TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Energetinei nepriklausomybei užtrenkiamos durys

2011 10 17 8:48

"Lietuvos žinių" gauti duomenys atskleidžia nesulaikomai didėjantį atstumą tarp valdžios darbų ir žodžių apie Lietuvos energetikos nepriklausomybę. Propaganda mėginama pridengti tragišką padėtį Lietuvos elektros energetikos ūkyje: vien per pirmąjį šių metų pusmetį vietinės elektros gamyba sumažėjo 25,9 procento. Tuo metu elektros importas - daugiausia iš Rusijos - ir toliau nesulaikomai auga: per pusmetį jis padidėjo 36,6 procento.

Dar daugiau - Energetikos ministerijos (EM) visomis priemonėmis šlovinta elektros energetikos sektoriaus pertvarka, turėjusi per metus sutaupyti 60 mln. litų valstybės lėšų, neša tik nuostolius. Iš trijų sukurtų blokų, į kuriuos suskirstytos valstybinės energetikos įmonės, pelningai dirba tik gamybos sektorius ("Lietuvos energija" ir Lietuvos elektrinė), bet ir jo pajamos per pirmąjį šių metų pusmetį smuko 23 procentais. Iki reorganizacijos pelningai veikusių elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus "Litgrid" grupės pusmečio nuostolis siekė 4,6 mln. litų, skirstomųjų tinklų operatoriaus "Lesto"  - net 27,6 mln. litų.

"Ar elektros energetikos sektorius nėra sąmoningai stekenamas, taip kuriant dar palankesnes sąlygas importuotojams? O kas tai galėtų paneigti? Padėtis jau darosi grėsminga, todėl neatmesčiau galimybės, kad ateityje pagrindinis elektros importuotojas - Rusijos koncerno "Inter RAO Jes" antrinė įmonė "Inter RAO Lietuva", siejama su įtakingais konservatoriais, - įgaus svertą gerokai didinti elektros kainas", - LŽ sakė Seimo Ekonomikos komiteto narė Birutė Vėsaitė.

Tikslai - pamiršti

Dar prieš dvejus metus premjeras Andrius Kubilius, kalbėdamas apie krašto perspektyvas po Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo, tvirtino, kad bent pusę reikalingo elektros energijos kiekio Lietuva privalo gamintis pati, nes taip elgtis saugiau, nei atsiduoti visiškai priklausomybei nuo Rusijos. "Mūsų argumentai paprasti - kaina (importuojamos rusiškos elektros - red.) mažesnė tol, kol yra suprantama, kad mes galime patys pasigaminti. Jeigu negalvotume apie ateitį ir priklausytume tik nuo Rusijos, importo kaina padidėtų tiek, kiek monopolininkas importuotojas norėtų ją mums užkelti", - aiškino Vyriausybės galva.

Šios dienos duomenimis, visose Lietuvos jėgainėse dabar pagaminama vos 35 proc. kraštui reikalingos elektros energijos. "Bet ir šis santykis keičiasi importo didėjimo pusėn, kadangi pardavėjai siūlo elektrą pigiau. Kol aplinkui yra pigesnės elektros ir kol jos galima įsigyti, turbūt visai logiška taupyti vartotojų pinigus ir naudojantis turimomis jungtimis apsirūpinti Rusijos ar kitų kraštų gaminama elektra. Yra kita rizika: neturėtume dėl to sunaikinti savo elektros generatorių, nes kai jų neturėsime, gal ir kainą už importuojamą elektrą paprašys didesnę mokėti", - LŽ teigė Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos (LEKA) prezidentas Valdas Lukoševičius.

Lietuvos elektros energetikos asociacijos narės bendrovės "Alstom Power" vadovas Viktoras Karaliūnas dabartinę Lietuvos energetinę situaciją lygina su padėtimi žmogaus, klimpstančio į narkotikų liūną. "Šiuo metu didžiausią elektros energijos kiekį į Lietuvą importuojanti "Inter RAO Lietuva" tarsi pasodino mus "ant adatos", tai yra pigios rusiškos elektros. Tačiau elektra bus pigi tik tol, kol galėsime ir patys jos pasigaminti. Mažėjant generavimo šaltinių, o poreikiams didėjant, kaina logiškai pradės kilti. Vienintelė išeitis - modernizuoti turimas jėgaines ir plėtoti alternatyviąją energetiką iš vietinių resursų. Tačiau dabartiniai mūsų energetikos vadovai apie modernizaciją nėra linkę kalbėti", - tvirtina V.Karaliūnas.

Alternatyvų kratosi

Žodžiais EM karštai pasisako už vietinę elektros gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Tačiau atidžiau panagrinėjus šios institucijos veiksmus, gerais norais galima suabejoti.

A.Sekmoko vadovaujamai EM dar praėjusiais metais buvo pateikti skaičiavimai, kad atsinaujinantys energijos ištekliai kartu su jau veikiančiomis jėgainėmis galėtų patenkinti visą Lietuvos elektros energijos poreikį, atsiribojant nuo rusiškų tarpininkų. Tam, kaip teigta, reikėtų vidutiniškai 4 mlrd. eurų (13,6 mlrd. litų) investicijų, kurias būtų galima panaudoti dar iki 2020 metų - datos, kai iš miglotų vizijų turėtų gimti gal triskart brangiau kainuosianti Visagino AE. Finansuoti atsinaujinančių išteklių projektus net sunkmečiu buvo nusiteikę ir Lietuvoje veikiantys bankai - jeigu krašte būtų sukurta tokių projektų riziką mažinanti teisinė bazė.

Šios vasaros pradžioje Seimas priėmė Atsinaujinančių išteklių įstatymą, bet ar jis taps postūmiu šios alternatyvos plėtrai, ekspertai dar nedrįsta prognozuoti. "Priėmus įstatymą, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) dabar rengiasi nustatyti maksimalius žaliosios energetikos elektros supirkimo tarifų dydžius, kurių aukcionuose nebus galima viršyti. Ir jei ta riba bus per žema, verslas negalės investuoti, nes nesulauks atsipirkimo. Taigi Vyriausybė pasiliko sau įrankį reguliuoti žaliosios energetikos apimtį. Pradėjus veikti sistemai, paaiškės, kiek iš tiesų atsinaujinanti energetika remiama", - LŽ sakė LEKA prezidentas V.Lukoševičius.

Rinkoje - vienas žaidėjas

Bent kol kas EM lyg pagal raštą tvirtina, kad Lietuva neturi pakankamai konkurencingų elektros energijos gamybos pajėgumų, todėl apsirūpinant elektros energija tenka kliautis importu. Kaip konstatuoja VKEKK, elektros energijos pardavimų dalyje dominuojančią padėtį šiuo metu užima vienas rinkos dalyvis - bendrovė "Inter RAO Lietuva" (jos 51 proc. akcijų valdo Rusijos energetikos milžinė INTER RAO JES, o 49 proc. - su įtakingų valdančiųjų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) bei Liberalų ir centro sąjungos atstovų kauniečių brolių Garbaravičių šeimos nariais siejama "Scaent Baltic").

"Inter RAO Lietuvos" užimama rinkos dalis, VKEKK duomenimis, siekia 44,87 procento. Energetikos ekspertai svarsto, kad ši dalis, prekiaujant per kitus tarpininkus parduodama elektros energija, gali būti dar didesnė ir siekti net 70 proc. rinkos. Tokią nuomonę stiprina ir į viešumą iškilusi informacija apie A.Sekmoko sankcionuotą apgaulę: Lietuvos elektrinė, turinti konkuruoti su rusiškuoju importu, praėjusiais metais slapčia pirko elektros iš tos pačios "Inter RAO Lietuva" ir, pardavusi ją didesne kaina, kaip savo gamintą, iš Lietuvos žmonių faktiškai pavogė 50-70 mln. litų.

Vien pernai rusiškos elektros tarpininkė į Baltijos šalis importavo 5,4 TWh elektros energijos (Lietuvos poreikis - apie 9 TWh), o jos pardavimo pajamos į regioną sudarė 744 mln. litų - beveik 7 kartus daugiau nei 2009-aisiais. Šiemet "Inter RAO Lietuva" bendrą importuojamos elektros energijos kiekį ketina padidinti maždaug 20 proc., o viešai tikina galinti patenkinti apskritai visą Lietuvos poreikį. Tiesa, nuo 2010-ųjų pradžios startavusioje elektros biržoje veikia ir mūsų krašto, ir Latvijos, ir Estijos, ir kai kurių kitų šalių pardavėjai, tačiau, pačios "Inter RAO Lietuva" komercijos direktoriaus Vido Čebatariūno teigimu, jiems su importo gigante "nė lygintis nėra ko".

Smulkieji elektros pardavėjai ir faktiškai raupsuotaisiais EM paskelbti energetikos specialistai vis garsiau kalba, kad dominuojančias pozicijas Rusijos valia užsitikrinusi "Inter RAO Lietuva" biržoje diktuoja savas taisykles ir dempinguoja kainas. "Apie kokią biržos kainą kalbate? Tai yra bendrovės "Inter RAO Lietuva", užimančios didžiąją dalį rinkos, kaina. Ir ta elektra - pagal sutartis nupirkta Rusijoje ir dėl formalumo perleista per biržą. Iš tiesų biržoje parduodama vos apie 13 proc. laisvos elektros energijos. Be to, monopolistas dempinguoja kainas - tik ar ilgai tai tęsis? Mūsų gamybos sektorius jau dabar susilpnėjęs. Dar keletas tokių reformų, kaip dabar vykdomos, ir mes norėdami nepasigaminsime sau elektros. Ar esate įsitikinę, kad po to "Inter RAO Lietuva" ir toliau pardavinės elektrą po 15,5 ct/kW?" - tvirtino LŽ pašnekovai.

Kieno valią vykdo EM?

Kodėl EM atkakliai ignoruoja žaliąją energetiką ir nepaiso vis garsiau viešai reiškiamų įtarimų vykdant importo monopolininkų valią? Dar prieš kelis mėnesius Nepriklausomybės Akto signataras teisininkas Liudvikas Narcizas Rasimavičius, ne pirmą dešimtmetį besigilinantis į krašto energetikos problemas, kalbėdamas su LŽ svarstė, kad daug ką šioje situacijoje paaiškintų informacija, kaip ir iš kur EM atsirado dabartinis jos vadovas, TS-LKD lyderio premjero A.Kubiliaus, o iš tikrųjų - prezidentės Dalios Grybauskaitės globotinis A.Sekmokas. "Įdomu, kokios grupės jį padarė ministru, nes susidaro įspūdis, kad jis kažko aklai klauso", - kalbėjo L.N.Rasimavičius.

Pastaruoju metu akivaizdžiai matyti, kad EM vadovybė ir už ją kryžium gulantis premjeras A.Kubilius, itin griežtai žadėję sutramdyti Lietuvoje veikiančių rusiškų dujų tarpininkų interesus, tarsi praranda žadą, kai kalba pasisuka apie taip pat Rusijos koncernui atstovaujančios kitos tarpininkės - "Inter RAO Lietuva" - veiklą. Dar daugiau: vis dažniau susidaro įspūdis, kad ne Lietuvos EM, o būtent rusiškos elektros tarpininkai, glaudžiai susiję su valdančiosiomis grupuotėmis, brėžia Lietuvos energetikos ūkio pertvarkos gaires.

Šiame kontekste vertėtų įsiklausyti į "Inter RAO Lietuvos" valdybos nario Jono Garbaravičiaus - anksčiau TS-LKD iždininko pareigas ėjusio Ramūno Garbaravičiaus sūnaus - Lietuvos elektros energetikos sektoriui pasiūlytą plėtros scenarijų, išsakytą prieš mėnesį vykusios energetikos konferencijos metu. Taigi, J.Garbaravičiaus teigimu, Lietuva gali keisti elektros energijos importą vietine gamyba, nors tokie pokyčiai, priklausomai nuo dujų kainų, atsieitų nuo 400 iki 600 mln. litų per metus, todėl, užuot nukreipus pinigus į "neefektyvią ir morališkai pasenusią gamybą", juos esą geriau "perskirstyti į kitas biudžeto eilutes".

Kaip galima suprasti iš kalbos, kur kas naudingesnė kraštui būtų kita kryptis - elektros tranzitas. "Lietuvoje, turint tokią tinklų sistemą, kokią turime, didelė galimybė uždirbti iš elektros energijos tranzito", - sakė apie verslo plėtrą nuolat užsimenantis rusiškos elektros tarpininkas.

Čia reikia prisiminti dar vieną momentą: dar 2007-aisiais, į pabaigą einant socialdemokrato Gedimino Kirkilo vadovautos Vyriausybės darbui, Lietuvoje jau įsitvirtinę Rusijos energetikos milžinės RAO atstovai visiškai atvirai teikė pasiūlymus po Ignalinos AE uždarymo ne tik aprūpinti Lietuvą savo gaminama elektra, bet ir išsinuomoti ar perpirkti kelis Lietuvos elektrinės gamybos blokus bei įsigyti galimybę prieiti prie perdavimo tinklų (dabar valdomų staiga nuostolius pradėjusios nešti bendrovės "Litgrid"). Ir nors dabartinė EM vadovybė tebesitęsiant tokius pokalbius kategoriškai neigia, šioje sistemoje dirbantys energetikos specialistai tvirtina esant kitaip.

"Paklauskime savęs - kam naudinga, kad Lietuva neturėtų savų generuojančių elektros energiją pajėgumų, o kitos sistemos dirbtų nuostolingai? Elementaru - Rusijai. Juk jai, pastačius Kaliningrado ir Baltarusijos AE, konkurentai bus nereikalingi. Rusija net neslepia ketinimų perimti tiek nuostolingai veikiantį "Litgrid", tiek dalį gamybos blokų Lietuvos elektrinėje. Po to turėsime tą pačią situaciją kaip su dujomis: kol Lietuva neturi nuosavų dujų ar suskystintų dujų terminalo, pas mus dujų kaina didžiausia Europoje. Kai neturėsime rezerve savų elektrinių - elektros kaina bus pati aukščiausia Europoje. O stebint tai, kas vyksta, valdančiųjų konservatorių tikslas perduoti elektros energetikos sektorių Rusijai yra akivaizdus", - LŽ tvirtino energetikos specialistai.

Rusijos elektros monopolininkui tarpininkaujančios "Inter RAO Lietuva" atstovas J.Garbaravičius viešai dėsto lietuvos energetikos ateities gaires.

V.Lukoševičius įsitikinęs, kad nesirūpindama žaliosios energetikos plėtra ir veikiančių elektrinių modernizavimu Lietuva kerta šaką, ant kurios sėdi.

B.Vėsaitė neatmeta galimybės, kad netrukus importuojamos elektros kainos gali didėti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"