TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Energetikos padangėje - saulės užtemimas

2013 01 15 7:39
LŽ archyvo nuotrauka/Per pastaruosius pusantrų metų buvo įgyvendintos 179 saulės jėgainių instaliacijos, kurių bendra galia šiek tiek didesnė kaip 4 megavatai.

Atsinaujinančią energetiką plėtojantys verslininkai pabūgo Vyriausybės sumanymo stabdyti mažųjų saulės jėgainių plėtrą.

Vakar Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos (EM) parengtam Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimų projektui, kurį bus siūloma Seimui priimti skubos tvarka. Kaip teigiama Vyriausybės pranešime, "siekiama apsaugoti visų elektros vartotojų interesus, užkertant kelią elektros kainų šuoliui bei užtikrinant darnią atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energetikos sektoriuje plėtrą".

2011-2012 metais daugiau nei 15 tūkst. asmenų pateikė prašymus išduoti leidimus plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus. Didžioji dalis prašymų susijusi su mažųjų saulės elektrinių iki 30 kilovatų plėtra. Už elektros, superkamos iš jų, kilovatvalandę, valstybė moka apie 1,5 lito. Ministerijos teigimu, jeigu būtų patenkinti visi prašymai ir leidimus gavę asmenys įgyvendintų mažųjų saulės elektrinių projektus, jų pagamintai elektrai supirkti reikėtų papildomai 90 mln. litų kasmet, o vartotojams jos kaina išaugtų iki 5 centų už kilovatvalandę.

Ypatinga skuba

Tuo metu verslininkai, plušantys atsinaujinančios energetikos sektoriuje išlieja susirūpinimą. Fotoelektros technologijų ir verslo asociacijai atstovaujantis Rimvydas Karoblis spaudos konferencijoje vakar tvirtino, jog EM skubiai rengdama projektą neatsižvelgė nei į verslo, nei į Teisingumo ministerijos išreikštą nuomonę.

Skubos iš tiesų esama, mat numatyta, kad įstatymo pataisos įsigalios jau kovo 1 dieną, nors, kaip teigia advokatų profesinės bendrijos "Adlex" advokato padėjėjas Mantas Gerdauskis, yra tik dvi datos - gegužės 1 ir lapkričio 1 diena, kai gali įsigalioti verslo santykius reglamentuojantys įstatymų aktai, priimti ne anksčiau kaip prieš pusmetį. Šis principas taikomas tam, kad verslas suspėtų pasirengti permainoms.

Didžiausią nerimą verslininkams kelia tai, kad numatyta kovo 1 dieną anuliuoti visus išduotus plėtros leidimus, jei iki to laiko pareiškėjai nesikreips dėl gamybos leidimų. "Tai reiškia, kad iki tos dienos turi būti užbaigtas projektas ir pateiktas Valstybinei energetikos inspekcijai, - aiškina verslininkai. - Tačiau "Lesto" turi teisę atsakyti pareiškėjui per 18 mėnesių nuo prašymo pateikimo, o iki kovo 1-osios - mažiau nei septynios savaitės."

Esą turės būti anuliuoti ir leidimai verstis atsinaujinančia energetika, jei į projektą dar nebus investuota iki 50 proc. numatytų lėšų. Pagal iki šiol veikiantį įstatymą tam yra skirtas dvejų metų laikotarpis.

Nuostoliai neišvengiami

M.Gerdauskio teigimu, bene 10 tūkst. pareiškėjų, pasišovusių plėtoti saulės jėgaines, įstatymo pataisų pasekmės yra "numanomos ir neišvengiamos". Jis vardija, kad daugelis šių investuotojų jau patyrė išlaidų įsigydami projektams reikalingus žemės sklypus, steigdami ir išlaikydami įmones, kurias vėliau tektų ir likviduoti, tvarkydami dokumentus leidimams gauti. Jiems kainavo ir projektuotojų paslaugos, žemės darbai, elektrinės įranga ir pan. Be to, esą teks mokėti baudas už kredito sutarčių su bankais ir kitais finansuotojais nutraukimą.

Jau apskaičiuota, kad nukentėjusių verslininkų pretenzijos Vyriausybei turėtų viršyti pusę milijardo litų.

"Neteisinga ir neteisėta neigti teises, kurias žmogus teisėtu būdu įgijo. Leidimus gavę asmenys jokių reikalavimų nepažeidė. Jie elgėsi taip, kaip įstatymų leidėjas norėjo, kad jie elgtųsi", - primena teisininkas.

Intereso viešumas

Energetikos ministerija įstatymo keitimo būtinybę aiškina siekiu saugoti viešąjį interesą. Esą energija vartotojams brangs beveik 5 centais už kilovatvalandę, jei per porą metų bus įgyvendinti visi projektai, kuriems gauti leidimai.

R.Karoblis tvirtina, jog tokios prielaidos tik teorinės, nepagrįstos realybe. "Tiek projektų įgyvendinti prireiktų daugiau kaip 2,5 mlrd. litų. Lietuvos sąlygomis tai nereali suma. Bankų sektorius tam nepasirengęs", - aiškina jis. Ir teigia nematąs ir jokių technologinių galimybių tokias investicijas įgyvendinti per dvejus metus. "Tam. kad būtų įvykdyta 16 tūkst. instaliacijų po 30 kilovatų, daugiau kaip 2000 žmonių turėtų dirbti dvejus metus be laisvų dienų. Per pastaruosius pusantrų metų buvo įgyvendintos 179 instaliacijos, kurių bendra galia šiek tiek didesnė kaip 4 megavatai. Taip, per tą laiką įgyta daugiau patirties, todėl galėtų būti pastatyta daugiau, bet tikrai ne šimteriopai, kaip baiminasi ministerija", - tikina jis.

R.Karoblio nuomone, blogiausia tai, kad įstatymo pakeitimas apims ne tik saulės, bet ir kitą atsinaujinančią energetiką.

Verslininkų atstovas nebijo ir elektros kainos šuolio. "Iš tikrųjų ji brangs ne daugiau kaip 1 centu, nes atsinaujinanti energetika yra brangi tik tol, kol atsiperka investicijos, o po 12 metų, kaip numatyta pagal investicijų kompensavimo mechanizmą, pavyzdžiui, dar porą dešimtmečių, elektros, kuri gaminama saulės jėgainėse, savikaina neviršys 1 cento už kilovatvalandę", - tvirtina R.Karoblis. Be to, verslininkų teigimu, saulės jėgainių energiją užtektų supirkti po 90 centų už kilovatvalandę, kad investicijos atsipirktų, nes jų įranga esą atpigo.

M.Gerdauskis primena, jog 2011 metais, kai buvo priimtas dabartinis įstatymas, atsinaujinanti energetika Vyriausybės buvo paskelbta prioritetu. Tąsyk buvo kalbama, kad pati gamyba iš atsinaujinančių išteklių yra viešasis interesas savaime, tad nuspręsta, jog dėl jo energijos kaina gali būti didėlesnė. "Ar gali valstybė vieną dieną skatinti, o kitą dieną išsižadėti savo žodžio?" - klausia teisininkas.

FAKTAI: Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimų projekte siūloma:

Nustatyti garantinį mokestį investuotojams, priklausomai nuo planuojamos statyti jėgainės instaliuotos galios - 500 litų už kilovatą (30m kW - 15 tūkst. litų).

Apriboti leistiną instaliuotos elektrinių galios sumą viename sklype iki 100 kilovatų, naikinant įstatyme esantį neapibrėžtumą.

Pakeisti reikiamus įstatymus taip, kad pelno mokesčio lėšos, gaunamos į biudžetą nuo saulės jėgainių veiklos, būtų skiriamos VIAP fondui.

Padidinti pelno mokesčio tarifą elektros energijos gamybos iš saulės jėgainių veiklai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"