TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Energetikos iššūkiai virsta galimybėmis

2009 02 12 0:00
Mokslininkai skaičiuoja, kad Lietuvoje gali pradėti trūkti šalyje gaminamos elektros energijos tik maždaug po dešimtmečio.
LŽ archyvo nuotrauka

Energetikos ekspertai atkreipia dėmesį, kad Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymas pasaulinės krizės laikotarpiu, pingant kurui, padės išvengti didelio elektros kainų šoko. Tačiau atidžiau pažvelgus į elektros kainos struktūrą, matyti ir daugiau galimybių kitąmet ją mažinti.

Žinodami, kad pagal stojimo į Europos Sąjungą (ES) įsipareigojimus IAE turės būti uždaryta paskutinę šių metų dieną, gyventojai ir pramonės atstovai vis daugiau nerimauja. Žmonės baiminasi, kad elektros kaina taps vargiai įperkama, o šalies energetinė nepriklausomybė liks tik skambus šūkis.

Lietuvos energetikos instituto direktorius profesorius Eugenijus Ušpuras į problemą žiūri kiek kitaip. Jo manymu, šie šalies energetikos iššūkių metai pagaliau leis priimti svarbius strateginius sprendimus ir parodys, kas mūsų valstybei svarbiau - likti po energetikos resursų milžinės Rusijos sparnu ar pagaliau išsiristi iš priklausomybės kiaušinio.

Liks tiek, kiek reikia.

Šią savaitę "Lietuvos energija" pranešė metų pradžioje perdavusi 9 proc. mažiau elektros nei pernai tuo pat metu. Pramonės įmonėms sumažinus gamybos apimtį, aukštos įtampos laidais sausio mėnesį buvo perduoda 1,03 mlrd. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos (pernai sausį - 1,13 mlrd. kWh).

LŽ pašnekovas energetikas E.Ušpuras, kalbėdamas apie valstybės elektros energijos poreikį ir turimus gamybos išteklius, pabrėžia, kad Lietuvoje esančių elektros gamybos galių užtektų iki 2018-2020 metų. Jo manymu, tais metais šalyje ir galėtų atsirasti nauja atominė elektrinė. "Nėra jokios paslapties, kad Lietuvos energetinė sistema elektros galingumo paveldėjo tris kartus daugiau, negu reikia pačiai valstybei. Uždarėme I bloką - liko dvigubai tiek, kiek mums reikėjo. Uždarysim III bloką - liks tiek, kiek mums reikia, ir netgi šiek tiek daugiau", - tvirtina energetikas.

Mokslininkų skaičiavimais, Lietuvos vartotojams šalyje gaminamos elektros energijos gali pradėti trūkti tik apytiksliai po dešimties metų. Tačiau iki to laiko, tikėtina, atsiras ir nauja atominė jėgainė. Baimintis, kad Lietuvos elektrinė ir kiti elektros gamybos šaltiniai gali neatlaikyti, pasak pašnekovo, nėra ko, nes iki šiol nemažai įrenginių modernizuota.

Užgesęs atomas suteiks vilčių

E.Ušpuras atkreipia dėmesį, jog nauja atominė jėgainė nebus pigesnis elektros energijos šaltinis negu visos kitos dabar veikiančios elektrinės, kūrenamos brangiomis dujomis. "Už tokią mažą kainą, kokią IAE gamina elektrą, niekas nebegamins. Dabartinę atominę elektrinę gavome už dyką, mums nereikėjo jos statyti, tad kainuoja tik eksploatacijos išlaidos ir kuras. Ignalinos radioaktyviųjų atliekų laidojimas irgi nieko nekainuoja. Dalį dengia ES. Už investicijas nieko nemokame, todėl IAE gaminama elektra yra pigi. Nauja jėgainė negamins tokios pigios elektros, nes visos sąnaudos atsilieps galutinei elektros kainai", - dėsto pašnekovas.

Žinant, kad uždarius IAE daugiausia elektros energijos bus pagaminta kūrenant rusiškas dujas ir dėl to Lietuva atiduos už jas Rusijai milžiniškus pinigus, kyla natūralus klausimas: kodėl nebuvo pasirūpinta investicijų skatinimu į atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą šalyje? Profesorius E.Ušpuras teigia, jog tie, kurie rimtai mąstė apie vėjo jėgainių perspektyvas, jau įrengė šios žalios elektros gamybos parkus. Elektrai iš atsinaujinančių energijos šaltinių pirkti buvo rengiami konkursai, todėl sakyti, kad žaliosios elektros gamyba ignoruota, negalime. "Priežasčių, kodėl neiškilo tiek vėjo malūnų, kiek galėjo, esama daug. Pirmiausia, nebuvo tai reglamentuojančios įstatymų bazės. Dabar ji jau kuriama. Nemažai priešinosi patys gyventojai. Kita svarbi priežastis - niekas nenorėjo konkuruoti su pigia IAE elektra. Verslui specialių sąlygų nereikia, svarbiausia, kad būtų tam tikri įstatymai ir rinka, o tai savaime atsiras uždarius IAE", - aiškina E.Ušpuras.

Jo manymu, atsinaujinantiems šaltiniams atiteks ir didesnė vadinamųjų visuomenės interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšų dalis. Energetiko įsitikinimu, VIAP lėšos buvo reikalingos ir esant IAE gelbėjo kitas elektrines, o nuo 2010 metų šios lėšos atiteks tik atsinaujinančių šaltinių elektros jėgainėms. Atsižvelgiant į tai, kad iš jų superkamos energijos kiekis pradžioje bus mažas, o į VIAP mokestį nebus įskaičiuojami dideli termofikacinių elektrinių nuostoliai, galima tikėtis, jog ir elektros kaina dėl to keliais centais sumažės.

Elektros kainos pokyčiai

Pašnekovo teigimu, elektra dvigubai nebrangs, kaip buvo kalbama anksčiau. "Ankstesnės prognozės darytos skaičiuojant kur kas didesnę naftos kainą. Tikint, kad nafta kainuos 50-70 JAV dolerių už barelį ir atsižvelgiant į kitas aplinkybes, tarkim, taršos kvotų nebuvimą, elektros kaina uždarius IAE gali pasiekti 50 centų už kWh, bet jau ne 70 centų už kWh, kaip buvo skaičiuojama anksčiau", - kalba energetikas.

Paklaustas, kaip dar būtų galima sumažinti jos kainą, E.Ušpuras sako, kad reikėtų peržiūrėti pagrindines energetinių kompanijų išlaidas vykdant eksploatacinę, investicinę veiklą ir perkant kurą. Pasak jo, kiekvienai elektros perdavimo ir skirstymo kompanijai kyla poreikis optimizuoti ir savo vidinę struktūrą, kad gerokai sumažintų eksploatacijos išlaidas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"