TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Energetikos sektorius suka prievartos link

2012 03 01 6:03

"Šito siūlymo autoriai turėtų  dar ne kartą iš naujo skaityti savo siūlymą - tiek kartų, kol jiems patiems pradės kilti klausimų, nes tai labai keistas dokumentas."

Taip Energetikos ministerijos rengiamą įstatymo projektą, kuriuo siūloma priversti dujų importuotojus dalį gamtinių dujų pirkti iš valstybės statomo suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo, LŽ komentavo vienas nenorėjęs savęs įvardyti energetikos rinkos ekspertas.

Kaip jau rašė LŽ, Energetikos ministerija iki kovo 20 dienos parengs SGD terminalo įstatymo projektą ir jį pateiks Seimui. Ministerija siekia įteisinti reikalavimą, kad kiekviena dujas importuojanti įmonė iš SGD terminalo turės įsigyti ne mažiau kaip 25 proc. suvartojamo dujų kiekio. Privalomas reikalavimas būtų taikomas gamtinių dujų tiekėjo licencijas turinčioms įmonėms: "Lietuvos dujoms", "Dujotekanai", "Achemai", "Intergas", Kauno termofikacijos elektrinei, "Lietuvos energijai". Šios įmonės turėtų pasirašyti sutartis su SGD terminalo operatoriumi.

Ministras Arvydas Sekmokas aiškino, esą rengiamas įstatymas užtikrins, kad SGD terminalas suteiks dujų tiekimo alternatyvą.

LŽ kalbinti specialistai ir dujų tiekimo įmonių vadovai mano, kad įpareigojimas pirkti dujas iš SGD terminalo ne tik iškreiptų laisvąją rinką, pažeistų konkurencijos sąlygas, bet tai verčia abejoti ir dabartinių valdančiųjų deklaruojamu energetinės nepriklausomybės siekiu.

Kokią dujų ir elektros kainą pasirengusi vartotojams užkrauti valdžia, kad įgyvendintų savaip įsivaizduojamą energetinę nepriklausomybę? Ar SGD terminalo tiekiamos dujos kainuos brangiau, nei dabar siūlo vienintelis dujų tiekėjas Rusijos koncernas "Gazprom"?

Į šiuos klausimus negauna atsakymo nei energetikos ekspertai, nei dujų rinkos dalyviai, nei visuomenė.

Deklaruoja viena, daro kita

Buvęs Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininkas, darbo grupių Europos Komisijoje narys bei Europos Sąjungos (ES) finansuojamo energetikos projekto NVS šalyse SEMISE energetikos rinkų vyriausiasis ekspertas prof. Vidmantas Jankauskas stebisi Vyriausybės sumanymu įstatymu įpareigoti įmones dalį dujų pirkti iš SGD terminalo.

"Man toks siūlymas atrodo labai abejotinas. Nežinau, kaip galima priversti ūkio subjektus pirkti dujas iš konkretaus šaltino. Mūsų Vyriausybė, kuri didžiuojasi, kad įgyvendina griežčiausią europinę direktyvą, liberalizuojančią dujų rinką ir įtvirtinančią konkurenciją, staiga pareiškia, kad verslui per prievartą teks pirkti dujas iš vieno ar kito tiekėjo. Aišku, kad tai vienas kitam prieštaraujantys dalykai. Tai, kas siūloma, akivaizdžiai iškraipys rinką, dėl to gali būti teikiami skundai ES Konkurencijos direktoratui", - LŽ kalbėjo V.Jankauskas.

Profesoriaus nuomone, Vyriausybės blaškymasis rodo, kad iš pat pradžių buvo pasirinktas neteisingas SGD projekto įgyvendinimo modelis. Terminalą reikėjo statyti arba kartu su privačiu kapitalu, arba kartu su Estija ir Latvija. "Jeigu terminalas būtų statomas su verslu, akivaizdu, kad racionaliai prisidėti investicijomis siūlė didžiausia dujų vartotoja bendrovė "Achema", kuri būtų prisiėmusi ir dalį rizikos. Kitų dujų vartotojų perspektyva neaiški - gal jie ateityje vartos mažiau dujų, bent jau taip prognozuojama. Pavyzdžiui, šilumininkai žada dujų vartoti mažiau ir didinti biokuro dalį. Vilniaus ir Kauno elektrinėse irgi nežinia, kiek dujų bus kūrenama. Taigi "Achema" tikrai buvo svarbus ir rimtas žaidėjas, manau, verslas skaičiavo, kad rizikuoti apsimoka. Man atrodo, kad reikėjo šia iniciatyva džiaugtis ir griebti verslo pasiūlymą. Aš net nustebau, kai Vyriausybė paskelbė statysianti terminalą viena", - prisiminė V.Jankauskas.

Profesoriaus nuomone, Baltijos šalims racionaliausia būtų buvę statyti vieną bendrą SGD terminalą, tai joms siūlė ir ES. "Deja, ES išgirsta nebuvo. EK skyrė pinigų, kad Baltijos valstybės turėtų vieną vienintelį terminalą visoms trims šalims, kad pasirinktų, kokio jis būtų dydžio, kur stovėtų ir panašiai. Mano supratimu, toks Baltijos šalių SGD terminalas turėtų būti statomas Rygoje ar kur nors Latvijoje. Tai būtų labai patogu, nes latviai turi didžiulę dujų saugyklą. Lietuva kol kas dar tik kalba, kad bus daromi bandomieji gręžiniai, dar tik nustatinėjama, ar požeminė dujų saugykla Syderiuose būtų sandari. Antra, iš Latvijos jau dabar galime dujas atsivežti, šaltu metu jas iš ten ir transportuojame. Dujų vamzdis su Latvija veikia į abi puses. Kol kas į Klaipėdą, kur stovės SGD terminalas, dujos teka tik viena kryptimi. Kitaip tariant, Lietuvos SGD projektui dar reikės papildomų išlaidų, o vėliau gali pasirodyti, kad projektas ekonomiškai nelabai pagrįstas, kad laivais atvežtos dujos nebus pigesnės nei gaunamos rusiškos", - strateginiais sprendimais abejojo V.Jankauskas.

Kieno dujos bus pigesnės?

Siūlymas teisiškai įpareigoti dalį dujų pirkti iš būsimo terminalo gali būti vertinamas ir teigiamai, ir neigiamai - priklausomai nuo dujų kainos. Taip mano Baltijos valstybių ekonomine ir finansų rinkų analize užsiimantis DNB banko vyresnysis analitikas Rokas Bancevičius.

"Tiesmukai vertinant, bet koks įpareigojimas įmonėms kažkokią dalį žaliavos pirkti iš konkretaus šaltinio atrodytų kaip rinkos suvaržymas. Bet viskas priklauso nuo dujų kainos: kokia ji bus terminale ir kokia - pagrindinio tiekėjo iš Rusijos. Manyčiau, kad būtent mažesnė kaina leistų teisiškai įpareigoti įmones pirkti dujas iš SGD terminalo. Tokiu atveju "Gazprom" negalėtų dempinguoti kainų ir žlugdyti viso projekto. Tarkime, "Gazprom" gali siūlyti kelerius metus sumažinti dujų kainą mūsų tiekėjams - tada mes terminalo nepasistatome, o paskui dujų kaina vėl grįš į neprognozuojamą lygį", - kalbėjo R.Bancevičius.

Jo nuomone, jeigu SGD terminalas siūlys mažesnę kainą, įpareigojimas pirkti dujas iš šio šaltinio laisvos rinkos nesuvaržys. "Tai būtų tarsi saugiklis, kuris leistų kito tiekėjo kainą laikyti tam tikrame lygyje. Terminalas neleistų nevaržomai elgtis monopolininkui", - svarstė banko analitikas.

Tuo metu prof. V.Jankauskas mano, kad terminale dujos gali kainuoti brangiau nei parduodamos "Gazprom". Tai esą supranta ir energetikos ministras, nes rusams nuleidus kainą iki tam tikros ribos terminalas ekonomiškai žlugtų. "Matyt, kai su "Lietuvos dujomis" bus sudaroma nauja ilgalaikė "Gazprom" sutartis, sąlygos taip pat bus peržiūrimos. Turbūt Vyriausybė nori tam užbėgti į už akių", - aiškino V.Jankauskas.

Pasigenda valdžios atvirumo

Lietuvos dujų asociacijos viceprezidentas, dujų tiekimo ir prekybos bendrovės "Dujotekana" prezidentas Vladimiras Orechovas tikisi, kad rengiamas įstatymas neprieštaraus Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kuri saugo privačią nuosavybę, sąžiningos konkurencijos laisvę ir gina vartotojo interesus. "Kol kas nenorėčiau to komentuoti, kol neaišku, kokie bus siūlomi technologiniai ir juridiniai dalykai", - teigė jis. Į LŽ klausimą, kaip bendrovė elgtųsi, jeigu SGD terminalo operatoriaus siūloma gamtinių dujų kaina "Dujotekanai" pasirodytų per didelė, V.Orechovas atsakė: "Mes turime išspręsti du klausimus: pasiekti energetinį saugumą ir nepažeisti laisvos rinkos principų. Jeigu ministerija sugebės rasti formulę, kuri suderintų abu šiuos dalykus, niekas priekaištų jai nereikš. O jeigu nesugebės, bus kita šneka. Manyčiau, kad už tokį įstatymą parlamentas nebalsuos."

Vienos iš trijų didžiausių krašto dujų importo bendrovių vadovas teigė, kad greičiausiai imtųsi teisiškai ginti savo interesus, jeigu valstybės užkrauta našta pasirodytų nepakeliama ar neteisinga. "Sutiksime su pasiūlymu, jeigu įstatymas bus teisingas ir objektyvus, atitiks Konstituciją, ES direktyvas ir laisvosios rinkos principus. Kitu atveju, galvosime, ką daryti", - teigė V.Orechovas.

"Dujotekanos" prezidentas atkreipė dėmesį, kad rimtos dujų importuotojos paprastai su tiekėjus sudaro ilgalaikes sutartis, o gamtinių dujų kaina priklauso ne tik nuo nustatytos formulės bei pasaulio rinkos tendencijų, bet ir perkamo dujų kiekio. "Didmeninės prekybos principai aiškūs: kuo daugiau perki, tuo mažesnę kainą moki. Jeigu dujų pirksime mažiau, patys suprantate, kad jos gali brangti. Šiandien visų dalykų nežinome - paskelbta, kad įstatymas rengiamas, tačiau kokias technines ir juridines procedūras jis apibrėš, neaišku", - kalbėjo V.Orechovas.

Verslininkas tvirtino pasigendąs valdžios atvirumo ir bendradarbiavimo, kai sprendžiami valstybei ir krašto ūkiui svarbūs klausimai. "Su mumis įstatymo rengėjai nebendrauja. Neturime jokios informacijos. Esu Lietuvos dujų asociacijos viceprezidentas. Iš mūsų asociacijos į darbo grupę nebuvo pakviestas nė vienas atstovas. Įstatymai rengiami uždaruose kabinetuose, o norėtųsi prašyti Vyriausybės ir Energetikos ministerijos, kad Dujų asociacijos atstovas dalyvautų svarstant tokius svarbius klausimus. Profesionalai turėtų būti įtraukti į darbo grupę", - kalbėjo V.Orechovas.

Kitų dujų importo įmonių vadovai neoficialiai komentavo, kad įpareigojimas dalį dujų įsivežti per terminalą gali sukelti problemų, nes bendrovės, kurios su Rusijos "Gazprom" yra pasirašiusios ilgalaikes sutartis, negalės pakeisti tiekimo sąlygų arba turės mokėti netesybas už nupirktą mažesnį nei sutarta dujų kiekį.

Abejotini energetikos sprendimai

EK energetikos ekspertui V.Jankauskui abejonių kelia daugelis šios Vyriausybės sprendimų dėl energetikos sektoriaus. "Lietuvos svarbiausias siekis - atsiriboti nuo Rusijos. Dirbu tarptautiniuose energetikos projektuose ir žinau, kad Briuselio arba ES nuomonė yra visiškai priešinga - Rusijos negalime išvengti ir artimiausius 20-30 metų teks su ja bendradarbiauti. Džiaugsmą teikia tik tai, kad ir Rusija neturi kito pasirinkimo ir jai Europos taip pat reikia. Norime to ar ne, iš Rusijos dujas pirksime. O šita Vyriausybė strateginius klausimus suformulavo taip, kad svarbiausia mums - energetinė nepriklausomybė. Tai yra, kad turime turėti savo atominę elektrinę, kuri kainuos 6,5 mlrd. dolerių (apie 17 mlrd. litų - aut.), turime turėti savo SGD terminalą, kuris kainuos apie 2 mlrd. litų, dar statysime apie milijardo litų vertės dujų vamzdį į Lenkiją. Neįsivaizduoju, iš kokių pinigų visa tai galime pasistatyti. Atrodo, lyg būtume kažkokie turtuoliai, bet juk nesame. Ar neatsitiks taip, kad ateityje, kaip dabar dujų tiekėjai, elektros vartotojai bus teisiškai įpareigoti mokėti už gaminamą brangią elektros energiją gerokai daugiau nei dabar už importuojamą iš Rusijos", - svarstė V.Jankauskas.

Ministerija: kuriama reali dujų rinka

Energetikos ministro patarėjo viešiesiems ryšiams Kęstučio Jauniškio atsakymai į LŽ klausimus.

- Kurios įmonės ir kokiomis sąlygomis būtų įstatymu įpareigotos įsivežti dalį dujų per SGD terminalą?

- Visi keliami klausimai, susiję su būsimo įstatymo nuostatomis, bus detaliai aptariami per įstatymo projekto derinimo ir svarstymo procesą.

- Kokiu tikslu numatoma įvesti šiuos įpareigojimus?

- Šios laikinos nuostatos reikalingos tam, kad būtų pradėta kurti reali dujų rinka, t. y. į visiškai monopolizuotą rinką galėtų ateiti naujas žaidėjas.

- Kaip rengiamas įstatymas užtikrintų, kad dujų importuotojai nepatirtų nuostolių ir nebūtų iškreipta laisvoji rinka?

- Svarbu pabrėžti, kad šios nuostatos svarbios visiems rinkos dalyviams, nes garantuoja tam tikrą pardavimą tiek suskystintų dujų terminalui, tiek - "Gazprom".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"