TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Energetikus užvaldo biokuras

2013 05 29 7:03
Kirtimo atliekos šiandien sudaro labai nedidelę Lietuvoje naudojamo biokuro dalį. Egidijaus Jurgelionio nuotrauka

Būtų racionalu, kad Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo įmonėse 50-68 proc. naudojamo kuro sudarytų kirtimo atliekos ir malkinė mediena. Tačiau dauguma savivaldybių įsigyja pigių katilų, kurie pritaikyti naudoti tik palyginti brangią malkinę medieną.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, 2012 metais Lietuvoje apie 16 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos buvo gaminama naudojant medieną. 2020 metais, kaip yra ES įsipareigojusi Lietuva, biomasė turėtų sudaryti dvigubai didesnę dalį kuro katiluose. Tačiau medienai, matyt, teks gerokai svarbesnis vaidmuo.

"Mūsų skaičiavimais, mediena galėtų sudaryti apie 68 proc. centralizuoto šilumos tiekimo įmonių gaminamos šilumos", - svarsto miškininkystės bendrovės "Timbex" biokuro plėtros direktorius Egidijus Gaidamavičius.

Šuolis nuo 2014-ųjų

Šilumos energetikai pažymi, kad nors medienos dalis šilumos ūkyje sparčiau pradėjo augti nuo 2011 metų, itin masiškai šiam kurui pritaikytos katilinės bus statomos nuo 2014 metų antrojo pusmečio, kai šiam tikslui numatyta skirti 1,5 mlrd. litų ES struktūrinės paramos 2014-2020 metų laikotarpiui. Tai gerokai daugiau, negu būdavo skiriama iki šiol.

Pavyzdžiui, šiemet naujoms katilinėms statyti ir senosioms modernizuoti skiriama apie 40 mln. litų, o vienas projektas negali būti paremtas didesne kaip 6 mln. litų suma. Tokią paramą, numatytą ankstesnės Vyriausybės, pajunta tik projektus vykdančios mažesnių miestelių šilumos tiekimo įmonės.

Tikimasi, kad jau 2015 metų pradžioje vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje galėtų sumažėti ketvirtadaliu. Mat katilinių, naudojančių gamtines dujas, gaminama šiluma yra trečdaliu brangesnė, negu gaminama deginant biokurą.

Pigūs katilai, brangus kuras

Vis dėlto, kaip pažymi katilinėms skirtų medienos drožlių gamintojai, savivaldybės, nusprendusios investuoti į biokuro katilus, dažniausiai pasuka klaidingu keliu. Taupant lėšas perkama pigiausia įranga, pritaikyta deginti drožlėms iš malkinės medienos, kurią plačiai naudoja plokščių gamintojai. Būtent dėl malkinės medienos kertasi šilumininkų ir plokščių gamintojų interesai. Pirmieji malkinę medieną paleidžia dūmais, o antrieji kuria pridedamąją vertę.

"Deginti reikia tai, kas tam skirta - pirmiausia kirtimo atliekas, krūmus. O tai, kas tinka gamybai, turėtų būti naudojama pagal paskirtį", - teigia "Timbex" atstovas Panevėžyje Donatas Degenis. Pasak jo, ir AB "Panevėžio energija", nors laikoma bene geriausia šilumos tiekimo įmone didžiuosiuose miestuose, yra įsigijusi katilų, kurių specifikacijos neleidžia į drožles iš malkinės medienos įmaišyti daugiau kaip 20 proc. skiedrų, pagamintų iš kirtimo atliekų.

Pasak šios bendrovės technikos direktoriaus Petro Diksos, į biokurą šiek tiek įmaišoma ir pjuvenų, kurių atvežama iš lentpjūvės - kartu su kokybiška skiedra sudega ir jos, bet per didelė prastesnės kokybės biomasės dalis netinka dėl didelio peleningumo.

Specialistai pataria nesižavėti pigiais katilais, nes tokį pastačius teks brangiai mokėti už kurą, o pigiausiai kirtimo atliekų žaliavai yra pritaikyti brangūs katilai.

Pasak E.Gaidamavičiaus, kertant mišką lieka apie 40 proc. atliekų. Jos ir turėtų keliauti į katilines, tačiau, pavyzdžiui, pernai Lietuvoje atliekinės medienos paklausa sudarė vos dešimtadalį pasiūlos.

LŽ archyvo nuotrauka

Nenori ir vytelių

Pigieji katilai niekais verčia ir valstybės remiamas energetinių augalų programas. "Labai domėjausi šiuo verslu, jau buvau ir 100 ha gluosniams tinkančios menkavertės žemės įsigijęs, bet taip nieko ir nepasodinau, - LŽ pasakoja panevėžietis Rimgaudas Pranas Misiūnas, dabar miesto tarybos narys. - Man buvo pasakyta, kad niekam tų gluosnių nereikia, nes Lietuvoje yra labai mažai katilų, kuriuose tinka deginti šią medieną."

Apskritai, anot E.Gaidamavičiaus, moderniose valstybėse atliekinė mediena yra laikoma "socialiniu kuru": mat jai ištraukti iš miško, sutvarkyti reikia daug žmogaus darbo, todėl sukuriamos darbo vietos. Tačiau galutinė šio kuro kaina dėl papildomų sąnaudų beveik prilygsta kainai, mokamai už kurą, pagamintą iš gerokai brangesnės malkinės medienos žaliavos. Kubinis metras kirtimo atliekų žaliavos kainuoja 6-10 litų, o malkinės medienos - apie 50 litų.

Tvarkosi pavyzdingai

Energetikos specialistai ir miškininkai sėkmės pavyzdžiu laiko AB "Panevėžio energija". Tai regioninė šilumos tiekimo bendrovė, įsteigta suvienijus Zarasų, Rokiškio, Kupiškio, Pasvalio, Kėdainių ir Panevėžio savivaldybių pajėgas. Bendrovės apimama teritorija nesutampa su geografinėmis Panevėžio apskrities ribomis, tačiau daug laimima bendros politikos, centralizuoto administravimo ir vadybos sąskaita.

Kaip LŽ papasakojo "Panevėžio energijos" gamybos direktorius Rolandas Bitcheris, bendrovės prižiūrimuose rajonuose yra 38 katilinės ir termofikacinė elektrinė. Biokurą naudoja 14 katilinių, be to, kelios nedidelės katilinės degina iš Estijos atsivežtą skalūnų alyvą. Yra nemažai ir katilinių, kurios naudoja gamtines dujas.

Deginant biokurą pagaminama 38 proc. šiluminės energijos, o įskaitant ir perkamą iš nepriklausomų tiekėjų, biokuro dalis sudaro 41 procentą. 2011 metais biokuro dalį padidinus nuo 25 proc., per metus bendrovė sutaupo 3-3,5 mln. litų.

Iki 2016 metų pabaigos biokuro energetinę vertę bendrame kuro balanse bendrovė planuoja didinti iki 50 procentų. Pirmiausia į biokuro katilines bus investuojama Rokiškyje ir Zarasuose, kur nėra gamtinių dujų skirstymo tinklų.

"Prieš imdamiesi biokuro plėtros atlikome mums priklausančių rajonų biokuro apžvalgos studiją ir nustatėme, kad biokuro tikrai užteks, - teigia R.Bitcheris. - Užsibrėžta 50 proc. riba, manau, yra viršutinė. Siekti daugiau kažin ar verta, nes kai kurie įrenginiai tokiu atveju dirbtų ganėtinai trumpai, tik keletą pačių šalčiausių šildymo sezono savaičių. Vien tam laikotarpiui statyti biokuro įrangą būtų per brangu."

"Panevėžio energijos" flagmanas yra 2011 metais atnaujinta 16 MW galingumo miesto katilinė. Vasarą ji išnaudoja pusę pajėgumo ir per parą sukūrena 6 vilkikų (puspriekabė su priekaba) atvežtas medienos drožles, žiemą - dvigubai daugiau, o dar dalį šiluminės energijos pagamina kūrendama gamtines dujas. Per dieną katilinė pagamina 11 tonų garo. Be to, išnaudojami 2,5 MW elektros energijos gamybos pajėgumai.

"Į biokuro rinką žengėme dar 1998 metais. Kaip paaiškėjo, tai buvo teisingas sprendimas. Biokuro katilinės suteikė galimybę visų mūsų prižiūrimų rajonų gyventojams pasiūlyti vienas mažiausių šilumos kainų Lietuvoje, ypač ėmus sparčiai brangti gamtinėms dujoms, - pasakoja gamybos direktorius. - Prisideda ir elektros energijos gamyba, nes lėšas, gautas už elektros energiją, nukreipiame į šilumos kainų mažinimą."

Nepertraukiamas darbas

Medienos kuro ruošoje dalyvauja galinga technika ir ją įvaldę žmonės. Kaip papasakojo "Timbex" biokuro plėtros vadovas, yra dvi pagrindinės malūnų rūšys - vieni sukurti kaip traktoriaus padargas, o kiti - platforminiai.

Traktoriniu smulkintuvu pilną vilkiką medienos drožlių galima pagaminti per 1-1,5 valandos, o platforminiu malūnu - per 15-30 minučių, priklausomai nuo to, kas smulkinama - malkinė mediena ar kirtimo atliekos. Jei žaliava prastesnės kokybės, kartą per dieną tenka pakeisti visą smulkintuvo peilių komplektą.

Medienos kuro gamintojai yra įsipareigoję kurą tiekti nepertraukiamai, todėl bent kas trejus metus jiems tenka pirkti naują techniką, kad darbymečiu nereikėtų gaišti laiko remontui. Traktorinis smulkintuvas kainuoja apie 800 tūkst. litų, o platforminis - per 2 mln. litų. Valstybė, remianti biokuro plėtrą, prie investicijų į šią įrangą neprisideda.

Prie technikos visada dirba tie patys specialiai apmokyti žmonės - smulkintuvo operatorius ir vilkiko vairuotojas. Jie keliauja po visą Lietuvą. Pavyzdžiui, Panevėžio rajono miškuose šiuo metu darbuojasi du aukštadvariškiai (Trakų r.). Prieš porą savaičių jie medienos drožles ruošė Kretingos rajone, o namo sugrįžta tik savaitgaliais.

DALINKIS:
0
1
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"