TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Energetikai: nesakėme, kad atominės nereikia

2013 05 02 5:19
LEI steigėja - Lietuvos Vyriausybė, jo veiklą kuruoja Švietimo ir mokslo ministerija. Erlendo Bartulio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos energetikos institutas (LEI) vis dar tikisi, kad planuojamos Visagino atominės elektrinės veiklos galimybes išnagrinėti paprašiusi Vyriausybė sumokės mokslininkams už darbą, taip pat aiškiai pasakys, ar nori jiems patikėti energetikos strategijos rengimą. Toks siūlymas nuskambėjo, bet sutartis dar nepasirašyta.

"Nepasakėme, kad Visagino atominės elektrinės (VAE) nereikia. Pasiūlėme pagerinti projekto sąlygas, kad didžiulės išlaidos negultų tik ant Lietuvos piliečių pečių. Žinoma, nuo pat pradžių supratome - kad ir kokias išvadas pateiksime, vis tiek gausime per galvą. Ar nuo vienų, ar nuo kitų. Ėjome į tai sąmoningai. Nuostata buvo viena: turime maksimaliai sąžiningai atlikti darbą. Ir tikrai taip darėme", - LŽ pabrėžė LEI direktorius profesorius Eugenijus Ušpuras.

Institutas, Vyriausybės prašymu parengęs strategiją, numatančią du šalies energetikos plėtros variantus - su dabartiniu VAE projektu ir be jo, kuria pasirėmė praėjusią savaitę savo išvadas pristačiusi energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus vadovauta darbo grupė, atsidūrė lyg po didinamuoju stiklu. Ypač daug diskusijų sukėlė išvada, kad ankstesni VAE ekonominės naudos skaičiavimai vargu ar atitiko realybę. Seimo opozicija, atstovaujama ankstesnę Vyriausybę suformavusių dešiniųjų politikų, suabejojo, ar mokslininkų tyrimai nebuvo grindžiami politinėmis prielaidomis.

"Kad ir kas darytų sąžiningus tyrimus, gautų panašius rezultatus kaip Lietuvos energetikos institutas. Tereikia atsiversti studijas, atliktas pasaulinio garso institucijų - tarptautinių reitingų agentūrų "Moody's", "Standard and Poor's", kitų. Iš jų matyti, kad tikėtis tokio projekto ekonominės naudos nereikėtų. Bet tai nereiškia, kad atominės elektrinės nereikia statyti", - LŽ sakė ekonomistas profesorius Rimantas Rudzkis.

E.Ušpuras: "Supratome - kad ir kokias išvadas pateiksime, vis tiek gausime per galvą. Nuostata buvo viena: turime maksimaliai sąžiningai atlikti darbą." /Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Tikisi atlygio

Seimo opoziciją užkabino ne tik mokslininkų pateiktos išvados, bet ir Vyriausybės patikinimas, kad jos buvo parengtos nemokamai.

"Mes, dešinieji, niekada nemanėme, kad tas institutas yra labai jau toks prolietuviškas. Kaip ten kas yra daroma dabar, ne man spręsti. Bet, kaip sakoma, visada gali pradėti mąstyti, ar iš tikro dirbta nemokamai, ar nėra kokių nors užkulisinių minčių. Arba užkulisinių mokėjimų už tam tikras išvadas. Man geriau, kad tyrimas būtų atliktas brangiai, bet preciziškai, ir tokių ekspertų, kurie nedalyvauja jokiuose galbūt politiniuose sandėriuose. Labiau pasitikėčiau kokio nors tarptautinio banko ekspertais, kurie vertina savo reputaciją", - LŽ aiškino Seimo Energetikos komisijos vicepirmininkas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Kęstutis Masiulis.

R.Rudzkis neslėpė nuostabos dėl etikečių klijavimo. "Kas man labai nepatinka buvusios valdžios kalbose energetikos klausimais - tai, kad viskas matoma tik balta ir juoda spalvomis. Jeigu jie nusprendė, kad jėgainę reikia statyti, visi, kurie kalba kitaip, staiga tampa "prorusiškais", "agentais", "Vladimiro Putino draugais". Bet juk pasaulis nėra vienspalvis, o šitas klausimas - itin sudėtingas!" - piktinosi analitikas.

LEI vadovas E.Ušpuras neneigia: už parengtą studiją mokslininkams kol kas tikrai nesumokėta, nepasirašyta ir tai numatanti sutartis. "Buvo Vyriausybės prašymas, kalbėjome ir su premjeru, ir su energetikos ministru. Paprašė dirbti, nes laiko buvo mažai, o apie sutartį esą bus kalbama vėliau. Pažadų girdėjome - gal ir sumokės. Juolab kad dabar pristatytas tyrimas tėra energetikos strategijos dalis, daugiau apimantis elektros energetikos sektorių. Mums Vyriausybė lyg ir žada, kad bus sudaryta visos energetikos strategijos parengimo sutartis", - LŽ aiškino jis.

Pasak profesoriaus, praėjusią savaitę Seime pristatyta studija kainuoja tikrai ne milijonus - kalbama apie kelis šimtus tūkstančių litų. Ją atliko aštuoni žmonės, triūsę tris mėnesius, o jų darbo išlaidas tuo metu dengė kiti insituto bendradarbiai.

"Net jei rengti energetikos strategijos mums nepaves - kodėl turėtume nenorėti susigrąžinti studijai išleistų pinigų? Darbas juk padarytas, patirta išlaidų. Bet mes suprantame - čia valstybinis reikalas. Nesumokės - tai nesumokės, verkti nepradėsime", - kalbėjo E.Ušpuras.

LEI vadovas taip pat svarstė, kad Vyriausybė dėl to, pavesti jo kolegoms energetikos strategijos rengimą ar rinktis kitus partnerius, turėtų apsispręsti kuo greičiau. "Parengti visos šalies energetikos sektoriaus modelį tikrai užtruks ne mėnesį ir ne du, nes tai - milžiniškas darbas. Jei pradėtume jį dabar, realu, kad rudenį galėtume pateikti išvadas, nors žmones įtikinti tai daryti bus sunku. Juk iki šiol jie dirbo už dyką, visą laiką buvo maitinami pažadais ir dar tampomi kas savaitę", - pažymėjo profesorius.

Ar mokslininkams bus atlyginta už darbą, kol kas neaišku. Nei Vyriausybės, nei Energetikos ministerijos atstovai per šią savaitę nerado galimybės atsakyti į šį LŽ klausimą.

K.Masiulis: "Mes, dešinieji, niekada nemanėme, kad tas institutas yra labai jau toks prolietuviškas". /Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Atitinka tarptautines tendencijas

Praėjusią savaitę Seime pristatydamas Vyriausybės darbo grupės siūlymus premjeras Algirdas Butkevičius kritikavo ankstesnio ministrų kabineto skelbtus skaičiavimus dėl VAE projekto ekonominio naudingumo.

2009-ųjų spalį tuometis energetikos ministras Arvydas Sekmokas Seimui pateikė tarptautinio konsorciumo, vadovauto investicijų banko "N M Rothschild & Sons", konsultantų parengtą VAE projektą, Lietuvai kainavusį daugiau kaip 5 mln. litų. Remiantis šiuo dokumentu, naujasis atominis reaktorius mūsų šaliai kainuotų 10-17 mlrd. litų, o jame pagamintos kilovatvalandės savikaina siektų 7-8 centus.

Energetikos strategijos rengimo konkurse 2009-aisiais kartu su užsienio partneriais dalyvavęs, bet antras likęs LEI jau tada abejojo viešai skelbiamais skaičiais. Energetikos specialistai svarstė, kad reali kilovatvalandės kaina, pastačius jėgainę, galėtų siekti apie 20 centų.

Dabar įvertinęs planuojamos VAE perspektyvas, LEI vėl nurodė, kad jėgainės veikla gali ekonomiškai neapsimokėti. Šios mokslo įstaigos atstovai taip pat pasiūlė, kaip būtų galima siekti mažesnės VAE elektros savikainos - kreiptis į regioninius partnerius ir strateginiu investuotoju įvardytą bendrovę "Hitachi", siūlant prisidėti jau pirmajame jėgainės projektavimo etape.

Ekonomisto R.Rudzkio teigimu, "jokių amerikų", teikdamas tokias išvadas, LEI neatrado: skelbiama informacija atitinka įtakingų tarptautinių ekspertų studijose pateikiamus bendrus duomenis, kad būsimos atominės elektrinės produkcijos savikaina, pagal dabartines tendencijas, veikiausiai gali būti didesnė, nei numatoma rinkos kaina 2021-2022 metais.

"Manau, Lietuvos energetikos instituto duomenys yra gana patikimi. Kita vertus, sprendimus priimanti Vyriausybė turi įvertinti visą kontekstą, taip pat ir didesnį saugumą, stipresnius saitus su regioniniais partneriais, naujų kontaktų su technologijų srityje galinga valstybe Japonija, jei apsispręsime projektą įgyvendinti. Tai gali duoti pinigais sunkiai pamatuojamos naudos. Bet tikėtis, kad VAE duos pelno, kaip žadėjo A.Sekmokas, žinoma, yra naivu", - kalbėjo R.Rudzkis.

R.Rudzkis teigia pasitikintis LEI išvadomis, bet pabrėžia, kad sprendimus priimanti Vyriausybė turi atsižvelgti ne tik į ekonominę VAE projekto naudą. /Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Patirtis - 50 metų

Prieš kelerius metus veiklos 50-metį minėjęs LEI šalies energetikos strategijas rengia ne vieną dešimtmetį. Pastarasis toks darbas, apimantis 2007-2012 metų laikotarpį, buvo pristatytas 2007-aisiais. Energetikos strategijos buvo rengiamos ir Serbijos, Juodkalnijos, Mongolijos, Lenkijos užsakymu. Tačiau 2009-aisiais Lietuvos valdžios vairą perėmę dešinieji LEI paslaugų atsisakė, o 2012 metų vasarą pristatytos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos autore buvo įvardyta A.Sekmoko vadovauta Energetikos ministerija.

"Negaliu pasakyti, kad 2009-2013 metais mūsų institutas buvo visiškai nustumtas į šoną. Vieną kitą darbelį gaudavome, bet tikrai ne tiek galėjome padaryti", - apie tą situaciją LŽ kalbėjo E.Ušpuras.

Instituto vadovo teigimu, iki 2009-ųjų Lietuvos įmonių užsakymu rengti projektai sudarė 25 proc. ir daugiau visų šios įstaigos sutartinių darbų, dabar jie siekia apie 15 procentų. Tačiau išaugo vykdomų tarptautinių projektų skaičius. Iš biudžeto pastaraisiais metais valstybinis LEI gauna apie 8 mln. litų kasmet.

Institutas, sovietmečiu daugiausia karinei pramonei dirbęs, kūręs branduolinius reaktorius kosmosui, šilumokaičius, naujus Černobylio tipo reaktorius, po nepriklausomybės atkūrimo vykdė Ignalinos atominės elektrinės, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos, Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros, "Lietuvos energijos" užsakymus.

"Noriu pasakyti, kad užsiimame ne tik energetika. Tai tik viena sričių, jos tyrimai atneša vienas mažiausių pajamų. Dirbame su pramone, branduoline sauga, atominių elektrinių uždarymo projektais (ne tik Ignalinos, bet ir Slovakijos, Bulgarijos jėgainių). Turime 23 projektus Europos Sąjungos bendrosiose mokslinėse programose. Taigi užsidirbame patys", - pabrėžė E.Ušpuras.

LEI istorija

1948 m. Lietuvos mokslų akademija įsteigė Technikos mokslų institutą, vadovaujamą Juozo Indriūno. Ši mokslo įstaiga vykdė tyrimus įvairiose technikos mokslų srityse.

1952 m. spalį Technikos mokslų institutas buvo reorganizuotas į Fizikos-technikos institutą. Jam pavesta plėtoti tyrinėjimus fizikos, matematikos ir technikos mokslų srityse.

1956 m. atskirų instituto sektorių laboratorijų ar jų grupių bazėje Kaune buvo įkurti Statybos ir architektūros bei Lietuvos žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos institutai, o Vilniuje - Fizikos ir matematikos institutas (vėliau išaugo į Fizikos, Matematikos ir kibernetikos bei Puslaidininkių fizikos institutus).

Kitų instituto laboratorijų bazėje įsteigtas Energetikos ir elektrotechnikos institutas.

1967 m. mokslo įstaiga pavadinta Fizikinių-techninių energetikos problemų institutu.

1992 m., Lietuvai atgavus nepriklausomybę, institutas buvo pavadintas Lietuvos energetikos institutu.

.

.

...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"