TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Energetinės izoliacijos panaikinimo kaina

2015 11 04 6:00
Daivis Virbickas: „Perdavimo tarifas nesiekia 5 proc. galutinės elektros kainos, kurią moka vartotojas.“ Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

2016 metais beveik 30 proc. didėjantis elektros perdavimo tarifas – kaina, kuria mokėsime už išsivadavimą iš energetinės izoliacijos.

Už pradedamas eksploatuoti tarptautines elektros jungtis –“LitPol Link“ su Lenkija ir „NordBalt“ su Švedija – perdavimo operatoriui „Litgrid“ elektros energijos vartotojai vien kitąmet sumokės daugiau kaip 34,6 mln. eurų. Dėl didesnės perdavimo paslaugos kainos „Litgrid“ pajamos kitąmet bus 14,630 mln. eurų didesnės negu šiemet. Dar 19,5 mln. eurų už investicijas į „NordBalt“ įmonei atiteks iš VIAP biudžeto.

„LitPol Link“ ir „NordBalt“ jungčių sąnaudos bus įtraukiamos į perdavimo paslaugos tarifą tol, kol jungtys bus naudojamos perdavimo veikloje. Kainų komisijos nustatytas oro ir kabelinių linijų naudingo eksploatavimo laikotarpis – 55 metai, nuolatinės srovės keitiklių – 35 metai.

„NordBalt“ ir „LitPol Link“ jungčių sąnaudos bus įtraukiamos į perdavimo paslaugos tarifą tol, kol jungtys bus naudojamos perdavimo veikloje. / "Litgrid" nuotrauka

Nesuinteresuotas vertinimas?

Nenorėję savo pavardžių skelbti energetikai LŽ išsakė prielaidą, kad VIAP paramą nuo 2016 metų termofikacinėms elektrinėms Vyriausybė nutraukė galbūt dėl didėjančių išlaidų naujoms jungtims eksploatuoti bei investicijoms į jas padengti. Mat daugiau kaip 14 mln. eurų būsimų „Litgrid“ pajamų dėl 28 proc. didėjančios perdavimo paslaugos kainos yra lygiai tiek, kiek kitąmet „atimama“ iš termofikacinių jėgainių.

„Litgrid“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Daivis Virbickas dėl šio tyrimo buvo išprovokuotas viešai aiškintis Vilniuje vykusioje Lietuvos energetikos konferencijoje girdint svarbiausiems šalies energetikams – verslo įmonių vadovams, mokslininkams ir politikams. Jis teigė, kad įmonė atliko objektyvų ir nešališką vertinimą, mat nurodė ne įmones, o tik kriterijus, kuriuos turi atitikti energetikos sistemos rezervo užtikrintojas.

Išvadą, kad termofikacinių elektrinių nebereikia energetikos sistemos saugumui užtikrinti, Energetikos ministerijai pateikė būtent perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“.

Pagal Europos elektros perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO-E) metodiką „Litgrid“ vertino Lietuvos elektros galios poreikį. „Remiantis šiuo vertinimu, nei Vilniaus trečioji termofikacinė elektrinė (TE-3), nei Kauno termofikacijos elektrinė (KTE), nei Panevėžio kombinuoto ciklo termofikacinė elektrinė nėra būtinos Lietuvos elektros energetikos sistemos saugumui ir gamybos adekvatumui bei saugumui užtikrinti. Vietinę gamybą gali patikimai užtikrinti Lietuvos elektrinė Elektrėnuose“, – išplatintame pranešime teigė Energetikos ministerija.

Tačiau šių elektrinių atstovai bei nepriklausomi ekspertai įtaria, kad pateikta išvada galėjo būti šališka, mat termofikacinėms elektrinėms kitąmet neskiriama lygiai tiek paramos lėšų, kiek didėja „Litgrid“ pajamos iš perdavimo tarifo padidėjimo.

„Nenuostabu, kodėl Energetikos ministerija rėmėsi „Litgrid“ tyrimo išvadomis, jog energetikos sistemos patikimumui nereikia termofikacinių elektrinių. Reikia pinigų jungtims finansuoti, tai ir sugalvojo, kad geriausia juos atimti iš termofikacinių“, – LŽ kalbėjo energetikas, nenorėjęs minėti savo pavardės.

Lietuvos energetikos konferencijoje „Litgrid“ vadovas D. Virbickas bandė išsklaidyti įtarimus dėl pateiktų išvadų neobjektyvumo. Esą įmonė vertino, ką „Europos kontekste“ planuoja Lietuvos elektros gamintojai ir kaip elgiasi elektros vartotojai. „Skaičiavome, kiek reikia rezervo. Tai prašė padaryti ir Energetikos ministerija. Skaičiai yra tokie, kad pagal visus europinius tinklo kodekso reikalavimus reikia rezervuoti didžiausią jungtį. 2016 metais tai bus „NordBalt“ – didžiausia galia – 700 megatavų, kurios galima netekti per vieną sekundę. Pagal reikalavimus tie 700 megavatų turi būti prieinami per 15 minučių. Viskas. Toks yra operatoriaus vaidmuo. Iš kur paimti šituos 700 megavatų: iš termofikacinių, iš kitur? Tai ne „Litgrid“ reikalas“, – aiškino D. Virbickas.

Vyriausybė spalio 7 dieną nusprendė, kad elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimo paslaugas Lietuvoje teiks valstybinės energetikos kontroliuojančiosios bendrovės „Lietuvos energija“ įmonės „Lietuvos energijos gamyba“ padalinys Lietuvos elektrinė. Šiai paslaugai užtikrinti Kainų komisija 2016 metais elektrinei paskyrė 11,5 mln. eurų VIAP lėšų.

„NordBalt“ ir „LitPol Link“ jungčių sąnaudos bus įtraukiamos į perdavimo paslaugos tarifą tol, kol jungtys bus naudojamos perdavimo veikloje. / "Litgrid" nuotrauka

Ramina dėl elektros kainos

D. Virbickas LŽ tikino, kad nors elektros perdavimo tarifas kitąmet bus 28 proc. didesnis negu šiemet, elektros kaina dėl to esą nekils. „Perdavimo tarifas bendroje elektros kainos struktūroje yra viena mažiausių dedamųjų – ji nesiekia 5 proc. galutinės elektros kainos, kurią moka vartotojas“, – LŽ sakė jis.

Anot D. Virbicko, iš perdavimo paslaugų gaunamos pajamos yra vienintelės, iš kurių finansuojama elektros perdavimo funkcija. „Nustatydama perdavimo tarifo dydį Kainų komisija vertina ir atsižvelgia į visas sąnaudas, kurios patiriamos palaikant aukštosios įtampos elektros perdavimo tinklą ir įrenginius, vykdant jų priežiūrą ir remontą, eksploatuojant šalies elektros perdavimo linijas ir tarptautines elektros jungtis su kaimynų elektros sistemomis“, – aiškino bendrovės vadovas.

Pasak jo, nustatyta viršutinė perdavimo tarifo riba – 0,691 ct/kWh – yra mažiau nei trečdaliu cento aukštesnė už dabar taikomą. Tačiau šis tarifas iš esmės yra 2013 metų lygio ir užtikrina reikiamas pajamas saugiai tinklo priežiūrai ir eksploatacijai.

Su „NordBalt“ ir „LitPol Link“ eksploatacija susijusios sąnaudos („LitPol Link“ – 8,6 mln. eurų, „NordBalt“ – 7,7 mln. eurų), pasak D. Virbicko, patiriamos dėl technologinių nuostolių, jungčių priežiūros ir eksploatacijos, nekilnojamojo turto mokesčio bei kapitalo kaštų (nusidėvėjimo sąnaudų ir investicijų grąžos). Anksčiau jos negalėjo būti traukiamos į tarifą, nes jungtys nebuvo naudojamos vykdant elektros perdavimo veiklą.

„NordBalt“ projekto sąnaudas (530 mln. eurų) maždaug lygiomis dalimis finansuojamos Švedijos, Lietuvos ir Europos Sąjungos lėšomis. 2011 metais Kainų komisija nusprendė, kad Lietuvos dalis (138 mln. eurų) bus sumokama iš 2010–2016 metais surinkto VIAP lėšų fondo. Iš viso dėl „NordBalt“ projekto investicinių išlaidų ir eksploatacinių sąnaudų per 2016 metus „Litgrid“ gaus 27,2 mln. eurų pajamų, kurias vartotojai suneš mokėdami už perdavimo paslaugas ir VIAP tarifą.

D. Virbickas atkreipė dėmesį, kad naujų jungčių vertė vartotojams ir visai ekonomikai yra didžiulė, mat leis diversifikuoti elektros importą. Jis priminė, kad Kainų komisija reguliuojamiems vartotojams 2016 metams jau nustatė 7 proc. mažesnę kainą negu šiemet.

„Dėl naujų jungčių įjungimo ir jų galimybių užtikrinti elektros sistemos patikimumą ir saugų elektros tiekimą mažėja VIAP tarifas. Ateities sandorių prognozės rinkose taip pat leidžia tikėtis, kad didmeninė elektros kaina rinkoje kitais metais gali mažėti iki 20 proc., o tuo pirmiausia pasinaudos verslas ir pramonė, suvartojanti apie 70 proc. visos elektros Lietuvoje“, – sakė D. Virbickas.

LŽ jau rašė, kad VIAP tarifas 2016 metais drastiškai didės įmonėms, kurios savo poreikiams naudoja pačių pasigamintą elektros energiją. Joms VIAP mokestis didėja net 62 proc. – nuo 0,945 ct/kWh šiemet iki 1,524 ct/kWh kitąmet. Visiems kitiems vartotojams VIAP tarifas šiek tiek mažėja. Jie 2016 metais mokės 1,392 ct/kWh (šiemet – 1,642 cento).

VIAP lėšų 2016 metų biudžetas, nuo kurio skaičiuojama VIAP kaina, vartotojams sudarys 139,981 mln. eurų (12,6 proc. mažesnis nei 2015 metais), o gamintojams – 152,499 mln. eurų (62 proc. didesnis nei 2015 metais).

VIAP lėšos „NordBalt“ finansuoti, mln. eurų

MetaiSuma
20101,195
201125,459
201224,618
201324, 618
201423, 170
201520, 273
201619, 588
Iš viso138,920

Šaltinis: Kainų komisija

„Litgrid“ sąnaudų didėjimas 2016 metais, mln. eurų

JungtisSąnaudos
„LitPol Link“8,17
„NordBalt“6,89
Iš viso15,06

Šaltinis: Kainų komisija

„Litgrid“ pajamos iš perdavimo tarifo, mln. eurų

20152016Skirtumas
50,47265,102+14,63

Šaltinis: Kainų komisija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"