TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Energetikos sistema ryja pati save

2013 11 27 6:00
V.Nagevičius: „Lietuvos verslo paramos agentūra skirsto ES paramą statyti biokuro katilines tuose pačiuose miestuose, kur ateityje su ES parama bus statomos didelės kogeneracinės jėgainės.“ Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Šiuo metu ES lėšomis remiamų biokuro katilinių ateitis gali pakibti ant plauko, kai šalia jų, kaip planuojama, išdygs didelės kogeneracinės jėgainės, kurioms statyti taip pat bus naudojama ES parama.

Dėl iškreiptos lėšų skirstymo tvarkos, moderniausia ir efektyviausia elektros energiją gaminanti nauja Panevėžio kogeneracinė elektrinė šiuo metu nedirba, o prireikus elektrą šaliai gamina pasenę ir brangias gamtines dujas ryjantys senieji Elektrėnų blokai. Nors modernus šios elektrinės 9-asis blokas naudoja mažiau dujų nei senieji, šiuos labiau apsimoka eksploatuoti.

Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos direktorius Martynas Nagevičius šalies energetikos sistemoje ir įžvelgia ne vieną paradoksą. Interviu „Lietuvos žinioms“ jis nurodė energetikos sistemos trūkumus ir svarstė, koks modelis elektros vartotojams ir rinkos dalyviams būtų priimtiniausias.

Kvotos skirstymas priešokiais

- Vyriausybė nusprendė ieškoti būdų, kaip tobulinti VIAP kvotų skyrimo tvarką - kompleksiškai įvertinti paramos schemas ir kitais metais pateikti teisės aktų paketą, kuris leistų kitaip struktūrizuoti VIAP finansavimą. Ar, jūsų nuomone, dabartinė VIAP skirstymo schema iš principo keistina?

- Neseniai teko šnekėtis su Estijos perdavimo sistemos operatoriaus „Elering“ generaliniu direktoriumi Taaviu Veskimagiu. Be kitko, jis paminėjo, kad viena elektros energijos rinkos kainos padidėjimo šią vasarą ir spalio mėnesį priežasčių buvo ta, kad Lietuvoje ir Latvijoje buvo itin maža elektros energijos gamyba. Atsiradus elektros energijos importo apribojimams, net nedidelis vietinės gamybos padidėjimas, mažinantis elektros energijos importo poreikį, gali labai sumažinti importuojamos elektros energijos kainą.

O elektros mažai gaminama dar ir todėl, kad VIAP kvotos termofikacinėms elektrinėms suteikiamos tokios, jog elektrinės jas išnaudoja per kelis mėnesius ir vėliau elektros energijos negamina. Kai elektros labiausiai reikėjo, kvota jau buvo išnaudota, ir tai sukėlė elektros energijos kainų šuolį visiems vartotojams.

Geras pavyzdys yra moderniausia ir efektyviausiai elektros energiją gaminanti nauja Panevėžio kogeneracinė elektrinė. Nepaisant elektros energijos gamybos poreikių, elektrinė šiuo metu stovi, ją planuojama pradėti eksploatuoti tik gruodžio pradžioje (gruodžio 6 dieną - aut.). Būtent dėl to, kad Panevėžio elektrinei skirta maža elektros energijos gamybos kvota. O vietoj jos gamybą didina beveik tris kartus daugiau gamtinių dujų tam pačiam elektros energijos kiekiui pagaminti suvartojantys Lietuvos elektrinės Elektrėnuose blokai.

Senasis Elektrėnų blokas minimaliu režimu gali dirbti 60 megavatų (MW) galia. / Arvydo Jockaus (LŽ) nuotrauka

- Tačiau elektros rinkos kaina vasarą ir rudenį buvo tokia, kad net nekvotinę elektrą apsimokėjo gaminti...

- Tai ir pabandė daryti Kauno termofikacijos elektrinė. Tačiau rinkos reakcija buvo žaibiška - elektros kaina tą pačią dieną nukrito. Nuolat nedirbančioms termofikacinėms elektrinėms paleisti blokams reikia nuo 12 iki 30 valandų. Bet tai neapsimoka: joms įsijungus elektra atpinga akimirksniu, ir įmonės nebegali užsidirbti. Tai rodo, kad dabartinė VIAP schema yra netobula ir tobulintina iš principo.

Tobulesnėje sistemoje kiekvienas elektros gamintojas, kuris naudoja gamtines dujas, turėtų dirbti bent jau minimaliu režimu visą laiką. Bent jau šildymo sezono metu minimaliu režimu turėtų dirbti visos termofikacinės elektrinės, o nešildymo sezono metu – Lietuvos elektrinė Elektrėnuose.

Būtent taip turėtų būti skaičiuojamos VIAP kvotos, o ne priešokiais kiekvieną rudenį sukeliant priešpriešą. Tačiau tam reikia kompleksinių sprendimų - pakeisti dalį teisės aktų.

Institucijos nederina veiksmų

- Kaip, jūsų nuomone, idealiu atveju turėtų būti skirstomos VIAP lėšos?

- Reikėtų kas mėnesį iš VIAP biudžeto mokėti termofikacinėms elektrinėms už jų darbą minimaliu režimu. O kai elektros kaina pradeda kilti (kaip šią vasarą ir rudenį), perdavimo operatorius „Litgrid“ turėtų „duoti komandą“ didinti elektros gamybą ir skirti elektrinėms papildomą kvotą.

Problema ta, jog elektrinės perka gamtines dujas iš anksto visiems metams ir iš esmės nenumato tokių atvejų, kad elektra brangs ir dujų reikės daugiau. Tą papildomo dujų kiekio pirkimo riziką (juk dujų gali ir neprireikti) turėtų kažkas perimti, kad ir „Litgrd“. VIAP fondo schemoje turėtų atsirasti nauja eilutė – papildomam elektros energijos kiekiui pagaminti. Galbūt „Litgrid“ ar kita už energetinį saugumą atsakinga kompanija turėtų nupirkti ir tas papildomas dujas ir jas skirti gamintojams, kai prireikia gaminti elektrą efektyviausiu būdu.

Natūralu, kad šildymo sezono metu tai būtų termofikacinė elektrinė, o vasarą - Lietuvos elektrinė.

Dabartinė VIAP kvotų skirstymo schema yra laikina. Racionaliausias būdas būtų didžiąsias Kauno ir Vilniaus elektrines per 2-3 metus pertvarkyti kūrenti biokuru, suteikti joms subsidijas investicijoms, kad jos gamintų elektrą be jokių VIAP lėšų intervencijų.

- Tačiau biokuro jėgainių plėtra šiuo metu pristabdyta?

- Liepos mėnesį Seimas pakeitė Šilumos ūkio ir Atsinaujinančių išteklių įstatymus. Nutarta žaliąją elektrą ir biokuro elektrines remti ne pagal VIAP modelį, o subsidijomis į investicijas. Iki sausio vidurio Energetikos ministerija turėtų parengti šilumos ūkio plėtros planą, kuriame turėtų būti numatyta, kur ir kokios turėtų būti statomos biokuro kogeneracinės elektrinės ir kaip jos turėtų būti remiamos. Kol kas informacija, kaip sekasi kurti tą plėtros planą, sunkiai gaunama.

Dabar visi potencialūs investuotojai į kogeneracines elektrines laukia, kol ateis koks nors ženklas iš Energetikos ministerijos ir Vyriausybės.

Bėda ta, kad tuo pačiu metu Lietuvos verslo paramos agentūra skirsto ES paramą statyti biokuro katilines tuose pačiuose miestuose, kur ateityje su ES parama bus statomos didelės kogeneracinės jėgainės. Gali susidaryti padėtis, kad toms, taip pat už ES lėšas pastatytoms, kogeneracinėms jėgainėms pradėjus veikti, biokuro katilinės neatlaikiusios konkurencijos užsidarys. Regis, jog ES paramą skirstančių valstybės institucijų veikla šiuo atveju nekoordinuojama.

Modernaus bloko paradoksai

Lietuvos katilinėms modernizuoti, pritaikant jas biokuro naudojimui ir naujų biokatilinių statybai 2014-2020 m. numatyta paskirstyti daugiau nei 55 mln. litų ES paramos. / LŽ archyvo nuotrauka

- Kaip vertinate tai, kad tuo metu, kai elektros energijos rinkoje trūksta, modernus Lietuvos elektrinės 9-asis blokas nedirba ir negamina elektros?

- Šis modernus, gražus įrenginys, kainavęs daugiau kaip 1,3 mlrd. litų, iš esmės pastatytas kūrenti pigiomis gamtinėmis dujoms. Kai dujų kaina yra tokia kaip dabar, susidaro paradoksali situacija, kad to bloko iš viso neapsimoka eksploatuoti.

Naujo bloko kuro dedamoji elektros savikainoje sudaro apie 29 centus už kilovatvalandę (ct/kWh) esant dabartinėms gamtinių dujų kainoms. Taigi kai rinkoje elektros kaina siekia 16 ct/kWh, likusius 13 ct/kWh gamintojui sumoka elektros vartotojai per VIAP biudžetą.

Senųjų blokų savikainai yra dar didesnė – apie 50 ct/kWh ir gamintojui paremti reikalinga elektros vartotojų mokamo VIAP mokesčio dalis atitinkamai didėja.

Vertinant, kurį iš Lietuvos elektrinės blokų ir kada eksploatuoti, reikia suprasti, kokia yra pagrindinė Lietuvos elektrinės funkcija. Ji nėra skirta elektros energijos importui mažinti ar didesniam pelnui uždirbti. Jos pagrindinė funkcija – nuolat budėti „karštame rezerve“ tam, kad iškilus elektros importo problemų ji visada būtų pasiruošusi greitai padidinti elektros gamybos galią. Taigi esant normaliai situacijai elektros energijos rinkoje Lietuvos elektrinėje turėtų dirbti bent vienas blokas kiek galima mažesne apkrova.

Reikia pažymėti, kad naujojo Elektrėnų bloko minimalus apkrovimas yra daug didesnis nei senųjų. Todėl, kai nėra grėsmių dėl importo nutraukimo ir kai kainos nekyla, norint užtikrinti mažiausias VIAP fondo sąnaudas seną neefektyvų bloką eksploatuoti apsimoka labiau, nes per darbo valandą jis „suryja“ maždaug 1,5 karto mažiau VIAP lėšų negu efektyvesnis, tačiau didesnis naujasis blokas. Senasis Elektrėnų blokas minimaliu režimu gali dirbti 60 megavatų (MW) galia ir, kai elektros savikaina yra 50 ct/kWh), per valandą sunaudoja apie 20 tūkst. litų VIAP lėšų. Naujojo bloko minimalus apkrovimas – apie 250 MW, todėl jis per valandą sunaudoja 32 tūkst. litų VIAP lėšų. Taigi rezervui užtikrinti seną bloką eksploatuoti yra 1,5 karto pigiau nei naująjį.

Kai elektros rinkos kaina viršija 22-23 ct/kWh, jau apsimoka jungti naują bloką, bet dažniausiai vidutinė rinkos kaina yra mažesnė - apie 16 ct/kWh. Todėl didžiąją dalį laiko turi dirbti seni neefektyvūs blokai, kad ir paradoksaliai tai skambėtų.

Gal planuojant statyti šį naująjį bloką buvo padaryta klaida, bet nereikėtų tos klaidos taisyti kita klaida ir papildomai skirti elektros vartotojų pinigus vien tam, kad blokas dirbtų.

- Vyriausybė buvo užsimojusi Lietuvos elektrinei skirtą iš VIAP remtinos gamybos kvotą sumažinti 210 GWh, tačiau paliko esamą – 900 GWh, nors „Lietuvos energija“ prašė net 1200 GWh. Premjeras anksčiau apie kvotos mažinimą šiai elektrinei kalbėjo kaip apie teigiamą dalyką, tačiau, regis, nusileido. Koks, jūsų nuomone, galėtų būtų „Lietuvos energijos“ tikrasis interesas didinti VIAP kvotą?

- Galbūt Lietuvos elektrinei reikia užsidirbti papildomai pinigų, kad grąžintų skolą, paimtą naujam blokui finansuoti. Juk 9-asis blokas pastatytas ne tik ES, bet ir skolintomis lėšomis, tad reikia grąžinti ne tik skolą, bet ir mokėti palūkanas.

Jeigu interesas toks, manau, racionaliau būtų skirti tikslinę subsidiją, o ne VIAP lėšomis skatinti 9-ąjį bloką gaminti elektrą. Nematau logikos, kodėl tam, kad Lietuvos elektrinė galėtų susimokėti paskolą, jai reikėtų importuoti daugiau brangių gamtinių dujų ir už jas Lietuvos vartotojų pinigais sumokėti „Gazprom“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"