TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Energetikos ministerija sulaukė verslininkų paramos

2014 07 16 6:00
Centralizuotos šilumos tiekėjai baiminasi naujų biokuro jėgainių konkurencijos. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Energetikos ministerijos (EM) parengtas Vyriausybės nutarimo projektas sulaukė kelių energetikos įmones vienijančių asociacijų paramos. Ministerija siūlo išeitį iš teisiškai neapibrėžtos padėties, į kurią pateko aukcionus dėl elektros energijos skatinimo kvotų ir tarifų laimėję investuotojai.

Anksčiau šį projektą sukritikavo ir aukščiausioms valdžios įstaigoms apskundė centralizuotos šilumos tiekėjai. Elektros iš atsinaujinančių išteklių gamintojai spėja, kad šilumos tiekėjų nepasitenkinimą kelia baimė prarasti dalį rinkos.

Teisinė sumaištis

Kaip rašė LŽ, Vyriausybės nutarimo projektu, kuris suinteresuotoms institucijoms pateiktas derinti 2014 metų birželio 18 dieną, Energetikos ministerija siekė išspręsti teisiškai neapibrėžtą situaciją dėl skatinimo priemonių taikymo gamintojams - aukcionų laimėtojams, kurie yra gavę veiklos leidimus, kai buvo priimtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimas. Juo skatinimo kvotos biokuro elektrinėms dydis buvo sumažintas nuo 355 megavatų (MW) iki 105 MW, nors tuo metu jau buvo išduota leidimų plėtoti biokuro jėgaines, kurių bendra instaliuota galia siekė 137 MW.

„Teisiškai neapibrėžta situacija susidarė dėl to, kad, įteisinus 105 MW skatinimo kvotą, aukcionų laimėtojams paskirstyta skatinimo didesnė kvota nei tuo metu buvusi laisva kvota, ir šiems gamintojams skatinimo priemonė šiuo metu netaikoma. Tokių gamintojų, naudojančių biodujas ir biomasę, yra 8. Įvertinusi tai, kad šiuo metu priskirtų skatinamųjų galių elektrinėms dydis nesiekia 105 MW, Energetikos ministerija pasiūlė, kad atsilaisvinus skatinimo kvotai ji būtų paskirstoma proporcingai, teikiant pirmenybę aukciono laimėtojams, kuriems veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimai buvo išduoti po 105 MW skatinimo kvotos įsigaliojimo“, - LŽ teigė Energetikos ministerijos (EM) vyriausioji patarėja Daiva Rimašauskaitė.

Penkios įmonės Kainų komisijos rengtą aukcioną laimėjo pasiūliusios mažiausią 33,5 cento už kilovatvalandę (ct/kWh) kainą, kai pradinė aukciono kaina siekė 45 ct/kWh. „Aukcione dalyvavo bene trylika įmonių, o laimėjo tik penkios. Tikrai stengėmės siūlyti konkurencingą kainą, nors investicijos į biokuro jėgaines yra brangios“, - LŽ sakė bendrovės „GECO investicijos“, valdančios tris iš penkių aukcioną laimėjusių įmonių, direktorius Raimondas Štreimikis.

Jo nuomone, investicijos, didinančios konkurenciją šilumos sektoriuje, turėtų būti skatinamos, nes gyventojams dėl to atpigtų šiluma. „Atliekant studiją buvo suskaičiuota, kad pastačius elektrinę Šiauliuose šiluma gyventojams atpigtų 1,64 ct/kWh. Šilumos kaina mažėtų ir Vilniuje bei Kaune“, – tvirtino R. Štreimikis.

Sveikina iniciatyvą

Lietuvos biodujų asociacija, Atsinaujinančios energijos gamintojų asociacija, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija ir Lietuvos biomasės energetikos asociacija „Litbioma“ pritarė EM kompromisiniam sprendimui.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius LŽ teigė, kad EM projektą remia vien dėl to, kad jis atkuria teisingumą. „Įsivaizduokite, įmonės atlieka visus įstatyme numatytus parengiamuosius darbus, prievolių įvykdymui užtikrinti sumoka po 250 tūkst. litų užstatą, laimi aukcioną pasiūlę mažiausią tarifą, o paskui jiems užkertama galimybė investuoti, nebesuteikiama skatinimo kvota ir atimama galimybė 12 metų pardavinėti į elektros tinklus tiekiamą elektrą už aukciono metu nustatytą tarifą. Tai tiesiog ministerija rado būdą šį neteisėtą dalyką ištaisyti“, - dėstė M. Nagevičius.

Kita vertus, energetikos ekspertas pažymėjo, kad biokurą naudojantys elektros energijos gamintojai šiuo metu išnaudoja tik 79,79 MW kvotą. „Yra didelė tikimybė, kad ne visi gamintojai, šiuo metu turintys leidimus plėtoti elektros gamybą iš atsinaujinančių elektros išteklių, realiai pastatys biokuro elektrines“, - teigė jis.

Pasak M. Nagevičiaus, EM parengtas projektas leis įgyvendinti Atsinaujinančių išteklių energijos įstatyme numatytus uždavinius. Mat pasiekus biokuro galią, lygią 105 MW, kitų biokuro elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengimas būtų skatinamas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos lėšų, įskaitant ES paramos lėšas.

Jis primena, kad dabartinė valdžia numatė šilumą bei elektrą iš atsinaujinančių išteklių gaminančias įmones remti nebe iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto, o investicijomis. Tam 2014-2020 metų finansiniu laikotarpiu numatyta skirti apie 1,2 mlrd. litų, iš jų 800 mln. litų ES struktūrinių fondų lėšų - Kauno ir Vilniaus kogeneracinėms elektrinėms, kuriose kontrolinį akcijų paketą valdys valstybė.

Martynas Nagevičius: „Daugėjant biokuru kūrenamų kogeneracinių elektrinių, esamos jėgainės, jeigu pralaimės konkurencinėje kovoje, turės gaminti mažiau." /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Mažesnės kainos

Tuo metu Lietuvos šilumos tiekėjų ir Lietuvos energijos gamintojų asociacijos užsipuolė ministerijos planus atsilaisvinusią skatinimo kvotą paskirstyti proporcingai ir teikiant pirmenybę aukciono laimėtojams.

Bendrame dviejų asociacijų pareiškime, kuris birželio 25 dieną išsiųstas Vyriausybei, Seimo Antikorupcijos komisijai, Energetikos ministerijai, Kainų komisijai ir Konkurencijos tarybai, piktinamasi, kad 2013 metų birželio 20 dieną įvykusiame aukcione penkioms bendrovėms nustatytas 33,5 ct/kWh elektros energijos supirkimo tarifas yra gerokai didesnis, nei buvo nustatytas gamintojams iki 2012 metų ir tiems, kurie dalyvautų aukcionuose nuo 2014 metų. Pareiškimo autorių nuomone, gamintojai, anksčiau gavę 30 ct/kWh skatinamąjį tarifą, bus išstumiami iš šilumos rinkos, o tai tiesiogiai mažins šių gamintojų elektros energijos gamybos apimtį, atitinkamai ir pajamas.

M. Nagevičius pripažino, kad naujų biokuro elektrinių atsiradimas gali daryti įtaką anksčiau įgyvendintų projektų ir jau veikiančių biokuro elektrinių pelningumui. Tačiau, jo nuomone, anksčiau valstybės suteikta parama gamintojams savaime nereiškia, kad šių gamintojų pelningumas turi būti užtikrinamas ribojant naujų atsinaujinančios energetikos projektų skatinimą.

Be to, energetikos ekspertas primena, kad anksčiau biokuro projektus įgyvendinę elektros gamintojai gavo ne mažesnę paramą. Nors jiems skirtas skatinamais tarifas siekia 30 ct/kWh, investuotojai atsiriekė storą riekę ES paramos pyrago. Antai Šiaulių biokuro termofikacinei elektrinei statyti „Šiaulių energija“ gavo 18 mln. litų ES lėšų. Tuo metu pastarojo aukciono laimėtojai gauna tik 33,5 ct/kWh tarifą ir jokios papildomos ES paramos, projektus vykdo iš nuosavų ir skolintų lėšų.

„Natūralu, kad jie (centralizuotos šilumost tiekėjai – aut.) priešinasi. Jie gina savo investicijas, nori išlaikyti didesnę šilumos rinkos dalį. Todėl ir gina savo interesus, nenori į šią rinką įsileisti kitų. Daugėjant biokuru kūrenamų kogeneracinių elektrinių, esamos jėgainės, jeigu pralaimės konkurencinėje kovoje, turės elektros gaminti mažiau“, - dėstė M. Nagevičius.

Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentas Virginijus Ramanauskas pareiškime, kuriuo remia EM projektą, pažymėjo biokuro naudojimo gaminant šilumos energiją svarbą. „ Būtent kogeneraciniu režimu veikiančios jėgainės užtikrina maksimalų efektyvumą, todėl tolesnis biokuro naudojimo gaminant elektros energiją skatinimas laikytinas vienu iš prioritetinių krypčių. Daugelyje savivaldybių įrengus biokuro katilines kogeneracinių jėgainių gaminama elektros ir šilumos energija tapo pigesnė“, - pabrėžė V. Ramanauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"