TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Energetinius projektus Lietuva turėtų įgyvendinti nedelsdama

2007 04 30 0:00
Janas Puchalskis, Lenkijos Respublikos ambasados Prekybos ir investicijų rėmimo skyriaus patarėjas, klausia, ar naujos atominės jėgainės neteks statyti tik Lietuvai ir Lenkijai.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Didėjančios projektų įgyvendinimo sąnaudos bei grėsmė likti be elektros energijos, Lenkijos atstovo manymu, turėtų paskatinti Lietuvą greičiau įgyvendinti energetinius sumanymus

Janas Puchalskis, Lenkijos Respublikos ambasados Prekybos ir investicijų rėmimo skyriaus patarėjas, ragina ilgai nedelsti su elektros tilto tarp Lietuvos ir Lenkijos tiesimu. Taip pat, jo teigimu, dėl didėjančių sąnaudų nevalia atidėlioti naujos atominės elektrinės statybos. Visa tai turėtų būti daroma, kad Lietuva nepristigtų elektros energijos 2009 metais uždarius Ignalinos atominę elektrinę (IAE).

Priklauso nuo Lietuvos

Latvijai ir Estijai reiškiant nepasitenkinimą dėl Lietuvos sprendimo įstatyme numatyti, kiek naujosios atominės jėgainės akcijų teks kiekvienai šaliai, Lenkija į diskusijas nesikiša. Tačiau, kaip mano J.Puchalskis, atsižvelgiant į Latvijos ir Estijos atsiliepimus apie Lietuvos nustatytas sąlygas dėl naujos atominės elektrinės, būtų logiška manyti, kad ji ne viską padarė iki galo.

J.Puchalskis teigia, jog pakanka turimų 33 proc. įmonės akcijų, kad galėtum turėti sprendžiamąjį balsą. "Tuo tarpu numatyta, kad naujoje atominėje jėgainėje Lietuvai atiteks 34 proc. akcijų. Nuo Lietuvos priklauso, kokius santykius tarp partnerių ji sukurs", - teigia Lenkijos ambasados atstovas.

Liks dviese?

J.Puchalskis pažymi, jog spaudoje pasirodo pranešimų, kad Latvijos premjeras tariasi su Rusijos atstovais dėl galimybės Latvijoje statyti naują šiluminę elektrinę. Jai dujas tiektų monopolininkas "Gazprom". Teigiama, jog ši šiluminė elektrinė patenkintų Latvijos poreikius, tad Latvija gali nuspręsti pasitraukti iš naujos atominės jėgainės Lietuvoje statybų projekto.

"Estai taip pat turi išeitį. Šią šalį ir Suomiją jungia elektros kabelis jūros dugnu. Kol kas estai nekalba apie ketinimus trauktis iš naujos atominės jėgainės statybų projekto. Kad tik neatsitiktų taip, jog prie jo po kurio laiko liks tik Lietuva ir Lenkija", - svarsto J.Puchalskis.

Teigia padedantys

Anot pašnekovo, lenkams nėra ko nerimauti dėl galimo elektros stygiaus. Jie šios energijos šaltinio turi pakankamai, dalį jo parduoda. "Tačiau svarbu, kad Lietuva neliktų be elektros. Ką gali žinoti, gal statant naują atominę jėgainę valstybes ištiks ekonominė krizė. Jau dabar Baltijos šalyse fiksuojama infliacija, nors žvelgiant iš kitos pusės, valstybių ekonominė padėtis nėra prasta", - sako J.Puchalskis. Jis ragina nedelsti imantis jėgainės statybų.

"Prisidėdami statant naują atominę jėgainę norime padėti Baltijos valstybėms prisijungti prie ES energetikos tinklo. Vienas žingsnis to link buvo Lenkijos sprendimas pirkti "Mažeikių naftą". Jei ne Lenkijos koncernas "PKN Orlen", Lietuva savo partneriu būtų turėjusi Rusiją arba Kazachstaną. Mums svarbu, kad Lietuva būtų tvirta partnerė, todėl padėsime prisijungti prie ES energetikos tinklo", - teigia pašnekovas.

Pasak jo, Lenkija į energetinius projektus įsitraukė žinodama, kad gali patirti ekonominę bei politinę riziką, mat Rusija ilgai prisimena nuoskaudas. Be to, kaip teigia J.Puchalskis, pasaulyje nėra tokios elektrinės, kuri kainuotų tiek, kiek ir buvo skaičiuota. Visada sąnaudos būna didesnės, negu manyta iš pradžių.

Delsta su tiltu

Dėl tų pačių priežasčių - brangstančių medžiagų bei darbo jėgos, J.Puchalskio manymu, greičiau imtis reikėtų ne tik naujos atominės jėgainės statybos, bet ir elektros tilto tiesimo.

Pašnekovas teigia, kad 1992 metais buvo pradėta konsultuotis, kaip Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklus galima pritaikyti ES tinklams. Jo nuomone, tuomet Lietuva nemanė, kad tampant ES nare stojimo sutartyje bus nurodyta iki 2009 metų pabaigos uždaryti IAE. Tai buvo priežastis, dėl ko neskubėta tiesti elektros tilto.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"