TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Energetinio saugumo panacėjos Briuselyje nėra

2007 09 21 0:00
EK viceprezidentas G.Verheugenas ir LPK prezidentas B.Lubys diskutavo apie ES energetinį saugumą.
Autorės nuotrauka

Lietuvos pramonininkai su Europos Sąjungos (ES) vadovybe kalbėjo ne tik apie Lietuvos energetinį saugumą, bet ir grėsmes ES. Tačiau vieningos nuomonės dėl bendros energetinės politikos ES nėra, tad valstybėms dar ilgai teks pačioms spręsti apsirūpinimo energijos resursais problemas.

Kad ir kokie optimistiški būtų Lietuvos planai pastatyti naują atominę elektrinę, gali atsitikti taip, kad uždarę Ignalinos jėgainę, kurį laiką neturėsime iš ko pirkti elektros.

Kiek tada ji mums kainuos? Kokios galėsime tikėtis pagalbos iš ES? Kokios nuostatos dėl ES valstybių energetinio saugumo, vieningos politikos perspektyvos vyrauja Europos Parlamento ir Europos Komisijos lyderių galvose? Tai bandė išsiaiškinti Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) delegacija, dvi dienas intensyviai dirbusi Briuselyje.

Saugumas - pačių rūpestis

Vienas įtakingiausių ES politikų - už pramonę atsakingas Europos Komisijos viceprezidentas Gunteris Verheugenas per susitikimą su Lietuvos pramonininkais džiaugėsi, kad šie palankiai vertina šalies narystę ES ir tvirtino suprantąs jų nerimą dėl Lietuvos energetinio saugumo.

Tačiau į LPK prezidento Bronislovo Lubio klausimą, ar ES yra pasiryžusi šiandien spręsti bendrą energetinio saugumo problemą, ar paliekama atsakomybė tuo rūpintis pačioms valstybėms, G.Verheugenas pripažino, kad ES šiandien neturi bendros energetikos politikos, nors ir judama jos kūrimo kryptimi.

"Reikia sukurti stabilius politinius ir strateginius santykius su pagrindiniais tiekėjais. Aš tikiu, kad Rusijos strateginiai interesai yra tokie pat kaip ir ES, todėl jų strateginės partnerystės stiprinimas šiandien yra viena svarbiausių užduočių", - dėstė mintis viceprezidentas.

"ES energetinė politika yra kuriama. Negaliu pasakyti, ar pasieksime bendrų susitarimų su tiekėjais, tačiau užtikrinu, kad to siekiama. Nors kartais valstybių narių politika prieštarauja bendram interesui, - pripažino jis. - O solidarumas - būtina sąlyga įgyvendinant bendrą ES energetikos politiką."

Priekaištavo dėl nerangumo

Kalbėdamas apie planuojamą tiesti vamzdyną Baltijos jūros dugnu EK viceprezidentas ragino lietuvius šiame projekte įžvelgti ir pozityvių dalykų, jei šiuo vamzdynu energijos resursus bus galima tiekti ir Lenkijai, Baltijos valstybėms. Jis atkreipė dėmesį į energijos išteklių šaltinių diversifikavimą, primindamas, kad yra ir kitų tiekėjų. G.Verheugenas kritikavo mūsų šalis už neveiklumą.

"Jūs sutiksite, kad energetinis tiltas Lietuvai šiandien yra būtinybė. Didžiausios svarbos objektas. Tik, kiek žinau, nieko realaus dar nepadaryta ir nesuplanuota", - stebėjosi lietuviais EK viceprezidentas.

Senbuvės galvoja apie save

Europos parlamento (EP) viceprezidentas Alejo Vidal-Quadras per susitikimą su Lietuvos pramonininkais buvo gana atviras ir atkreipė dėmesį, kad bendro sutarimo energetikos klausimais sunku tikėtis, nes susiduriama su nacionalinių valstybių pasipriešinimu. Šalys energetiką priskiria nacionalinei kompetencijai ir nacionaliniam saugumui.

Parlamentaras priminė pavyzdį, kai Alžyre Ispanijos įmonės norėjo eksploatuoti verslovę, tačiau Alžyro vyriausybė nutraukė su jomis kontraktą, ir jį akimirksniu pasirašė Prancūzijos įmonės.

"Taip besielgdami niekada neturėsime ES bendros energetikos politikos. Nesame naivūs, žinome, jog prieš šio kontrakto pasirašymą Alžyre lankėsi prezidentas Nikolas Sarkozy", - kalbėjo A.Vidal-Quadras, į Europos parlamentą deleguotas Ispanijos.

Žingsnis pirmyn, neatsikračius abejonių

Paklaustas, ar vis dėlto kada nors bus įmanoma vienbalsiai susitarti, parlamentaras neslėpė abejonių.

"Yra nemažai argumentų, verčiančių nerimauti, tačiau galimi ir optimizmo teikiantys veiksmai. Kalbu apie reformuojamą ES sutartį. Joje turėtų atsirasti skyrius apie bendrą energetikos politiką. Tai būtų žingsnis į priekį", - sakė jis.

Kaip tik trečiadienį Briuselyje skambėjo optimistiški balsai, kai Europos Komisija pristatė Energetikos vidaus rinkos liberalizavimo paketą. "Naujas postūmis Europos energetikos politikoje", "Briuselio revoliucijos planai", - pasipylė pirmieji vertinimai.

Jei šiai iniciatyvai pritars Europos Taryba ir Europos Parlamentas, energijos gamintojai, valdantys ir tiekimo, ir perdavimo sistemas, turės arba jas parduoti, arba patikėti valdyti nepriklausomiems organizatoriams.

Solidarumas suprantamas skirtingai

Išvykdamas iš Briuselio LPK prezidentas B.Lubys LŽ sakė, kad susitikimai buvo naudingi, tiesiogiai bendrauti žadama ir ateityje. Verslas planuoja savo investicijas toli į ateitį, todėl jam svarbu žinoti, kokie ir kaip yra priimami sprendimai ES.

"Šiuose pokalbiuose mums buvo svarbu išsiaiškinti ES pozicijas, kokiu lygiu ir kiek ji sugebės spręsti energetinio saugumo klausimus. Gavome beveik iš visų pašnekovų panašius atsakymus. Tiesa, skirtingom formuluotėm. Todėl aišku, kad šiame etape, o jis gali būti labai ilgas, nacionalinėms vyriausybėms paliekama spręsti apsirūpinimo energijos atsargomis problemas. Žinoma, buvo pabrėžta solidarumo svarba. Krizių atvejais bus stengiamasi padėti. Tačiau solidarumas atsiras jau atsitikus bėdai. Be abejo, jis svarbus. Tik ar ne svarbesnis - solidarumas, siekiant išvengti bėdos?" - retoriškai klausė B.Lubys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"