TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Energetikos strategų planas subliūško

2011 06 29 0:00
Už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas surenkamus daugiau kaip 600 mln. litų, kuriuos sumoka visi elektros vartotojai, iš dalies remiamos 13 termofikacinių elektrinių, centralizuotai tiekiančių šilumą miestų gyventojams.
LŽ archyvo nuotrauka

Po aštrios kritikos Seimo Ekonomikos komitete Energetikos ministerijos atstovai atsiėmė siūlymą dujų sektoriuje įvesti priemoką už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas.

Energetikos ministerijos strategai buvo sumanę, kad priemoką už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP) mokėtų visos dujų sektoriaus įmonės, o už surinktas lėšas būtų finansuojami gamtinių dujų sektoriaus projektai, įskaitant gamtinių dujų terminalo ir saugyklos statybą, gamtinių dujų perdavimo sistemų jungtis su kitomis valstybėmis ir kitus. Seimo Ekonomikos komiteto (EK) narių nuomone, stambių energetikos projektų finansavimas neturėtų būti perkeliamas ant žmonių pečių, nes, įteisinus tokią priemoką, neišvengiamai papildomai didėtų ir gyventojams tiekiamų gamtinių dujų kaina. Seimo nariai mano, kad valdžia turėtų atsisakyti įsigalėjusios praktikos rinkti pinigus užslėptų mokesčių, koks iš esmės yra VIAP, pavidalu bei vėliau neaiškiais kriterijais juos skirstyti. Kai kurių politikų nuomone, VIAP turėtų būti naikinamas ir energetikos sektoriuje.

Nesąžiningas būdas rinkti pinigus

Vakar Seimui teiktose Gamtinių dujų įstatymo (GDĮ) pataisose EK iniciatyva jau nebeliko energetikos ministro Arvydo Sekmoko pasirašyto 13 straipsnio, kuriuo būtų nustatyti įpareigojimai ir dujų įmonėms teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas.

GDĮ pataisomis ketinama į Lietuvos teisę perkelti Europos Sąjungos (ES) trečiąjį energetikos paketą. Pagal pasirinktą griežčiausią jo įgyvendinimo modelį Vyriausybė atskirs Rusijos ir Vokietijos koncernų "Gazprom" ir "E.ON Ruhrgas" bei Lietuvos valdomos bendrovės "Lietuvos dujų" tiekimo, skirstymo ir perdavimo veiklas ir įkurs atskiras įmones.

Seimo EK pirmininkas Dainius Budrys LŽ teigė esąs prieš VIAP ne tik dujų, bet ir elektros energijos, įskaitant atsinaujinančių elektros energijos šaltinių, sektoriuose. "Tai yra a la mokestis, sugalvotas dar ankstesnių vyriausybių. Kitaip sakant, VIAP, įskaičiuotą į energijos šaltinio kainos tarifą, moka visi žmonės. Vyriausybė nusprendžia, kokius projektus ji nori finansuoti, o žmonės automatiškai sumokės pinigus, nežinodami, už ką moka", - iškreipta didelių projektų finansavimo tvarka piktinosi D.Budrys.

Energetikos politika po kilimu

EK pirmininkas teigė neprieštaraujantis, kad toks mokestis būtų iš principo, tačiau jam nepatinka, kai mokėti reikia nežinant už ką - ar už suskystintų gamtinių dujų terminalą, ar už požeminę dujų saugyklą, ar už elektros tinklų būklės gerinimą. "Mes kažkaip iškreiptai darome. Vyriausybė galėtų eiti kitu keliu. Visuomenei energetikos klausimus reikėtų viešai aiškinti, - kad tam tikra kainos tarifo dalis skiriama atominės elektrinės, suskystintų dujų terminalo ar saugyklos statybai. Manau, Vyriausybė turėtų vadovautis tokiu skaidrios politikos principu, o ne užsislėpus, po kilimu, kaip visada daroma elektros ir šilumos ūkyje", - LŽ sakė D.Budrys.

EK pirmininko nuomone, visais svarbiais energetikos politikos klausimais valstybė turėtų atsiklausti žmonių. "Mes privalome, kaip Šveicarijoje, jeigu kyla neaiškumų, surengti referendumą, pavyzdžiui, ar mums reikia atominės elektrinės. Valdžia turi daryti tik tai, ką nusprendžia žmonės. Norėčiau, kad viskas vyktų skaidriau ir baigtųsi visi šitie užkulisiniai žaidimai", - LŽ kalbėjo Jungtinės (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcijos narys.

D.Budrys kritikuoja ir Seimui teikiamas GDĮ pataisas, kuriomis siekiama reorganizuoti dujų ūkį. "Niekas nesako, kiek kainuos atskirti dujų tinklus. Kodėl pasirinktas griežčiausias ES trečiojo paketo įgyvendinimo modelis? Norėčiau, kad ateityje Ekonomikos komitete projektai būtų vertinami ir ekonominiu, ne tik politiniu, aspektu. Kad būtų vertinama kiekvieno projekto ekonominė nauda. Vyriausybė ne kartą žadėjo, kad susiderės su "Gazprom" dėl 15 proc. mažesnės dujų kainos Lietuvai. Tikrai labai abejoju, kaip ji tai padarys įgyvendindama radikaliausias dujų sektoriaus reformas, kurios tiesiogiai palies Rusijos dujų tiekėją, - kalbėjo D.Budrys. - Nors esame koalicijos partneriai, manau, reikėtų pareikalauti tiesioginės atsakomybės, jeigu po visų reformų dujų ir šilumos kaina smarkiai išaugtų. Jeigu norime gero visuomenei, rudenį turėtume grįžti prie šių klausimų."

Iškreiptų rinką ir didintų kainas

EK pirmininko pavaduotojas, buvęs ekonomikos ministras Julius Veselka energetikos strategų sumanymą įvesti VIAP priemoką dujų įmonėms vadina atviru plėšikavimu. "Labai neigiamai vertinu. Tai atviras plėšikavimas. Vienam iš rinkos dalyvių nereikia imti kreditų ar pačiam kaupti pinigų. Tereikia apmokestinti kokią nors prekę ir susirinkti lėšas investicijoms. Kiekvienam rinkos dalyviui sunku kovoti už vietą po saule. O energetikai juk yra monopolininkai: jie turi garantuotą pardavimo rinką ir garantuotą pelningą kainą. Ir dar užsimano įvesti tokią didelę viešuosius interesus atitinkančių paslaugų priemoką. Tai tiesiog brangintų dujas", - įsitikinęs frakcijos "Tvarka ir teisingumas" narys.

Seimo narys neabejoja, kad įvedus VIAP priemoką visos dujų įmonės padidėjusias sąnaudas perkeltų į dujų kainos tarifą: "O iš kur jos paims daugiau pinigų? Tik šitaip. Įteisinus VIAP priemoką, gamtinių dujų kaina iš karto būtų dirbtinai padidinta 80-100 litų už tūkstantį kubinių metrų. Kiekvienas pensininkas ją sumokėtų. O valdžia šauktų: "Gazpromas" padidino dujų kainas."

VIAP pavidalu rinkti pinigus energetikos projektams, kaip antai suskystintų dujų terminalui ir kitiems, J.Veselkos nuomone, ne tik neetiška, bet ir kvepia korupcija. "Sumanymo esmė tokia: iš anksto susirinkti pinigus iš kiekvieno vartotojo. O paskui - statyti ar nestatyti, kaip brangiai statyti, ar projektas ekonomiškai atsipirks, - viskas neaišku. Paprasčiausiai - statyti. Bet turime paisyti ne tik politikos, bet ir komercijos. Todėl vertinu tai kaip antikonstitucinį ir korupcinį projektą", - be užuolankų kalbėjo J.Veselka.

Buvęs ūkio ministras skaičiuoja, kad milijardą litų kainuos suskystintų dujų terminalo statyba, antra tiek - požeminė dujų saugykla. "Taigi du milijardus jie nori surinkti iš vartotojų. Dabar kiekvienas elektros vartotojas kaip VIAP moka 6 centus už kilovatvalandę. Elektrikai taip susirenka apie 600 mln. litų. Juos kiekvienas iš mūsų moka tam, kad kažkam būtų padarytas "blatas", išimtis. Jie nori valdyti infliaciją visokiomis prekybos taisyklėmis, o juk kainas didina tokie visokie VIAP'ai", - piktinosi J.Veselka.

Kelia klausimų VIAP elektros ūkyje

Nors Energetikos ministerija po kritikos Seime atsiėmė pasiūlymą įvesti VIAP dujų sektoriaus įmonėms, J.Veselka neabejoja, kad idėja po kurio laiko grįš į Tautos atstovybę kitu pavidalu, nes esą siūlymui didinti kainas pritarė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. "Įdės, įdės kur nors po kiek laiko, neabejokite. Klausimas tik, ar spės per metus. Nes jeigu rinkėjai susiprotės, išrinks tuos, kurie tokių dalykų nedarys ir net VIAP 6 centus už kilovatvalandę panaikins. Manau, kad tikslinga būtų panaikinti", - kalbėjo J.Veselka.

Kad reikėtų peržiūrėti VIAP dydį elektros ūkyje, neabejoja ir Seimo narys buvęs ūkio ministras Kęstutis Daukšys. "Gamtinių dujų įstatyme VIAP nebelieka, jis taikomas tik elektros ūkyje. Bet gyventojai, ko gero, net nežino, kad jie moka tokį paslėptą mokestį, nes jo taikymo tvarka labai neteisinga. Mes rudenį Ekonomikos komitete grįšime prie šio klausimo ir žiūrėsime, kaip VIAP taikomas energetikos ūkyje. Nežinau, ar reikėtų jį naikinti, bet kad jis negali būti tokio dydžio kaip dabar, aišku. VIAP priemoka galėtų būti taikoma tik tada, kai iš tikrųjų yra koks nors Lietuvos energetiniam saugumui ypač svarbus projektas. Vyriausybė galbūt galėtų lėšas susirinkti iš visų gyventojų. Tačiau tai turėtų būti išimtinis, o ne kasdienis atvejis. Tam turėtų pritarti Seimas, įstatymu labai aiškiai nustatydamas, kuriems projektams ir kokio dydžio lėšos renkamos. Juk tai yra mokestis, tik paslėptas", - mano K.Daukšys.

Beje, nors Energetikos ministerija buvo suplanavusi būdą, kaip surinkti pinigus suskystintų dujų (SGD) terminalo statybai, kol kas net energetikos ministras negali tiksliai atsakyti, kiek ši statyba kainuos, kas statys ir iš kur bus tiekiamos dujos.

Gegužės pabaigoje prezidentė D.Grybauskaitė tiesiai šviesiai pareiškė, kad apie terminalą daugiau kalbama, nei dirbama, bei pareikalavo iš Vyriausybės, kad jis kuo greičiau būtų pastatytas. Bene taikliausiai situaciją apie svarbią visam šalies ūkiui statybą ir siekius turėti alternatyvą "Gazprom" tiekiamoms dujoms apibūdino vienas premjero sudarytos SGD terminalo projekto įgyvendinimo komisijos narių: "Iki šiol, rengiantis suskystintų dujų terminalo statybai Klaipėdoje, vyko šokiai ir žaidimai." Ar premjero sudaryta komisija, kurioje puikuojasi premjero kancleris bei du patarėjai, Klaipėdos miesto ir rajono merai, pajėgs "šokius ir žaidimus" pakeisti realiais darbais? Po Seime nepatvirtinto SGD finansavimo modelio projektas, regis, vėl pakibo ore.

Renka ir skirsto, kam patinka

Pagal dabartinę tvarką VIAP priemokos, renkamos elektros ūkyje, dydį savo įsakymais be Seimo pritarimo gali nustatyti energetikos ministras. Tai A.Sekmokas ir padarė, nuo šių metų sausio VIAP padidindamas 2 centais, iki 6,01 cento už kilovatvalandę. Ši dalis yra įskaičiuota į kiekvienos elektros kilovatvalandės, kurią nuperka vartotojai - pradedant stambiausiomis pramonės įmonėmis ir baigiant gyventojais, - kainą.

Oficialiai deklaruojama, kad iš visų elektros vartotojų per metus surenkamos daugiau kaip 600 mln. litų VIAP lėšos skiriamos paremti visuomenei svarbiai ūkinei veiklai energetikos srityje bei projektams, kurie rinkos sąlygomis neišsilaikytų. Tačiau iš tiesų nemaža dalis VIAP lėšų atitenka technologiškai pasenusioms 13 termofikacinių elektrinių, kurios centralizuotai tiekia šilumą gyventojams. Dauguma jų priklauso ne valstybei ar miestų savivaldybėms, o privačiam kapitalui, pavyzdžiui, bendrovei "Gazprom".

Specialistų nuomone, toks dalies jėgainių rėmimo modelis ne tik neatitinka viešųjų interesų, bet ir iškreipia rinką.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"