TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Energetikai nepastebėjo jūroje laivų

2013 09 17 6:00
Dėl žinybų neapdairumo laivų stovėjimo jūroje plotas gali sumažėti. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Lietuva turi tiek nedaug Baltijos jūros akvatorijos, kad energetiniai ir navigaciniai šalies poreikiai neišsitenka greta vienas kito. Elektros kabelio trasa kerta išorinį laivų reidą. Prieš 20 metų patvirtintą Klaipėdos uosto laivų stovėjimo vietos plotą jūroje dabar siūloma keisti.

Susisiekimo ministerija parengė tokio Vyriausybės nutarimo projektą. Aiškinama, kad bendrovei „Litgrid“ gavus elektros jungties su Švedija „NordBalt“ statybos leidimą buvo apsižiūrėta, jog ši energetinė trasa kerta laivų stovėjimo vietą - kaip tik tą, kur jūroje nuleidžiami inkarai. O tai esą gali pažeisti jūros dugnu nutiestą kabelį.

Kabeliui prioritetas

Rugpjūčio pradžioje Energetikos ministerija, įgyvendinanti tarptautinį „NordBalt“ elektros jungties projektą, kreipėsi į Susisiekimo ministeriją prašydama skubiai pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 metų lapkričio 3 dienos nutarimą „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos teisinio įregistravimo“ ir nustatyti naujas uostui priskirtos akvatorijos uosto išorinio reido ribas. Elektros jungties kabelis kerta pietinę uosto akvatorijos išorinio reido dalį, o projektuotojai esą to nenumatę.

Susisiekimo ministerija, kaip teigiama rašte Vyriausybei, atsižvelgusi į „NordBalt“ elektros jungties projekto valstybinę svarbą ir siekdama sudaryti palankias sąlygas elektros kabelio trasos tyrimams, jo tiesimui ir eksploatavimui, skubos tvarka parengė nutarimo projekto papildymą. Keičiamos išorinio reido pietvakarinio taško koordinatės išorinio uosto plotą mažina 2,15 tūkst. hektarų - iki 24,4 tūkst. hektarų, kad elektros jungties kabelis galėtų būti klojamas už uosto išorinio reido ribų.

450 kilometrų ilgio „NordBalt“ jungtis tiesiama per pajūrio juostos dalį Klaipėdoje ir Kuršių nerijoje, Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje. Jungtį sudaro du 12 cm skersmens greta pakloti kabeliai. Vieno kabelio skersmuo – beveik 12 centimetrų. „NordBalt“ tieks apie 700 MW elektros srovę. Skaičiuojama, kad projektą įgyvendinti kainuos 2 mlrd. litų. Statybos truks iki 2015 metų.

„Litgrid“ dėl servituto teisės teko susiderėti su 500 Klaipėdos ir Telšių regiono gyventojų. Iki Kiškėnų pastotės kabelis drieksis po žeme, nuo Kiškėnų iki Telšių – oru. Kompensacijoms skirta beveik 5 mln. litų, tačiau dalis gyventojų nesutiko su skaičiavimais ir iki šiol bylinėjasi su bendrove. Nesklandumų kyla ir dėl jūrinės dalies.

Institucijos nesusiderino

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinis direktorius Arvydas Vaitkus teigia, kad „Litgrid“, prieš gaudama statybos leidimą, turėjo sąlygas derinti su KVJUD, bet to nepadarė. Todėl dabar informacija apie tai, jog „NordBalt“ elektros jungties kabelio klojimo trasa kerta uosto išorinio reido pietvakarinį kampą, sukėlė tarp institucijų diskusijas, ir jos šiuo klausimu tebevyksta.

„Esame išreiškę susirūpinimą dėl išorės reido sumažinimo, kuris galbūt atsilieptų saugiai laivybai. Bet kol neturime aiškių apibrėžtų išorės reido korekcijų, negalime teigti, kad poveikis bus vien tik neigiamas. Juk variantų gali būti keletas. Liepos 26 dieną paprašėme Energetikos ministerijos pakoreguoti numatomo kabelio klojimo trasą taip, kad ji neitų per išorinio uosto akvatorijos nustatytas ribas, siekiant maksimalaus saugumo kabeliui ir inkarvietėje stovintiems laivams. Iki šiol nėra konkrečių sprendimų, kaip bus elgiamasi“, - sakė A.Vaitkus.

„NordBalt“ specialųjį planą prieš keletą metų rengusios kompanijos „Sweco Lietuva“ viceprezidentas Aidas Vaišnora teigia tąkart kabelio trasos projektą siuntęs Susisiekimo ministerijai, bet ši jokių pastabų neva neturėjusi. Todėl jis stebisi, kad staiga atsirado užduotis, kurią spręsti tenka net Vyriausybei.

„Tada Susisiekimo ministerija niekaip nesureagavo. Praktiniu požiūriu ir dabar neįžvelgiu jokių problemų. Ir be atskiro Vyriausybės sprendimo uosto direkcija gali reguliuoti laivybą toje vietoje. Apribojimai reiškia, kad ten laivams negalima nuleisti inkarų. Pagal Klaipėdos ir Šventosios jūrų uostų įstatymus jokie sklypai jūroje neformuojami, nes ekonominė zona priklauso išimtinai valstybės jurisdikcijai. Akvatorijos valdymo teisė suteikta uosto direkcijai, jokio papildomo Vyriausybės dokumento nereikia. Bet aišku, ministerijos laisvos vertinti teisės aktus ir kitaip, o Vyriausybė gali spręsti, reikia ar nereikia koreguoti išorinio reido plotą“, - aiškino teritorijų planavimo specialistas.

Daugiausia laivų į Klaipėdos uostą buvo įplaukę 2008 metais – 8348. Pastaruoju metu didėjant įplaukiančių laivų tonažui, bendras laivų skaičius beveik nekinta. Paprastai išoriniame reide esant palankioms oro sąlygoms stovi ir laukia leidimo įplaukti vos vienas kitas laivas, tačiau daug jų čia susiburia per audras, kai vidinis uostas dėl navigacinio saugumo uždaromas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"