ir tik tada priimti ją atitinkančius įstatymus. O dabar vežimas tarsi stumiamas prieš arklį", - LŽ sakė Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto direktorius Gintaras Adžgauskas.

Jo teigimu, iš tikrųjų Lietuvos energetikos strategija turėtų būti suderinta ir su Latvijos bei Estijos energetikos strategijomis. Mūsų valstybė dar prieš dešimtmetį buvo inicijavusi šį žingsnį, Lietuvos energetikos institutas net tokį projektą turėjo parengęs, tačiau konkrečių susitarimų nebuvo priimta.

G.Adžgauskas suabejojo ir Vyriausybės nuostata dėl energetikos prioritetų parinkimo: "Visos studijos rodo, kad Lietuvoje skubiausiai derėtų spręsti ne elektros, bet šilumos energetikos ir šilumos taupymo pastatuose klausimus. Juk elektros energijos Lietuvoje per metus suvartojama iki 10 teravatvalandžių (TWh), o šilumos - apie 20 TWh. Be to, ir vartotojus labiausiai vargina mokėjimai ne už elektros energijos sąskaitas, o už šildymą."

Jo manymu, Lietuvoje daug kalbama apie daugiabučių šiltinimą, tačiau ne mažiau svarbios ir individualių gyvenamųjų namų bėdos. Pavyzdžiui, tyrimais nustatyta, kad individualiuose pastatuose naudojamų katilų efektyvumas tesiekia 20-30 procentų.

Energetikai taip pat atkreipia dėmesį, jog pertvarkius šildymo sistemas biokurui naudoti atsipirkimo efektas būtų pasiektas labai greitai. Tačiau šių faktų nepaisoma ir pirmenybė valstybėje teikiama tolimiems ir šiandien ne tokiems aktualiems elektros energetikos projektams.

2016-ieji - ant nosies

G.Adžgauskas LŽ sakė, kad jo atstovaujama taryba priminė Vyriausybei, jog 2016 metais Lietuvai baigsis stojimo į ES sutartyje numatytas pereinamasis laikotarpis, kai reikės vykdyti ES Taršos direktyvos reikalavimus, bet sulaukė tik atsirašinėjimo. "Neįsivaizduoju, kaip bus šildomi Vilnius ir Kaunas, kai šių miestų šiluminės elektrinės negalės gaminti elektros energijos", - kalbėjo jis.

LŽ primena, kad UAB "Vilniaus energija" jau yra pranešusi apie ketinimus 2016-ųjų sausį sustabdyti Vilniaus 1-ąją šiluminę elektrinę, tačiau bendrovės planams statyti komunalinių atliekų deginimo jėgainę ir kitą alternatyvų kurą naudojančią elektrinę nebuvo pritarta. Tuo metu vakar paskelbta, kad "Senukų" prezidento Augustino Rakausko šeimos ir investicijų įmonės "Žabolis ir partneriai" kontroliuojama bendrovė "Geco investicijos" Kaune pradėjo statyti 20 megavatų (MW) galios biokuro katilinę. Investicijos į ją sieks apie 20 mln. litų. Katilinės statybas planuojama baigti jau šių metų rugsėjį.

Reikia skaičių

"Esu elektros energetikas, bet, mano nuomone, strateginiais laikomi elektros energetikos ir iš dalies dujų terminalo projektai be reikalo į antrą planą nustumia visuomenei daug svarbesnį - šilumos ūkio - klausimą: ką daryti, kad sąskaitos už šildymą taptų mažesnės", - pirmajam pašnekovui pritarė ir Lietuvos elektros energetikos asociacijos prezidentas Vladas Paškevičius.

Tačiau jis nemano, kad strateginių projektų atveju reikėtų laukti, kol bus patvirtinta Nacionalinė energetikos strategija. Mat ir ankstesnėse strategijose esą buvo minimas branduolinės energetikos tęstinumas, todėl Visagino atominė elektrinė (VAE) "iš konteksto neiškrinta". "Kas kita - klausimas, ar VAE reikalinga. Būtų gerai turėti savo generuojantį šaltinį, galimybę eksportuoti elektrą. Visagino elektrinė iš tiesų galėtų prisidėti ir prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės. Bet tvirtinti, kad atominė jėgainė Lietuvai arba reikalinga, arba priešingai - nebūtina, negalėčiau, kol nesu matęs skaičių: kiek kainuos joje gaminama elektra, ar ji bus konkurencinga, kokia finansinė rizika", - svarstė V.Paškevičius.

Terminalas - beveik faktas

Mažiausiai Lietuvoje diskutuojama dėl būtinybės Klaipėdos uoste statyti suskystintų gamtinių dujų terminalą. Visuotinai pripažįstama, kad šis objektas galėtų būti gera alternatyva dujoms, kurios šiandien kraštui tiekiamos iš vienintelio šaltinio - Rusijos koncerno "Gazprom". Vis dėlto, V.Paškevičiaus nuomone, būtų geriau Baltijos regioninį terminalą statyti, pavyzdžiui, Latvijoje, kur yra suskystintų dujų saugykla. "Susitarę dėl bendro terminalo su Latvija ir Estija, galėtume nemažai sutaupyti, nes regioninius energetinius projektus finansiškai remia ir ES", - priminė pašnekovas.

Tačiau dėl terminalo būtinybės neabejoja ir jis, elektros energetikų atstovas. "Dujų tikrai reikės. Juk bus ir šiluminių elektrinių, kurios naudos gamtines dujas", - sakė V.Paškevičius.

Abejonių dėl Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo projekto yra pareiškę ir pramonininkai bei dujininkai. Antai Lietuvos dujininkų asociacijos ir AB "Lietuvos dujos" vadovas Viktoras Valentukevičius apgailestavo, jog įstatymo rengėjai ignoravo asociacijos pastabas dėl to, kad vartotojai privalės bent 25 proc. dujų pirkti iš suskystintų dujų terminalo, kad terminalo eksploatavimo sąnaudos būtų įtraukiamos į perdavimo paslaugos kainą ir kad būtų tvirtinamos viršutinės dujų kainos ribos.

Įsibėgėja ir dujų sektoriaus pertvarka. Vokietijos ir Rusijos koncernų valdomos bendrovės "Lietuvos dujos" akcininkai gegužės pabaigoje ketina priimti sprendimą dėl veiklos išskaidymo į tris įmones. Toks pat projektas įmonės akcininkams buvo pasiūlytas kovo pabaigoje, tačiau Kainų komisijai leidus bendrovei dar du mėnesius - iki gegužės 31-osios - rengti veiklos atskyrimo planą, tuomet jie nepriėmė sprendimų. Akcininkų susirinkimas šaukiamas gegužės 28 dieną. Magistraliniai dujotiekiai ir perdavimo veiklai būtina dalis kitos infrastruktūros atiteks nuo "Lietuvos dujų" atskiriamai naujai įmonei. Pačiai bendrovei liks tiekimas, o skirstymo veiklą ir skirstymo vamzdynus perims steigiama jos antrinė įmonė. Bendrovė iki gegužės 31 dienos Kainų komisijai privalo pateikti dujų perdavimo sistemos atskyrimo planą, pagal kurį dujų perdavimo verslas po kelerių metų turės atitekti naujam savininkui.

Vertėtų palaukti studijos

V.Paškevičiaus nuomone, iš tikrųjų be reikalo skubama nuspręsti dėl Lietuvos energetikos sistemos sinchronizavimo su ES energetikos sistema. "Juk praėjusią savaitę buvo pasirašytas susitarimas parengti energetikos sistemų sinchronizavimo pagrindimo studiją. Ji parodys, ar toks sinchronizavimas būtų efektyvus ir kiek kainuotų, o tada jau būtų galima ir sprendimus, įstatymus priimti", - stebėjosi skubėjimu V.Paškevičius.

Kita vertus, anot jo, dar 2010 metais Baltijos valstybių premjerai yra pasirašę susitarimą dėl siekio prisijungti prie ES energetikos sistemos.

Laukiama EK išvados

Kaip paskelbė energetikos ministras Arvydas Sekmokas, Europos Komisijos (EK) išvados dėl naujos atominės elektrinės Lietuvoje projekto laukiama gegužės mėnesį. "Mūsų žiniomis, projektas jau parengtas, dabar yra derinamas su visais direktoratais. Gegužės mėnesį turėtume gauti EK išvadą dėl Visagino atominės elektrinės projekto. Be abejo, tokia išvada yra labai svarbi ir esminė", - A.Sekmoką citavo BNS. Balandžio pabaigoje jis aiškino, kad teigiamos EK išvados dėl Lietuvos ketinamo įgyvendinti naujos atominės jėgainės statybos projekto atpigintų numatomas imti milijardines paskolas.

Tuo metu premjeras Andrius Kubilius yra teigęs, jog skolinimosi kaina priklausys ir nuo Lietuvos reitingo. Naujos atominės elektrinės statybai reikėtų skolintis 50-70 proc. visų numatomų lėšų - iš maždaug 17 mlrd. litų bendros sumos Lietuvai tektų beveik 6 mlrd. litų, iš jų apie 3-4 mlrd. litų skolintųsi VAE. Elektrinei priklausytų apie 34 proc. būsimos valdymo įmonės akcijų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"