TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Energetikos ministerija persigalvojo: rengs elektros rezervų aukcionus

2016 02 25 15:10
Dėl Energetikos ministerijos palaimintų sprendimų teikti privilegijas vienai valstybės įmonei Vilniaus trečioji termofikacinė elektrinė šiemet nutraukė veiklą. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Privilegijas vienai valstybės valdomai įmonei palaiminusi Energetikos ministerija teigia, kad nuo 2017 metų rengs elektros galios rezervų aukcionus. Ministerijos pranešime teigiama, kad išklausiusi specialistų pasiūlymus ir gavusi informaciją iš energijos gamintojų ministerija pateiks siūlymus dėl elektros galios rezervų tvarkos tobulinimo.

„Energetikos ministerija labai rimtai svarsto galimybę rengti galios rezervų aukcionus. Tačiau prieš tai norime susirinkti informaciją iš rinkos dalyvių, išklausyti jų pastabas ir įvertinti situaciją“, – kalbėjo energetikos viceministras Rokas Baliukovas ketvirtadienį surengtame susitikime su rinkos dalyviais.

Susitikime energijos gamintojų paprašyta pateikti informaciją apie disponuojamus elektros energijos gamybos įrenginius ir jų būklę. Gamintojai turėtų užtikrinti, kad įrenginiai būtų parengti bet kuriuo metu per 12 valandų pradėti elektros energijos gamybą.

„Gavus ir įvertinus informaciją, bus patikrintos suinteresuotų įmonių techninės galimybės patikimai užtikrinti sisteminių paslaugų (tretinio rezervo) teikimą. Tuomet būtų apsispręsta dėl sisteminių paslaugų (tretinio rezervo) užsakymo tvarkos keitimo ir tam reikalingų teisės aktų pakeitimų“, – rašoma pranešime.

Susitikime Energetikos ministerijoje dalyvavo Pasaulio energetikos tarybos, „Lietuvos energijos gamybos“, Vilniaus šilumos tinklų, „Kauno termofikacijos elektrinės“, „Panevėžio energijos“, šilumos tiekėjų, „Achemos“, „Orlen Lietuva“ elektrinės, „Lifosos“ ir kitų įmonių atstovai. „Vilniaus energija“ į susitikimą nebuvo pakviesta.

Skyrė be konkurso vienai įmonei

„Lietuvos žinios“ rašė, kad praėjusių metų pabaigoje panaikindama viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kvotas termofikacinėms elektrinėms, o tretinį galios rezervą be konkurso užsakiusi valstybės bendrovės „Lietuvos energija“ įmonės „Lietuvos energijos gamyba“ padaliniui Lietuvos elektrinei, Vyriausybė galbūt elgėsi neteisėtai.

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius ir Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys ir TS-LKD šešėlinės Vyriausybės energetikos ministras Dainius Kreivys dėl to kreipėsi į Konkurencijos tarybą. Politikai prašė ištirti, ar Vyriausybė, panaikinusi remtinas elektros energijos gamybos kvotas Vilniaus, Kauno ir Panevėžio miestų termofikacinėms elektrinėms ir nustačiusi, kad visą elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugą be konkurso teiktų iš anksto pasirinktas ūkio subjektas – Lietuvos elektrinė – nepažeidė Konkurencijos įstatymo nuostatų.

Remdamasi šiuo Vyriausybės nutarimu „Vilniaus energija“ šių metų pradžioje paskelbė, kad Vilniaus trečioji termofikacinė elektrinė (TE-3) elektros rinkoje dalyvauti negali, neturi kitų būdų uždirbti pajamų, todėl šios geros būklės 360 MW galios termofikacinės elektrinės, kurios atstatomoji vertė siekia kelis šimtus milijonų eurų, veikla nutraukiama. Dėl to Vilniaus miesto savivaldybė prarado didelės vertės turtą ir patyrė turtinę žalą.

„Mūsų vertinimu, Vyriausybei panaikinus remtinos elektros energijos kvotas turėjo būti patvirtinta teisinė aplinka, kuri leistų termofikacinėms jėgainėms gauti pajamų iš dalyvavimo rezervavimo paslaugų rinkoje, nes nebuvo priimta jokio sprendimo, kuris numatytų termofikacinių elektrinių, kaip didelio našumo elektros generavimo pajėgumų, atsisakymą ir jų uždarymą, bei uždarymo sąnaudų kompensavimą. Kai buvo priimamas sprendimas uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, tam tikslui buvo skirtos valstybės ir ES lėšos, – teigė Seimo nariai.

Be paramos – „nepatikima“

„Lietuvos žinios“ disponuoja Energetikos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT) ir Vilniaus trečiąją termofikacinę elektrinę (TE-3) valdančios bendrovės „Vilniaus energija“ (VE) tarpusavio susirašinėjimo dokumentų kopijomis. Jos rodo, kad „privilegija“ teikti VIAP ir sistemines paslaugas valstybinei paskirta neaiškiomis aplinkybėmis palaiminus tai pačiai Energetikos ministerijai .

Energetikos viceministro Roko Baliukovo pasirašytame rašte „Dėl galios rezervo“ bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“ informuojama, kodėl VIAP paslaugą elektrinėse, kurių veikla būtina valstybės energetiniam saugumui užtikrinti, šiemet teikia vienintelis LEG padalinys Lietuvos elektrinė.

„Vienas iš reikalavimų sistemos rezervą užtikrinančioms elektrinėms yra galimybė užtikrinti elektros gamybos pradžią per 12 valandų. Remiantis pateikta perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ informacija, toks reikalavimas Vilniaus 3-oje elektrinėje negali būti išpildomas dėl technologinių priežasčių“, – rašė energetikos viceministras.

R. Baliukovas pridūrė, kad VIAP netekusi Vilniaus TE-3 „negali būti traktuojama kaip patikimai prieinama galia dėl reikalavimo užtikrinti elektros gamybos pradžią per nustatytą laiką“.

Tačiau „Lietuvos žinių“ turimos dokumentų kopijos rodo, kad perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ disponavo informacija, jog veikianti Vilniaus TE-3 turėjo visas galimybes užtikrinti elektros gamybos pradžią per 12 valandų. Nepaisant to, „Litgrid“ 2015 metų spalio 7 dieną pateikė informaciją, kad toks reikalavimas Vilniaus TE-3 dėl technologinių priežasčių negali būti išpildomas. Tą pačią dieną Vyriausybė priėmė Energetikos ministerijos parengtą nutarimą, kuriuo, VIAP kvotos termofikacinėms elektrinėms panaikinamos.

„Vilniaus energijos“ prezidentas Linas Samuolis tvirtino, kad „Litgrid“ buvo gerai žinoma, jog Vilniaus TE-3 blokai gali pradėti gaminti elektros energiją per 7 valandas. Per 10,5 valandos – pasiekti 90 MWh/h, o per 12 valandų – 115 MWh elektros gamybos apimtį. Ši informacija, L. Samuolio teigimu, išdėstyta galiojančioje VE ir „Litgrid“ sisteminių paslaugų sutartyje dėl galios rezervo.

Kaltina Vyriausybę neteisėta veikla

Vilniaus miesto savivaldybės nario ir buvusio energetikos ministras Arvydo Sekmoko nuomone, panaikindama VIAP kvotas termofikacinėms elektrinėms, o tretinį galios rezervą be konkurso užsakiusi LEG, Vyriausybė elgiasi neteisėtai.

„Kaip žinoma, tiek antrinis (nuo 200 MW iki 400 MW), tiek tretinis (nuo 270 MW iki 505 MW) galios rezervai didėja dėl nuo 2016 metų į eksploataciją įvedamų elektros energijoss jungčių „LitPol Link“ ir „NordBalt“. Nei visai, nei išaugusiai galios rezervo daliai nebuvo vykdomas galios aukcionas, todėl nebuvo užtikrinti skaidrumo ir konkurencijos reikalavimai. Esu įsitikinęs, kad tokiu būdu yra pažeidžiami konkurencijos teisės reikalavimai bei nepagrįstai suteikiamos išskirtinės teisės vienam, valstybės kontroliuojamam ūkio subjektui“, – teigė A. Sekmokas.

A. Sekmoką ypač nustebino, kad Vyriausybė remia ženkliai brangesnių įrenginių išlaikymą. „Palyginimui, vidutinės 1 MW galios išlaikymo Vilniaus 3-ioje, Kauno ir Panevėžio termofikacinėse elektrinėse kartu kaina – apie 24 tūkst. eurų per metus, tuo tarpu vartotojai už 1 MW galios išlaikymą Lietuvos elektrinėje moka apie 37 tūkst. eurų per metus. Akivaizdu, kad galios rezervo kaštai termofikacinėse elektrinėse yra daugiau kaip 30 proc. mažesni už Lietuvos elektrinės kaštus“, – dėstė A. Sekmokas.

„Nepaisant to, kad TE3– yra naujesnė bei žymiai efektyvesnė veikti šildymo sezono metu ir net vasarą galinti dirbti palyginamu našumu kaip ir Lietuvos elektrinės veikiantys blokai, Vyriausybė be jokio konkurso skyrė lėšų pastarajai išlaikyti, o 563 MW elektros galio termofikacines jėgaines faktiški pasmerkė uždarymui, nors teisiškai tokio sprendimo Vyriausybė negalėjo priimti“, – tvirtino buvęs energetikos ministras A. Sekmokas.

Pasitvirtino ir jo prognozės, kad dėl Vyriausybės sprendimo Vilniaus TE-3 nebegalės veikti ir gaminti šilumos ir elektros energijos ir patirs apie 7,442 mln. eurų nuostolį, o visos, įskaitant Kauno ir Panevėžio, termofikacinės kartu – apie 14 mln. eurų nuostolį per metus.

TE-3 sustabdė veiklą nuo šių metų pradžios, o Panevėžio TE – šių metų vasario mėnesį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"