TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Energetikos ministerija neapsisprendžia dėl termofikacinių elektrinių

2016 03 21 6:00
Vasario mėnesį laikinai sustojo Panevėžio termofikacinė elektrinė. LŽ archyvo nuotrauka

Energetikos ministras Rokas Masiulis žada inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kurie galbūt leistų išgyventi didžiųjų miestų elektrinėms, gaminančioms elektros ir šilumos energiją.

Seimo nariams Arvydui Anušauskui ir Rasai Juknevičienei adresuotame laiške R. Masiulis teigia, kad energetikos ministerija nuo kitų metų galbūt priims sprendimus, kurie keistų dabar galiojančią sisteminių paslaugų tvarką ir imsis tolimesnių veiksmų.

Seimo nariai prašė Energetikos ministerijos peržiūrėti ir iš naujo įvertinti ministerijos parengtą ir Vyriausybės priimtą 2015 metų spalio 7 dienos nutarimą, kuriuo nuo 2016 metų termofikacinėms elektrinėms nutraukta viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) parama jų gaminamai elektros energijai.

Tuo pačiu nutarimu nustatyta, kad elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimo paslaugą teiks iš anskto pasirinkta valstybės įmonės „Lietuvos energijos gamyba“ padalinys Lietuvos elektrinė.

Valstybinei įmonei už šias paslaugas šiemet skirta beveik 30 mln. eurų. Tuo metu kitoms šias paslaugas pigiau galinčioms teikti privačioms jėgainėms nebuvo surengtas aukcionas. Netekusios galimybės teikti šias paslaugas dalis jų jau sustabdė veiklą.

Energetikos ministro patarėjas Mantas Dubauskas „Lietuvos žinioms“ patvirtino, kad, išklausiusi specialistų pasiūlymus ir gavusi informaciją iš energijos gamintojų bei ją patikrinusi ministerija pateiks siūlymus dėl elektros galios rezervų tvarkos tobulinimo. „Vienas iš svarstomų variantų – rengti galios rezervų aukcionus. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad kol kas jokie sprendimai nėra priimti. Sprendimai bus priimti surinkus ir įvertinus visą reikalingą informaciją“, – teigė M. Dubauskas.

Prašė gelbėti elektrinę

Šių metų sausio mėnesį A. Anušauskas ir R. Juknevičienė susitiko su AB „Panevėžio energija“ vadovybe ir aptarė Panevėžio termofikacinės elektrinės padėtį po to, kai Vyriausybė nusprendė neremti Vilniaus, Kauno ir Panevėžio termofikacinių elektrinių bei šio sprendimo poveikį šilumos kainai visame Panevėžio regione.

Po šio Vyriausybės sprendimo elektrinė vien per šiuos metus patirs 2,2 mln. eurų nuostolių, kai dar nėra grąžinusios 8,5 mln. eurų paskolos. Iškart po to Seimo nariai kreipėsi į energetikos ministrą, prašydami paaiškinti, kaip būtų galima išgelbėti Panevėžio elektrinę, kad jos netektų uždaryti kaip Vilniaus trečiosios termofikacinės elektrinės, kuri nustojo veikti, o jos darbuotojai atleisti. Vis dėlto vasario mėnesį laikinai sustojo ir Panevėžio termofikacinė elektrinė.

Ministras R. Masiulis Seimo nariams skirtame laiške priminė apie šių metų sausio 14 d. vykusį „Lietuvos energijos“, „Panevėžio energijos“ vadovybės ir Panevėžio miesto, Panevėžio rajono, Kėdainių, Pasvalio, Kupiškio, Rokiškio ir Zarasų rajonų savivaldybių susitikimą, kuriame „Lietuvos energija“ esą pateikė „bendradarbiavimo pasiūlymą“ „Panevėžio energijai“.

„Lietuvos žinios“ rašė apie šį susitikimą ir „bendradarbiavimo pasiūlymą“, kuris buvo kategoriškai atmestas. Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas laikraščiui teigė, kad „Lietuvos energija“ siūlė perimti moderniausią Lietuvoje Panevėžio termofikacinę elektrinę, tačiau pateikta kaina jėgainės savininkų netenkino. Elektrinę valdančios bendrovės „Panevėžio energija“ pagrindinės akcininkės yra septynios Aukštaitijos savivaldybės. „Jeigu pasiūlytų gerą kainą, ko gero, neatsisakytume „Lietuvos energijai“ jėgainę perleisti“, – teigė Panevėžio meras. Jis tikino, kad pusvelčiui vienos moderniausių Lietuvoje jėgainės tikrai neatiduos.

„Energetikos ministerija (...) ketina priimti sprendimus dėl galimybės keisti dabar galiojančią sisteminių paslaugų tiekimo tvarką bei imtis tolesnių veiksmų“, – Seimo nariams A. Anušauskui ir R. Juknevičienei kovo 9 d. išsiųstame laiške teigė energetikos ministras R. Masiulis.

Politikai ministro žodžiuose įžvelgė ministerijos ketinimą atsisakyti šiuo metu galiojančios ydingos tvarkos. „Tai reiškia, kad veikiausiai bus keičiamas arba bus priimtas naujas Vyriausybės nutarimas, kuris nebus taip atvirai prieštaraujantis įstatymams ir galbūt palankesnis Panevėžio ar Vilniaus termofikacinėms“, – sakė R. Juknevičienė.

Konkurencijos Taryba pradėjo tyrimą

Kovo 16 dieną Konkurencijos Taryba pradėjo tyrimą, ar valstybės valdomų energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ įmonės „Lietuvos energijos gamybai“ (LEG) padaliniui Lietuvos elektrinei Vyriausybė teisėtai suteikė išskirtinę teisę teikti elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugą.

Konkurencijos taryba vertins, ar Vyriausybės 2015 metų spalio 7 dienos nutarimas „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų tiekėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų tiekimo apimties 2016 metams nustatymo“ nepažeidė konkurencijos sąlygų energetikos sektoriuje. Tyrimo pradėjimas rodo, kad yra pagrindas įtarti galimą pažeidimą.

Pradėti tokį tyrimą prašė sostinės savivaldybės įmonė „Vilniaus šilumos tinklai“, kuri iki 2017 metų pavasario yra išnuomojusi visą sostinės šilumos ūkį Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomai bendrovei „Vilniaus energija“, bei Kauno termofikacijos elektrinė. Šių bendrovių elektrinės nuo šių metų nebegauna paramos iš VIAP biudžeto.

Dėl Vyriausybės sprendimo nuo 2016 metų pradžios uždaryta Vilniaus trečioji termofikacinė elektrinė, o šių metų vasario mėnesį sustabdyta Panevėžio termofikacinė elektrinė.

Su prašymu ištirti, ar Vyriausybė, panaikinusi remtinas elektros energijos gamybos kvotas Vilniaus, Kauno ir Panevėžio miestų termofikacinėms elektrinėms bei nustačiusi, kad visą elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugą be konkurso teiktų iš anksto pasirinktas vienas ūkio subjektas, į Konkurencijos Tarybą kreipėsi ir Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų šešėlinės Vyriausybės energetikos ministras Dainius Kreivys.

„Mūsų vertinimu, Vyriausybei panaikinus remtinos elektros energijos kvotas turėjo būti patvirtinta teisinė aplinka, kuri leistų termofikacinėms jėgainėms gauti pajamų iš dalyvavimo rezervavimo paslaugų rinkoje, nes nebuvo priimta jokio sprendimo, kuris numatytų termofikacinių elektrinių, kaip didelio našumo elektros generavimo pajėgumų, atsisakymą ir jų uždarymą, bei uždarymo sąnaudų kompensavimą. Kai buvo priimamas sprendimas uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, tam tikslui buvo skirtos valstybės ir ES lėšos“, – teigė Seimo nariai.

Privilegijos vienai bendrovei

„Lietuvos žinios“ anksčiau rašė, kad praėjusių metų metų pabaigoje panaikindama VIAP kvotas termofikacinėms elektrinėms, o tretinio galios rezervo paslaugą užsakydama iš anksto pasirinktam vienam ūkio subjektui Vyriausybė galbūt elgėsi neteisėtai.

Vadovaudamasi Vyriausybės sprendimais Kainų komisija vienintelei UAB „Lietuvos energijos gamyba“ rezervui palaikyti ir sisteminėms paslaugoms teikti skyrė 28,522 mln. eurų VIAP lėšų. Tai padaryta nesurengus aukciono, nors, dienraščio žiniomis, Vyriausybei nebuvo paslaptis, kad paslaugą pigiau gali teikti ir privačios bendrovės.

Privilegijas vienai valstybės valdomai įmonei palaiminusi Energetikos ministerija vėliau ėmė teigti, kad nuo 2017 metų galbūt rengs elektros galios rezervų aukcionus.

„Termofikacinių elektrinių nebereikia“

Praėjusių metų spalio 7 dieną Vyriausybė nusprendė nuo 2016 metų naikinti VIAP paramą termofikacinėms elektrinėms. Energetikos ministerija tuomet teigė, kad atlikti skaičiavimai patvirtinę, jog „teigiamas poveikis gerokai nusvers galimas neigiamas pasekmes“, nes iki šiol brangiai pagaminta elektra buvo reikalinga tiekimo saugumui užtikrinti. O dabar naujos elektros jungtys į Lenkiją ir Švediją garantuoja elektros vartotojams tiekimo saugumą.

„Jeigu sumažėjus elektros kainai rinkoje ir toliau gamintume brangesnę elektrą termofikacinėse jėgainėse, tai būtų vartotojų lėšų švaistymas. Nėra nė vienos priežasties, kodėl ūkininkas iš Radviliškio ar mokytoja iš Ignalinos turėtų remti neefektyviai veikiančią elektrinę Vilniuje ar Kaune“, – sakė energetikos ministras R Masiulis.

Jis pabrėžė, kad panaikinus elektros gamybos kvotas, bus taupomas VIAP biudžetas, kurį sumoka visi vartotojai. Po suplanuotų permainų vartotojai esą sutaupys apie 18 mln. eurų.

Ministras teigė, kad nei Vilniaus trečioji termofikacinė elektrinė, nei Kauno termofikacijos elektrinė, nei Panevėžio kombinuoto ciklo termofikacinė elektrinė esą nėra būtinos Lietuvos elektros energetikos sistemos saugumui ir gamybos adekvatumui bei saugumui užtikrinti. Vietinę gamybą esą gali patikimai užtikrinti Lietuvos elektrinė Elektrėnuose.

„Kadangi termofikacinių elektrinių nebereikia elektros energetikos sistemos saugumui, negalime versti visų elektros vartotojų remti šilumos vartotojus Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje. Juk tuomet elektros pirkėjai mokėtų už paslaugą, kurios negauna“, – komentavo R. Masiulis.

Termofikacinės elektrinės, pasak jo, galės veikti rinkos sąlygomis arba būti konservuotos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"