TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Energetikoje norai viršija galimybes

2012 10 08 6:06
LŽ archyvo nuotrauka/Z.Balčytis: "Manau visi pritariame siekiui mažinti trečiųjų šalių įtaką, ypač kai energetikos ištekliai naudojami politikos tikslais."

Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis mano, kad statomas suskystintų gamtinių dujų terminalas (SGDT) bus atsvara monopoliniam dujų tiekėjui.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija penktadienį patvirtino SGD terminalo statybos kaštų kompensavimo tvarkos aprašą, parengtą pagal SGD terminalo įstatymą. Numatoma, kaip bendrovė "Lietuvos dujos" ar naujas sukurtas dujų perdavimo sistemos operatorius iš perdavimo tarifo surinktas lėšas, skirtas finansuoti SGD terminalą, išmokės "Klaipėdos naftai".

Kaip jau rašė LŽ, dabar patvirtinta tik tvarka, pagal kurią lėšos bus sumokamos "Klaipėdos naftai", o patys tarifai bus patvirtinti, kai ši įmonė pateiks komisijai investicijų projektą.

Didžiosios pramonės įmonės neatmeta galimybės imtis teisinių priemonių ir kreiptis į Europos Sąjungos struktūras dėl to, kad kainų komisijos sprendimas Lietuvos gyventojų ir verslo nusavintomis lėšomis finansuoti komercinį vienos įmonės projektą yra neteisėtas, o valstybės rėmimas esą prieštarauja ES teisės aktams. Ketinama inicijuoti skundą ir Europos Konkurencijos tarybai, svarstoma galimybė skųsti valstybę Europos Komisijai.

Už saugumą reikia mokėti

Buvęs Lietuvos susisiekimo ir finansų ministras Europos parlamentaras Z.Balčytis kalbėdamas su LŽ pabrėžė, kad valstybės saugumas kainuoja brangiai, vis tik Lietuvos norai esą jau viršija jos galimybes - šalis turėtų peržiūrėti savo energetikos strategiją bei grįsti, kokius norus ji realiai pajėgs finansuoti.

- Kaip vertinate Lietuvos sprendimą suskystintų gamtinių dujų terminalą (SGDT) statyti Klaipėdoje, nors Europos Komisijos išankstinėje studijoje tinkamiausia vieta tokiam objektui nurodoma Estija, o Latvija siūlo statyti SGDT savo teritorijoje?  

- Lietuvos Vyriausybė priėmė tokį sprendimą, jam pritarta Seime. Terminalas Klaipėdoje jau yra faktas. Iš tiesų Europos Komisija siūlo, kad Baltijos regione veiktų vienas regioninis suskystintų dujų terminalas. Bet tokio terminalo vieta dar net neparinkta. O Klaipėdoje terminalas pradėtų veikti jau 2014 metų pabaigoje.

- Ar statyti kartu su kaimynais nebūtų pigiau? Juk Klaipėdos terminalo 2,4 mlrd. litų kainą teks apmokėti vien Lietuvos vartotojams.

- SGD verslo studija rodo, kad per terminalą tiekiant 2 mlrd. kub. metrų dujų, tai yra apie 60 proc. šalies poreikio, Lietuvos vartotojai per metus sutaupytų iki 0,4 mlrd. litų. Projekto metinė ekonominė nauda siekia apie 480 mln. litų.

Manau, turėtume atsižvelgti ir į tokius veiksnius kaip valstybės saugumas arba nepriklausomybė nuo išorės politikos. O valstybės saugumas kainuoja brangiai. Manau, visi pritariame siekiui  kuo labiau mažinti trečiųjų šalių įtaką, ypač kai energetikos ištekliai naudojami politikos tikslais. SGD terminalas tikrai yra tam tikra atsvara, kad dabartinė dujų tiekėja koncernas "Gazprom" sumažintų Lietuvai rusiškų dujų kainą.

Nors oficialios informacijos neturiu, viešojoje erdvėje buvo baiminamasi, kad regioninį suskystintų dujų terminalą pastačius Latvijoje, šio objekto veiklai įtaką galėtų daryti trečiųjų šalių tiekėjai.

- Lietuvos Konkurencijos taryba teigia, kad įstatymu įteisintas SGD terminalo finansavimo modelis, kai lėšos bus surenkamos iš vienų verslo įmonių ir atiduodamos kitai remti, prieštarauja Europos Sąjungos sutartyje apibrėžtai ir draudžiamai valstybės pagalbai ūkio subjektui. Verslas rengiasi skųsti šį modelį. Kokios Europos sankcijos grėstų Lietuvai, jeigu pasirinktas SGD sąnaudų kompensavimo mechanizmas neatitina ES teisės?

- Negalėčiau vertinti, kokia galėtų būti Komisijos reakcija: bauda ar sankcijos. Bet, jeigu būtų pažeistas draudimas teikti valstybės pagalbą vienai ar kitai sričiai, turėtų būti atstatyta ankstesnė teisinė padėtis. Kita vertus, manau, kad dabartinį SGD terminalo finansavimo modelį būtų galima pakoreguoti. Tarkime, tam tikrą laikotarpį terminalo mokestį renkame, o paskui, jeigu vartotojams dėl terminalo veiklos dujos atpigs labiau negu dabar planuojama, natūralu būtų vartotojų patirtas išlaidas kompensuoti. Mano nuomone, privalome visais būdais siekti to, kad turėtume alternatyvius energetinių išteklių įsivežimo šaltinius. Norėčiau, kad ir patyrusių ekspertų diskusija šiais klausimais vyktų atsižvelgiant ne tik į privačių kompanijų, bet ir į valstybės interesus.

Energijos poreikis didės

- Lietuva numato išleisti iki 4 mlrd. litų dujų infrastruktūrai, kuri leistų nepriklausyti nuo vieno tiekėjo - tai SGD terminalas, dujotiekis Klaipėda-Jurbarkas, dujų jungtis su Lenkija. Tačiau Nacionalinėje energetikos strategijoje kalbama, kad dujų poreikis mažės. Ar nebus pinigai išleisti bergždžiai?

- Nemanau, kad būsime suklydę, jeigu sukursime gerą infrastruktūrą, ypač dujų sektoriuje. ES atlikta studija rodo, kad iki 2050 metų energijos išteklių, taip pat ir gamtinių dujų, poreikis dvigubės. Vien dėl to, kad gyventojų skaičius pasaulyje išaugs daugiau kaip 1 milijardu. Tas poreikis augs ir Baltijos šalyse, ir Lietuvoje. Lietuvių pragyvenimo lygis vysis kitų ES valstybių lygį. Tam mums reikės pertvarkyti visą savo ekonomikos struktūrą. Tai reikalaus papildomų pajėgumų visose ūkio srityse. O gamtinės dujos ateityje gali tapti pigiausia ir švariausia energijos gamybos žaliava.

- Lietuva iki 2020 metų suplanavusi ne vieną grandiozinį energetikos projektą. Vien dujų ir elektros strateginių objektų bendra vertė - apie 28 mlrd. litų. Ar ne per daug mažai ir neturtingai šaliai?   

- Taip, daug. Bet Lietuva, ir praeityje būdama neturtinga šalis, susitvarkė kelius, nutiesė galingas elektros linijas, sukūrė elektros infrastruktūrą. Dujų jungtis su Lenkija, elektros - su Lenkija ir Švedija numatyta finansuoti ir ES paramos lėšomis. Tokiems projektams visoje ES numatyta skirti 20 mlrd. eurų (apie 69 mlrd. litų). ES energetikos strategijos iki 2020 metų vienas tikslų - užtikrinti Baltijos regiono energetikos ūkio galimybes apsirūpinti alternatyviais energijos šaltiniais. Taigi strateginiams objektams bus naudojami ne Lietuvos, bet ir ES pinigai. Tačiau pateikta Visagino AE statybos koncepcija netenkina. Esu prieš tokį projektą. Mes neturime realių skaičių, nežinome, kiek kainuos AE pagaminta kilovatvalandė. Nežinau, ar į elektrinės kainą įtrauktos branduolinių atliekų saugojimo išlaidos, kokie bus pastatytos AE eksploatacijos ir uždarymo kaštai. Matome, kiek problemų dabar kelia Ignalinos AE uždarymas. Bet kuri valstybė, didelė ar maža privati kompanija planuodama investicijas vadovaujasi prognozėmis. Tokių prognozių AE plėtotojai nepateikia. Manau, kad AE turėtų bent iš dalies finansuoti ES. Statydami patys per daug rizikuojame.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"