TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Energetikos projektuose numatė baudą Lietuvai

2012 05 10 6:00

Vakar Vyriausybė patvirtino iškart tris susijusius įstatymų projektus dėl didžiausių nepriklausomoje Lietuvoje planuojamų energetikos projektų.

Vyriausybės patvirtintus Visagino atominės elektrinės (VAE) koncesijos sutarties, Elektros energetikos sistemos sinchronizavimo su Europos Sąjungos (ES) energetikos sistema ir Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymų projektus turėtų priimti Seimas.

Brangusis atomas

Vakar Vyriausybėje patvirtintame VAE koncesijos sutarties įstatymo projekte yra numatyta elektrinės akcininkų struktūra.

Strateginė investuotoja į naują VAE - Japonijos korporacija "Hitachi" - turėtų valdyti 20 proc. akcijų. Lietuvai atiteks 38 proc. akcijų, o jos turtinis įnašas į projektą per maždaug 10 metų, Finansų ministerijos skaičiavimais, sieks apie 9 mlrd. litų. Latvija turėtų gauti 20 proc. būsimos VAE valdymo įmonės akcijų, Estija - 22 procentus. Tai numato Koncesijos sutarties projektas, kuriam trečiadienį pritarė Vyriausybė. Seimui jį patvirtinus iki birželio 28 dienos planuojama pasirašyti koncesijos sutartį su "Hitachi" dėl maždaug 16-18 mlrd. litų vertės projekto. Tai būtų brangiausias kada nors nepriklausomoje Lietuvoje įgyvendintas projektas.

Be to, vakar Vyriausybė pritarė VAE verslo planui, Finansų ministerijos išvadai dėl projekto finansinės rizikos, naujos redakcijos Atominės elektrinės įstatymui ir su juo susijusių kitų įstatymų pataisoms. Projektai iš karto bus pateikti Seimui, o parlamentarai, tikimasi, jau kitą savaitę pradės juos svarstyti.

Pasak neoficialių šaltinių, neatmetama, kad į projektą gali grįžti ir Lenkija. Teigiama, jog tokiu atveju Lietuvoje būtų statomas ir antras "Hitachi" branduolinis reaktorius, o bendra elektrinės galia siektų 2,7 tūkst. megavatų. Pastatyti VAE tikimasi iki 2020-2022 metų.

Vyriausybė jau apsisprendusi dėl to, kad Lietuva ateityje turėtų būti branduolinės energetikos valstybė, tačiau tokiai pozicijai prieštarauja nemaža dalis visuomenės. Branduolinės energetikos likimą Lietuvoje gali pakoreguoti visuomenės ir kai kurių Seimo narių inicijuojamas referendumas, kurį tikimasi surengti kartu su Seimo rinkimais šį rudenį.

Koncesijos įstatymo projekte numatyta ir bausmė Lietuvai, jei sutarties pirmajame etape koncesiją tektų nutraukti. Tokiu atveju Lietuva partneriams turėtų kompensuoti apie 700 mln. litų.

Be didelių ginčų

Iš Vyriausybės patvirtintų energetikos įstatymų projektų tik dėl energetikos sistemos sinchronizavimo būtinybės diskutuojama mažiau. Viliamasi, kad elektros jungtys su Lenkija ir Švedija turėtų pradėti veikti jau 2015-2016 metais. Tiesa, kol kas mažai pasistūmėta dėl linijos tiesimo į Lenkiją, nors pirmieji pokalbiai su šios šalies vadovais vyko dar 1994 metais. Nutiesus linijas ir įrengus elektros pastotes, kuriose iš ES gaunama energija būtų konvertuojama į Lietuvoje naudojamą elektrą, atsivers galimybė daugiau energijos pirkti iš ES valstybių, o jei bus pastatyta VAE - ir eksportuoti ją.

Dabar Lietuvos energetikos sistema, kaip ir Latvijos, Estijos Baltarusijos ir Rusijos vakarinės dalies energetikos sistemos, yra sujungtos į bendrą Šiaurės Vakarų energetikos sistemą, valdomą iš Maskvos.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas ne kartą yra pabrėžęs siekį, prisijungus prie ES energetikos sistemos, neturėti reikalų su Rusijos energetikais. Dabar Lietuva didžiąją dalį elektros per biržą perka iš Rusijos.

Terminalas prieš "Gazprom"

Mažai ginčų kyla ir dėl dujų terminalo Klaipėdoje būtinybės. Jis taip pat turėtų pradėti veikti 2015 metais. Šis objektas, kaip tikimasi, taps priemone dėl dujų kainų derėtis su dabartiniu vieninteliu tiekėju Rusijos koncernu "Gazprom".

Kai kurie energetikai ir ekonomistai oponuoja tik dėl terminalo nuomos, taip pat dėl to, ar Lietuva padarė deramą pasirinkimą nusprendusi turėti savo terminalą, užuot jį stačiusi kartu su Latvija ir Estija. Šis sprendimas, oponentų teigimu, Lietuvai atsieitų gerokai pigiau, juolab kad pusės tokio objekto finansavimo būtų galima tikėtis iš Europos Komisijos, kuri remia regioninius energetinius projektus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"