TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Energetikoje pasigendama sveiko proto

2015 10 13 6:00
Vien Vilniaus TE-3 išlaikymas per metus kainuoja apie 11 mln. eurų. LŽ archyvo nuotraukos

Seimo Energetikos komisijos nariai nepritaria Energetikos ministerijos pareiškimams, kad Vyriausybei panaikinus VIAP paramą šilumą ir elektros energiją gaminančios termofikacinės elektrinės tampa nebereikalingos nei Lietuvos miestams, nei valstybei.

Seimo narius ypač stebina tai, kad drastiški sprendimai priimami skubotai, neparengus Nacionalinės energetikos strategijos, kurioje būtų matyti ne vieno atskiro sektoriaus, o visos valstybės energetikos vaizdas ir dabarties sprendimų poveikis ateičiai.

Sprendimą naikinti VIAP priėmusi Vyriausybė neišgirdo ne tik Seimo „energetikų“, bet ir septynių merų pagalbos šauksmo bei prašymų nežlugdyti jų miestų šilumos ūkio.

Energetikai teigia, kad trims termofikacinėms elektrinėms kitąmet reikėtų 14 mln. eurų paramos. Jos neskyrus elektros ir šilumos vartotojai kitąmet patirs 35–40 mln. eurų papildomų išlaidų. Netekusios dalies finansavimo Kauno ir Vilniaus jėgainės veikiausiai nustos gaminti šilumą ir elektrą. Panevėžyje, Kaune ir Vilniuje šiluma brangs 7–9 procentais. Vilniaus, Kauno ir Panevėžio gyventojų išlaidos šilumai kitąmet dėl Vyriausybės sprendimo išaugs 22 mln. eurų: vilniečiai už šilumą 2016 metais papildomai sumokės 11,6 mln. eurų, kauniečiai – 9 mln. eurų, panevėžiečiai – 2,6 mln. eurų daugiau.

Kaune ir Vilniuje sumažės aprūpinimo šiluma saugumas, nes šalčiausiais žiemos mėnesiais kitų šilumos gamintojų įrengtosios galios neužtektų reikalingai temperatūrai pastatuose, prijungtuose prie centrinės šilumos tiekimo sistemos tinklo, palaikyti.

Be to, Vyriausybė akivaizdžiai proteguoja valstybės valdomų įmonių grupę „Lietuvos energija“, kurios valdomai Elektrėnų elektrinei skiriamas visas elektros gamybos rezervas, nors Elektrėnuose gaminama elektros energija yra gerokai brangesnė nei termofikacinėse elektrinėse.

NASDAQ OMX prognozuoja, kad Lietuvoje su dabar veikiančiomis elektros gamybos jėgainėmis elektros kaina 2016 metais turi sumažėti nuo 50,1 iki 43,8 euro/MWh. Jeigu kitąmet termofikacinių elektrinių neliks, elektra atpigs tik iki 45,5 euro/MWh. Tai – beveik 17 mln. eurų per metus papildomų išlaidų iš vartotojų kišenės.

Rokas Masiulis: „Termofikacinių elektrinių nebereikia.“

Supjaustysime, o kas toliau?

Seimo narys, buvęs ūkio ministras Kęstutis Daukšys sako, jog nė vienas parlamento Energetikos komisijos narys nepritaria termofikacinių elektrinių uždarymui. „Jeigu uždarysime ir supjaustysime savo elektrines, dirbsime kažkam iš užsienio. Tikėjomės, kad nugalės sveikas protas, bet...“ – skėsčiojo rankomis politikas.

K. Daukšio nuomone, Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Elektrėnų elektrinėms reikia papildomų investicijų, bet jos užtikrintų šaliai reikalingos elektros gamybą, jeigu atsitiktų kas nors nenumatyta. „Jeigu iš jų atimame remtinos gamybos kvotas – VIAP ar kito pobūdžio paramą, turime kitaip jas remti, kad elektrinės nebūtų supjaustytos. Valstybė dabar nori statyti šiukšlėmis kūrenamas jėgaines. Bet be valstybės paramos ir jos niekada neatsipirktų. Ir dar neaišku, kiek bus tų šiukšlių. Viena ranka uždarome elektrines, kurios neatsiperka, kita statome tokias, kurios taip pat neatsipirks. Įtariu, kad Energetikos ministerijos sprendimus lemia tam tikri verslo interesai“, – sakė politikas.

Buvęs ūkio ministras stebisi, kodėl drastiškus sprendimus energetikos sektoriuje Vyriausybė priima, kol dar nėra parengta ir visuomenei, energetikos specialistams bei politikams svarstyti nepateikta Nacionalinė energetikos strategija. „Neturint strategijos, daryti drastiškus žingsnius energetikos sektoriuje yra mažų mažiausiai neatsakinga. Arba strategija bus derinama pagal jau priimtus abejotinus sprendimus“, – svarstė K. Daukšys.

Seimo nario nuomone, panaikinus VIAP paramą termofikacinėms elektrinėms, reikėtų kitaip užtikrinti jų pastoviąsias sąnaudas.

Kęstutis Daukšys: „Tikėjomės, kad nugalės sveikas protas, bet...“

„Kategoriškai nesutinkame“

Energetikos ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad pagal „Litgrid“ atliktą elektros galios poreikio vertinimą nei Vilniaus 3-ioji termofikacinė elektrinė (TE-3), nei Kauno termofikacijos elektrinė (KTE), nei Panevėžio kombinuoto ciklo termofikacinė (PKCT) elektrinė nėra būtinos Lietuvos elektros energetikos sistemos saugumui ir gamybos adekvatumui bei saugumui užtikrinti, nes vietinę gamybą gali patikimai užtikrinti Lietuvos elektrinė Elektrėnuose (LE).

„Vilniaus TE-3 nėra būtina ir sostinei apsirūpinti šiluma. Ji gali būti pagaminta kituose įrenginiuose, kurie yra kur kas efektyvesni. Nustojus eksploatuoti Vilniaus TE-3, jos išlaikymo pastovieji kaštai – apie 11 mln. eurų per metus – nebūtų įtraukiami į šilumos kainą. KTE reikalinga Kauno miestą aprūpinti šiluma, tačiau ši mažesnėmis sąnaudomis gali būti pagaminta ne KTE energetiniame bloke, o dujiniuose vandens šildymo katiluose, gaminant tik šilumos energiją. Kadangi termofikacinių elektrinių nebereikia elektros energetikos sistemos saugumui, negalime versti visų elektros vartotojų remti šilumos vartotojus Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje“, – Vyriausybės sprendimą komentavo energetikos ministras Rokas Masiulis.

Termofikacinės elektrinės, pasak jo, toliau galės veikti rinkos sąlygomis. Kita išeitis – jas konservuoti.

Tokia misterijos pozicija Seimo Energetikos komisijos nariams atrodo abejotina. „Mes kategoriškai nesutinkame. Manome, kad Lietuvai reikalingi generavimo pajėgumai, kurie užtikrintų rezervą. Taip pat manome, kad šių elektrinių išlaikymas yra ne savivaldybių reikalas“, – LŽ sakė Seimo narys, kitas buvęs ūkio ministras Dainius Kreivys.

Jis priminė, kad anksčiau valstybei priklausiusios didžiųjų miestų termofikacinės elektrinės, naudotos kaip rezervinis pajėgumas, buvo perduotos savivaldybių žinion, ir tai buvusi didžiulė klaida, nes vien Vilniaus TE-3 išlaikymas per metus kainuoja apie 11 mln. eurų. „Savivaldybėms tai finansiškai nepakeliama našta, kuri dabar guls ant vilniečių pečių. Vyriausybė elgiasi labai netoliaregiškai girdamasi, kad sumažins elektros kainą, bet ant didžiųjų miestų gyventojų pečių užkraunanti jėgainių išlaikymą“, – kalbėjo D. Kreivys.

Dainius Kreivys mano, kad vilniečių atžvilgiu reikėtų elgtis sąžiningai - jėgainę TE-3 turėtų perimti „Lietuvos energija“.

Pelnas – geriems, nuostolis – blogiems

Jis priminė, kad valstybės valdomų įmonių grupė „Lietuvos energija“ po dvejų metų pastatys atliekomis kūrenamą kogeneracinę elektrinę. „Tai reiškia, kad visas naujos sistemos pelnas teks „Lietuvos energijai“, o senos sistemos demontavimo nuostoliai (atlyginimai atleidžiamiems darbuotojams, uždarymo sąnaudos) – vilniečiams. Teko girdėti, kad Vilniaus savivaldybei toks scenarijus kategoriškai nepriimtinas, o projektas negali būti įgyvendinamas be jos įtraukimo“, – sakė D. Kreivys.

Jis mano, kad vilniečių atžvilgiu reikėtų elgtis sąžiningai. TE-3 turėtų perimti „Lietuvos energija“, kuri yra atsakinga už elektros energijos rezervą ir tiekimo saugumą ir Vilniuje stato naują kogeneracinę elektrinę. „Perėmus į jos balansą TE-3, uždarymo sąnaudas padengtų būsimas pelnas, ir vilniečiams nereikėtų mokėti už anksčiau valstybei priklausiusio turto sunaikinimą. Kitas variantas – Energetikos ministerija turi sugalvoti scenarijų, kad termofikacinės elektrinės nebūtų išmontuotos. Taip daryti – neatsakinga, juolab kad jas išlaikyti valstybei tikrai nėra nepakeliama“, – svarstė pašnekovas.

Apie išmontavimą, anot jo, būtų galima kalbėti, kai Vilniuje ir Kaune atsiras naujos biokuru ir šiukšlėmis kūrenamos jėgainės.

D. Kreivys stebisi, kad dabartinė valdžia daro „vienetinius ir taškinius sprendimus“, nematydama viso energetikos vaizdo ir nesudėliodama aiškaus ir protu suvokiamo žingsnių grafiko.

„Jungtys su Švedija ir Lenkija atpigins elektrą, su tuo sutinku. Bet po 2022 metų Švedijoje bus uždaromi daugelis atominių reaktorių. Elektros energijos kaina kils. Jeigu iki to laiko neišplėtosime savo generacijos, kiek mums kainuos elektros energija? Jeigu mes judame prie didelės pridėtinės vertės ekonomikos, elektros poreikis didės. Kas jį patenkins?“ – kalbėjo politikas.

Darbo neteks šimtai

Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Ričardas Sargūnas LŽ tikino, jog didžioji dalis komisijos narių nemano, kad termofikacinės elektrinės Lietuvai nebereikalingos. „VIAP panaikinimui jos jau pasiruošė, tačiau dabar sakoma: likite komerciniai klientai – leisime padirbėti piko metu, tai yra 3 sunkiausius žiemos mėnesius per metus. Elektrinių vadovai Seime kalbėjo, kad šiose įmonėse dirba itin aukštos kvalifikacijos darbuotojai, ir jie tikrai nesutiks 9 mėnesius gyventi iš pašalpų. Tai netgi neįmanoma pagal darbo teisę“, – pasakojo R. Sargūnas.

Anot jo, darbo gali netekti 200 darbuotojų Vilniuje ir 120 – Kaune. „Prasideda šildymo sezonas ir palikti nežinioje tokius didelius kolektyvus ir visą šilumos ūkio sistemą – labai neatsakinga. Visko gali atsitikti. Prisiminkime, kad šiemet sugriuvo viena „LitPol Link“ atrama, reikėjo suprojektuoti ir naujai pastatyti 36 atramas. Aišku, niekas blogo nelinki, bet jungtis visu pajėgumu pradės veikti tik viduryje žiemos, gal palaukime ir tada priiminėkime drastiškus sprendimus“, – svarstė EK pirmininkas.

R. Sargūnas tikina, kad komisija imsis žingsnių, kad termofikacinės elektrinės nebūtų uždaromos, o gaudamos šiokią tokią paramą galėtų dirbti minimaliu pelnu. „Mes teikiame siūlymus, o Vyriausybė turi sugalvoti konsoliduotus sprendimus, kurie tenkintų ne tik Energetikos ministeriją , bet miestų šilumos ūkio sektoriaus ir gyventojų poreikius“, – tvirtino jis.

Merų balso neišgirdo

Kai liepos mėnesį Energetikos ministerija paskelbė planus nuo 2016 metų naikinti VIAP paramą termofikacinėms elektrinėms, miestų, kuriuose šios jėgainės veikia, merai Vyriausybės prašė persigalvoti ir nedaryti neapgalvotų sprendimų.

Kauno, Panevėžio, Kėdainių, Rokiškio, Kupiškio, Pasvalio ir Zarasų merų raštuose Vyriausybei nurodytos neigiamos VIAP naikinimo pasekmės šių miestų šilumos ūkiui.

Šiuose dokumentuose (juos turi LŽ) Vyriausybė perspėjama, kad KTE uždarymas turės neigiamų pasekmių visam Kauno miesto šilumos ūkiui, o šalčiausiais mėnesiais šio miesto pastatai gali likti be karšto vandens ir šilumos. Panevėžyje bei Kėdainių, Pasvalio, Kupiškio, Rokiškio, Zarasų ir Panevėžio rajonuose, merų nuomone, 7 proc. kils šilumos kaina. Primenama, kad moderniausios šalyje Panevėžio TE statybai pritarė Vyriausybė ir Kainų komisija. 38 mln. eurų vertės projektas buvo įtrauktas į Nacionalinę energetikos strategiją, finansuotas įmonės, ES struktūrinių fondų ir Danijos Vyriausybės lėšomis. VIAP parama padengdavo 2,5 mln. litų pastoviųjų jėgainės sąnaudų per metus. Šios paramos nelikus, šilumos kaina išaugs 0,42 ct/kWh, arba 7 procentais. Panevėžio TE negalima ir uždaryti, nes įmonė iki 2020-ųjų turi kasmet grąžinti po 1,87 mln. eurų už paimtą 28,96 mln. eurų paskolą.

Nesiteikė pateikti skaičiavimų

Vilniaus ir Kauno šilumos tinklų vadovai taip pat kreipėsi į Seimą, Vyriausybę, prezidentę, kad būtų sustabdyti niekuo nepaaiškinami Vyriausybės veiksmai, o sprendimai būtų priimami tik po diskusijų su specialistais ir pritaikius ekonominius skaičiavimus.

„Dažniausiai tarpuvaldžiu daromi patys juodžiausi dalykai. Šiuo atveju taip būtų galima sakyti apie Nacionalinės energetikos strategijos tarpuvaldį, kai senąja jau niekas nebesivadovauja, o naujoji dar nebaigta kurti. Ar tokiame etape teisinga priiminėti socialiai jautrius sprendimus?“ – LŽ sakė nenorėjęs prisistatyti sostinės energetikas.

Jį stebina tai, jog vos vieno puslapio ir jokiais argumentais neparemtas Vyriausybės nutarimas priimtas tokiu tempu, kad laiko pastaboms skirta vos viena diena. Tuo metu į Seimo Energetikos komisijos prašymą sustabdyti sprendimo priėmimą, kol bus pateikta kaštų ir naudos analizė, nebuvo reaguota. „Gaila, kad Vyriausybė priėmė sprendimą, nepateikdama jokių skaičiavimų. Premjeras tik deklaravo, kad panaikinus VIAP šilumos kaina miestuose nekils. Būtų įdomu pamatyti skaičiavimo formulę, kuri premjero žodžius paverstų tikrove, nes faktai rodo ką kita: suvedus keturis minusus, išvesti pliuso neįmanoma“, – svarstė LŽ pašnekovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"