TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Energetikos mokesčius skubės atšaukti

2012 10 20 6:15
LŽ archyvo nuotrauka/Dujų vartotojai per dvejus metus turės sumokėti "Klaipėdos naftai" beveik 200 mln. litų SGD statybai finansuoti.

Po Seimo rinkimų sudaryta nauja Vyriausybė turėtų peržiūrėti pastarosiomis savaitėmis skubos tvarka Energetikos ministerijos rengiamus ir Kainų komisijos tvirtinamus nutarimus dėl strateginių  energijos projektų finansavimo.

Tai "Lietuvos žinioms" vakar tvirtino Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė. "Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalo investicija dar nepadaryta, o viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) analogas dujų sektoriuje - į perdavimo kainą įskaičiuotas tarifas iš vartotojų - jau bus renkamas. Mums būtų labai gerai sužinoti, kam šitos lėšos bus skiriamos. Reikės sugrįžti prie dabar priimamų sprendimų, nes negalima žmonėms numauti paskutinių kelnių", - LŽ kalbėjo Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotoja B.Vėsaitė.

Socialdemokratų, Darbo bei "Tvarkos ir teisingumo" partijų vadovai po antrojo Seimo rinkimų turo planuoja perimti valdžią iš dabartinės permainų koalicijos.

Iš vartotojų - 200 milijonų

Dujų vartotojai už Klaipėdoje statomo suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybos sąnaudas per ateinančius dvejus metus turės  sumokėti beveik 200 mln. litų. Tai vakar skubos tvarka surengtame posėdyje patvirtino Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Ji atsižvelgė į SGD terminalą įgyvendinančios bendrovės "Klaipėdos nafta" prašymą surinkti tokią sumą iš dujų vartotojų.

Bendrovė nurodė, kad, derantis su tarptautiniais bankais ir siekiant finansuoti 250 mln. litų infrastruktūros darbus ilgalaikėmis paskolomis, jai bus reikalinga valstybės garantija ir iki 80 proc. finansuojamos skolos, tai yra 200 mln. litų.

"Klaipėdos nafta" pageidavo šią sumą finansuoti dujų vartotojų lėšomis. Bendrovės prašymą Kainų komisijos posėdžio išvakarėse palaimino Energetikos ministerija (EM).

Kainų komisijos sprendimu šalies dujų vartotojai 2013 metais kompensuos beveik 114 mln. litų SGD terminalo statybos sąnaudų, iš jų beveik 300 tūkst. litų šių lėšų administravimo sąnaudų. 2014 metais vartotojai terminalui surinks dar apie 86 mln. litų.

200 mln. litų suma per ateinančius dvejus metus bus įskaičiuota į papildomą ir neatsiejamą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos arba SGD terminalo priedą.

"Klaipėdos naftos" generalinis direktorius Rokas Masiulis teigia, jog buitiniai vartotojai dėl to kitąmet už kubinį metrą dujų mokės 3 centais daugiau. 2014 metais kaina padidėtų dar 2 centais, o 2015 metais, kai terminalas pradės veikti, mokestis siektų 7 centus už kubinį metrą dujų.

Dainiaus Labučio (Elta) nuotrauka/B.Vėsaitė: Reikės sugrįžti prie dabar priimamų sprendimų, nes negalima žmonėms numauti paskutinių kelnių."

Siūlo tartis su latviais

B.Vėsaitei atrodo keista, kodėl Lietuva atsisakė dalyvauti regioninio trijų Baltijos šalių terminalo projekte. "Manyčiau, reikėtų dar kartą susėsti su latviais ir pagalvoti apie bendrą regioninį terminalą. Na ir kas, kad laivas jau užsakytas. Tai judantis objektas, ir nesvarbu, kuriame uoste jis švartuosis. Gal yra galimybė terminalą statyti kartu. Reikia žiūrėti, kad ir vartotojams tai būtų naudinga, o ne vien šnekėti apie mitinę energetikos nepriklausomybę, kurios nėra. Kokia gali būti nepriklausomybė, jeigu elektros, dujų jungtys yra kito ES finansinio laikotarpio prioritetas. Viena šalis bus sujungta su kita ir su trečiosiomis šalimis. Tai apie ką mes kalbame?" - dėstė B.Vėsaitė.

Socialdemokratė politikė mano, kad energetinė nepriklausomybė neatsiejama nuo ekonominės nepriklausomybės. "Negalima visko krauti žmonėms ant pečių. Jie jau nebepaneša", - pažymėjo B.Vėsaitė.            

Nepritaria akcijų emisijai

EM nesutinka, kad jos kontroliuojama "Klaipėdos nafta" platintų naujų akcijų emisiją ir jos lėšomis finansuotų SGD terminalo statybą. Kainų komisijai įteiktame ministerijos rašte teigiama, jog papildomos akcijų emisijos naujiems akcininkams išplatinimo procesas nėra greitas ir paprastas.

"Ji (emisija - red.) užima daug laiko, brangiai kainuoja, be to, jos sėkmė nėra garantuota, nes dėl euro zonos krizės investuotojai yra atsargūs, o sėkmingų kapitalo rinkos projektų pavyzdžių šiuo metu nėra daug", - rašoma rašte.

Be to, kaip teigia EM, didinant akcinį kapitalą ir kartu išsaugant du trečdalius valstybės valdomų akcijų, EM nuomone, SGD terminalas būtų finansuojamas visų mokesčių mokėtojų, o ne vien dujų vartotojų lėšomis, ir tokia finansavimo struktūra esą pažeistų teisingumo principą.

"Bendrovės finansavimo poreikis atsiranda jau 2013 metų pirmoje pusėje, o akcinis kapitalas turi būti formuojamas prieš bankinį skolinimąsi", - kaip vieną pagrindinių priežasčių nepritarti akcijų emisijai įvardijo ministerija. Be to, EM nuomone, net sėkmingos emisijos atveju būtų įmanoma pritraukti daugiausia tik 30 mln. litų, arba mažiau kaip 10 proc. investicijų poreikio.   

Kainų komisijos nuomone, išplatinus naujų akcijų, sumažėtų vartotojų našta terminalo statybai. Klaipėdoje statomas suskystintų gamtinių dujų terminalas per ateinantį dešimtmetį Lietuvai kainuos apie 2,4 mlrd. litų.

"Klaipėdos naftą" SGD terminalo finansavimo klausimais nuo 2012 metų rugsėjo mėnesio konsultuoja komercinis bankas "Swedbank".

Kas savaitę - nauji mokesčiai

Prieš savaitę Kainų komisija beveik 50 proc. padidino Lietuvos elektros vartotojų mokamą elektros kainos dalį, kuri skiriama VIAP apmokėti. Mokestis, kurį moka visi elektros energijos vartotojai, didės nuo 7,04 iki 10,49 cento (be PVM) už kilovatvalandę. Prognozuojama, kad vien dėl to kitąmet elektros energijos kaina vartotojams peržengs 50 centų už kilovatvalandę ribą. Šiuo metu gyventojai, naudojantys vienos laiko zonos elektros skaitiklius, už elektros kilovatvalandę moka po 46 centus.

Visas VIAP biudžetas 2013 metais didėja 240 mln. litų, arba 33 proc., ir sieks beveik milijardą litų.

"Dėl VIAP kyla labai daug klausimų. Reikia dar pagalvoti apie šilumos kainų sumažinimo galimybę, dalies VIAP biudžeto skyrimą Lietuvos elektrinei Elektrėnuose. Manau, reikėtų susėsti ir viską peržiūrėti kompleksiškai", - teigė B.Vėsaitė.

Politikė mano, kad dabartinė valdžia be reikalo skuba. "Kainų komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė galėtų neskubėti. Komisija ir ministerija dabar skuba žengti pačius nepopuliariausius žingsnius, kad paskui kitai Vyriausybei nebeliktų vietos manevrui. Bet Energetikos ministeriją aš apskritai vertinu kaip plyno lauko investiciją, kuri nepasiteisino", - LŽ teigė B.Vėsaitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"