TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Energijos naudojimas - pramonės veidrodis

2014 11 08 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos pramonė šiemet naudoja daugiau vandens ir energijos išteklių nei pernai - tai, matyt, susiję ne tik su ekonomikos augimu.

Lietuvos vandens tiekėjų asociacija (LVTA) LŽ informavo, kad didžiųjų Lietuvos miestų vandens tiekimo įmonės per tris šių metų ketvirčius pramonės įmonėms patiekė 13,5 proc. vandens daugiau nei per atitinkamą laikotarpį pernai. Antai Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio vandens tiekimo įmonės pramonei patiekė 6,9 mln. kub. m vandens, iš kurių centralizuotais tinklais – 6,08 mln. kub. metrų.

„Vandens suvartojimas tradiciškai yra vienas veiksnių, atskleidžiančių šalies pramonės būklę. Didžiųjų miestų vandens tiekimo įmonių rezultatai rodo, kad nors ir taikomi eksporto ribojimai, šalies pramonė yra gana gyvybinga ir linkusi plėsti gamybą, mat gamybai suvartojamo vandens kiekis nuolat auga“, – teigė LVTA prezidentas Bronius Miežutavičius.

Svarbūs rodikliai

Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas taip pat sakė, jog didėjantis vandens vartojimas pramonėje patvirtina gamybos augimą. Jo teigimu, atmetus naftos produktus, gamyba auga 8 proc. ir beveik penktadaliu viršija prieškrizinį lygį.

„Rusijos sankcijos nedaro esminės įtakos pramonei, nes įmonės laiku diversifikavo rinkas ir aktyviau prekiauja ne tik Europos Sąjungos šalyse, bet ir Kazachstane, Pietryčių Azijos šalyse bei kitose rinkose. Be to, daug vandens reikalaujančios pramonės šakos kol kas yra labiau priklausomos nuo vidaus vartojimo, kuris taip pat didėja“, – tvirtino A. Izgorodinas.

Kito pramonės tendencijas rodančio rodiklio – elektros energijos vartojimo – pokyčiai ne tokie ryškūs. Elektros perdavimo tinklų operatorės AB „Litgrid“ atstovė Vilija Railaitė LŽ informavo, jog šiemet per tris ketvirčius pramonės įmonės elektros energijos suvartojo 2,34 teravatvalandės (TWh), arba 2,7 proc., daugiau nei prieš metus. Gyventojams teko 27 proc. elektros energijos, o likusi dalis - pramonės (40 proc.), transporto, paslaugų ir žemės ūkio įmonėms. Pramonės sektoriuje didžiausią elektros energijos, kaip ir vandens, dalį suvartojo maisto pramonės ir statybų bendrovės.

Priežastys gelmėse

Vandens tiekėjai tvirtina, jog vandens vartojimas rodo Lietuvos pramonės augimą, nepaisant Rusijos paskelbto embargo europietiškiems žemės ūkio ir maisto pramonės produktams. LŽ kalbintų pieno bendrovių atstovai, tiesa, nei tokio vandens vartojimo nepastebi, nei ryškesnio gamybos augimo negali patvirtinti. Prisipažįsta nelabai tuo ir domėjęsi, nes vanduo nesudaro nė šimtadalio jų gaminamos produkcijos savikainos.

„Vanduo mūsų gamybos procese naudojamas daugiausia tik praplauti įrenginiams, kai pereinama nuo vieno produkto prie kito gamybos. Taigi, jo gali būti suvartojama daugiau, kai gaminama mažesnėmis dalimis daugiau pavadinimų produkcijos“, – svarstė AB „Pieno žvaigždės“ finansų direktorius Andrius Statulevičius.

Vandens tiekėjų skelbiami duomenys dar labiau nustebino AB „Vilkyškių pieninė“ vadovą Gintarą Bertašių, nors, jo teigimu, vandens vartojimas pieno pramonėje menkai atspindi realias tendencijas – šiemet gamyba paaugo labai mažai. „Vandenį vartojame technologiniame procese, kai reikia plauti gamybos įrangą. Tai daroma kasdien, tačiau visiškai nesvarbu, kiek gaminama: ar pagamintume 400, ar 500 tonų produkcijos, vandens vis tiek suvartojame tiek pat“, – aiškino „Vilkyškių pieninės" vadovas.

Be to, anot jo, pramonė vis dažniau naudoja energijos ir vandens išteklius tausojančias technologijas. Pavyzdžiui, pieno pramonėje vandenį jau įprasta naudoti beveik uždaru ciklu: užbaigus trečiąjį įrangos plovimo ciklą vanduo vėliau vėl naudojamas - pirminiam plovimui ir pan.

G. Bertašiaus teigimu, bendrovės gamybos padaliniai daugiausia naudojasi savais vandens gręžiniais, išskyrus Tauragės padalinį, kuriam vanduo tiekiamas centralizuotai. „Gal kas nors atsisakė savų gręžinių“, – bandė spėti didėjančios vandens vartojimo statistikos priežastis bendrovės vadovas. Jo teigimu, ir pieno miltelių gamybai, kuri suintensyvėjo Rusijai paskelbus sankcijas, vandens turėtų būti vartojama mažiau. „Vandens tiekėjų skelbiama statistika man lieka mįslė“, – prisipažino pieno bendrovės vadovas.

Didės ar nedidės

Vandens tiekėjai nėra linkę konkretinti savo klientų vardų, apsiriboja tik nurodydami imliausius vandens vartojimui sektorius: maisto pramonė ir statybos. „Daug vandens suvartoja „Kalnapilis“. Lietuvoje daug maisto pramonės įmonių: juk yra ir krakmolo gamintojai, kitos įmonės. Bet aš to nesakiau, nes nesu įgaliotas“, – mįslingai kalbėjo UAB „Aukštaitijos vandenys“ atstovas Svajūnas Mikeška, paklaustas apie didžiausius pramonei skirto vandens vartotojus. "Aukštaitijos vandenų" patiektas vanduo pramonei šiemet sudarė apie 50 proc. viso šios bendrovės patiekto vandens. Labiausiai vandens tiekimas pramonei šiemet didėjo Vilniuje – daugiau nei 50 procentų.

Didžiausios Lietuvoje vandens tiekėjos UAB „Vilniaus vandenys“ atstovė Kristina Kazakienė LŽ teigė, jog bendrovės aptarnaujamame regione pramonės įmonėms šiemet per 3 ketvirčius teko 1,726 mln. kub. m tiekto vandens, tai 8,79 proc. viso tiekto kiekio - dešimtadaliu daugiau nei prieš metus (1,568 mln., kub. metrų).

Nei geologams, nei vandens tiekėjams nekyla abejonių, jog didžiausio Lietuvos turto – švaraus gėlo vandens – nepritrūks dar ilgam. „Lietuvos gelmėse esančių vandens atsargų yra pakankamai, kad būtų galima plėtoti tokias pramonės šakas, kurioms reikia ypač daug vandens. Jau dabar centralizuotai vandenį tiekiančios bendrovės yra pasirengusios tiekti pramonės įmonėms vandenį dar didesniais kiekiais“, – tvirtina LVTA ir pabrėžia, kad ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse daugiau nei pusę viso geriamojo vandens nuperka pramonė, o Lietuvoje pramonei tenka tik apie 45 proc. viso tiekiamo vandens.

Vandens tiekėjai tikisi, kad geriamojo vandens poreikiai pramonei toliau augs ir sudarys 55–60 procentų.

FAKTAI

*LVTA apskaičiavimais, visos šalies įstaigos ir pramonės įmonės praėjusiais metais sunaudojo 41,5 mln. kub. m vandens, arba 5 proc. daugiau nei 2012 metais.

*Europos Komisijos duomenimis, per dieną namų ūkis Lietuvoje suvartoja vidutiniškai 116 litrų, arba perpus mažiau nei anglai, graikai ar italai.

Vienam Lietuvos gyventojui tenka 8532 kub. m gėlo vandens. Šiuo atžvilgiu Lietuvą lenkia tik Skandinavijos šalys ir Serbija bei Slovakija.

*Didžioji dalis vandens (93,4 proc.) suvartojama energetikos reikmėms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"