TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Energetikos viziją giria, bet pasigenda konkretumo

2010 09 22 0:00
Tikrą energetinę nepriklausomybę Lietuva gali pasiekti tik didindama vietinių pirminių energijos išteklių naudojimą.
LŽ archyvo nuotrauka

Verslas ir specialistai iš principo sutinka dėl esminių Nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategijos, numatančios šalies energetikos plėtros gaires keliems dešimtmečiams į priekį, tikslų, tačiau pasigenda konkrečių siūlymų, kaip ir kokiomis lėšomis būtų įgyvendinami dešimčių milijardų litų vertės energetikos projektai.

"Energetinės nepriklausomybės strategiją galima pagirti, bet kol kas ji atrodo tik kaip graži svajonė. Strategija turi turėti ir taktiką, numatančią kaip tų gražių tikslų pasiekti. Kol kas numatytų energetikos projektų finansavimo schemos ir įgyvendinimo terminai stokoja konkretumo", - LŽ sako branduolinės energetikos profesorius Jonas Gylys.

Rugsėjo pradžioje Energetikos ministerijos visuomenei pristatytame Nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategijos projekte numatyta visų energetikos sektorių - elektros energetikos, šilumos ir dujų ūkių - pertvarka, siekiant šalies nepriklausomybės nuo įvežtinio kuro ir mažesnių energetinių resursų kainų. Tai turėtų padidinti ūkio konkurencingumą ir palengvinti gyventojams mokesčių naštą.

Taigi planuojama įgyvendinti visa puokštę ambicingų projektų - pastatyti naują atominę jėgainę, suskystintų dujų terminalą (SDT), gamtinių dujų saugyklas, elektros jungtis su Lenkija ir Švedija, nutiesti dujotiekį į Lenkiją, sparčiai plėtoti atsinaujinančius energijos šaltinius iš vėjo, vandens, saulės, biomasės, didinti konkurencingumą ir liberalizuoti šilumos tiekimą. Lietuva pagal naująją Nacionalinę energetikos nepriklausomybės strategiją energetiškai nepriklausoma turėtų tapti iki 2020-ųjų.

Prireiks milijardų investicijų

Pasak energetikos ministro Arvydo Sekmoko, norint pasiekti šių tikslų, investicijoms į energetinės nepriklausomybės projektus iki 2020 metų reikėtų 29-41 mlrd. litų, iš jų valstybės sektoriaus investicijos siektų 11-17 mlrd. litų. A.Sekmokas aiškina, kad Lietuva kasmet importuoja gamtinių dujų už 2-3 mlrd. litų, mokėdama kone trečdaliu brangiau nei dujų pirkėjai Vokietijoje, ir yra visiškai priklausoma nuo Rusijos dujų monopolininkės "Gazprom". Tad didžiulės investicijos ilgainiui esą su kaupu atsipirktų.

"Strategijos esmė ta, kad didžioji dalis tų 2-3 mlrd. litų išlaidų liktų Lietuvoje ir mes turėtume alternatyvų išteklių tiekimą. Tai leistų turėti konkurencingas kainas - tokias kainas, kurias moka dauguma energetikos išteklių vartotojų Europos Sąjungos (ES) šalyse", - vakar Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidiumo posėdyje, kuriame nagrinėta naujosios strategijos projektas, kalbėjo energetikos ministras.

J.Gylys, girdamas energetikos plėtros plano gaires, svarsto, kad ne visi strategijoje numatyti tikslai gali būti lengvai įgyvendinami. "Strategijai įgyvendinti reikia didžiulių pinigų. Galima sutikti su ministru, kad juos įgyvendinus bus sutaupoma, nes nebereikės įvežtinio kuro. Tačiau reikia atsiminti, kad bus ir toks laikotarpis, kai teks mokėti ir už importinį kurą, ir tuo pačiu metu įgyvendinti projektus. Taktiką reikia labai gerai apgalvoti", - tvirtina profesorius.

Pigesnis dujų terminalas

Lietuvos verslas taip pat neabejoja energetinių resursų diversifikacijos būtinybe, pritaria pagrindiniams strategijoje išdėstytiems tikslams ir mano, kad projektai, užtikrinsiantys energetikos resursų tiekimo įvairovę, kurių vienas svarbiausių bus suskystintų dujų terminalas (SDT), galėtų būti įgyvendinami greičiau.

A.Sekmokas sako, kad SDT Klaipėdoje galėtų būti pradėtas eksploatuoti 2013-2014 metais.

"Per vėlai. Galima be didelių stresų ir skubėjimo terminalą paleisti iki 2012 metų pabaigos", - įsitikinęs LPK prezidentas Bronislovas Lubys.

Pasak ministro, SDT projektas stumiasi į priekį - tiksli jo vieta Klaipėdos uoste bei modelis turėtų būti aiškūs jau šiemet, o statybos pradėtos kitąmet. Preliminari terminalo vieta yra pietinėje Klaipėdos uosto dalyje, Kuršių mariose esanti Kiaulės nugaros sala, iš ten būtų patogu prisijungti prie magistralinio dujotiekio. Terminalui būtinas naujas dujotiekis, jį nutiesti per dabartinę uosto teritoriją būtų sudėtinga - visa teritorija jau užstatyta. Kol kas laisvų plotų yra būtent pietinėje uosto dalyje.

Statydama SDT Lietuva ketina pasirinkti paprastesnį ir pigesnį jo modelį - tanklaivį, kuriame būtų įrengtas išdujinimo įrenginys. Tokiu būdu SDT galėtų būti pastatytas pigiau nei manyta anksčiau. Pasirinkus SDT modelį, kuriam nereikia antžeminių saugyklų, projekto kaina galėtų siekti ne 500 mln. eurų, kaip buvo prognozuojama, o apie 140 mln. eurų. Per terminalą būtų importuojama maždaug 3 mlrd. kubinių metrų dujų per metus - tai visas šalies metinis poreikis.

Kruonio HAE plėtros vizija

Pramonininkai strategiją dėliojantiems valdininkams taip pat siūlo atsižvelgti ir į galimybes išplėsti Kruonio hidroekumuliacinės elektrinės (KHAE) pajėgumą, tai taptų rezervu vėjo elektrinių parkams. Kaip žinoma, iš pradžių KHAE projekte buvo numatyta pastatyti 8 agregatus, kurių kiekvieno galia siektų po 200 megavatų, tačiau aktyviai reikalaujant "žaliesiems", pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais jau įpusėjusios statybos buvo nutrauktos. Šiuo metu KHAE dirba puse projektinės galios.

"KHAE yra viena iš atsinaujinančios energetikos plėtros galimybių. Mano nuomone, reikėtų skelbti konkursą, pakviečiant ir privatų, ir valstybės kapitalą, KHAE užbaigti", - atkreipti dėmesį į šią galimybę siūlė B.Lubys. Investicijos esą būtų gerokai mažesnės, nei panašią jėgainę statant iš naujo, nes didelė dalis darbų jau atlikta. Kol kas numatoma naujai įrengti tik vieną - penktąjį KHAE agregatą. "Šiuo metu penktasis agregatas yra projektuojamas, pradėti veikti jis turėtų 2014 metais. Kai jis bus pastatytas, spręsime dėl tolesnės plėtros", - KHAE išplėtimo scenarijaus neatmeta A.Sekmokas.

Kaip nurodo specialistai, išplėtus KHAE atsirastų galimybė Lietuvoje įrengti daugiau švarią energiją gaminančių vėjo elektrinių parkų. Esant stipriam vėjui, jėgainių pagaminta perteklinė elektros energija pumpuotų vandenį į aukštutinį KHAE baseiną, o vėliau, vėjui nurimus, KHAE gamintų elektros energiją.

B.Lubys priminė ir būtinybę skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių - žemės gelmių, vėjo, saulės energijos - naudojimą pastatams šildyti. "Pastatai turi būti ne tik šiltinami. Jiems šildyti būtina naudoti ir atsinaujinančių šaltinių energiją. Kol kas jokios skatinimo sistemos nėra", - dar vieną trūkumą nurodo B.Lubys.

Komentaras

"Šis dokumentas labiau panašus į saviguodos maldelę, nei į energetinės politikos gaires keturiasdešimčiai metų į priekį nusakantį valstybės dokumentą", - tvirtina Saulius Pikšrys, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius. Pasak jo, pristatytoje strategijoje kalbama tik apie didžiuosius energetikos projektus, o ne apie skaičiavimais ir logika pagrįstas šalies energetikos plėtros gaires.

"Lietuva, pasistačiusi atominę elektrinę, suskystintų dujų terminalą, požeminę gamtinių dujų saugyklą, pasiektų viena - iš dalies diversifikuotų pirminių energijos išteklių importą. Bet šis pasiekimas nėra energetinė nepriklausomybė, nes vis vien reikėtų įsivežti iškastinio ar branduolinio kuro", - pabrėžia S.Pikšrys.

Asociacijos vadovo teigimu, tikrą energetinę nepriklausomybę Lietuva gali pasiekti tik didindama vietinių pirminių energijos išteklių naudojimą - sparčiai plėtodama atsinaujinančią energetiką ir diegdama energijos efektyvumo priemones gamybos, perdavimo ir vartojimo srityse.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"