TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

EP stabdo dujotiekį "Nord Stream" jūroje

2008 07 09 0:00
EP balsavo už tai, kad būtų atliktas poveikio aplinkai tyrimas dėl planuojamo tiesti Baltijos jūros dugnu dujotiekio.
LŽ archyvo nuotrauka

Europarlamentarai, vakar Strasbūre diskutuodami dėl dujotiekio "Nord Stream" tiesimo Baltijos jūra, ragino atsižvelgti į Baltijos regiono šalis ir rekomendavo atlikti poveikio aplinkai tyrimą. Kalbėta, kad šiuo metu svarbiausia - laikytis išvien, esą Rusija ir Vokietija be kitų valstybių paramos projekto neįgyvendintų.

Vakar Europos Parlamentas (EP) balsavo už tai, kad būtų atliktas poveikio aplinkai tyrimas dėl planuojamo tiesti Baltijos jūros dugnu dujotiekio tarp Rusijos ir Vokietijos - norima įsitikinti, ar jo statyba nepavojinga.

Jau girdėti vertinimų, kad dujotiekį reikėtų statyti, užuot tiesus Baltijos jūros dugnu, sausumoje arba visai nestatyti. Kai kurie parlamentarai nevengė "Nord Stream" projekto įvardyti kaip Kremliaus siekio palaikyti dujų tiekimo monopolį.

Sausumoje - pigiau

ES aplinkos komisaras Stavrosas Dimas teigė, jog leidimai tiesti dujotiekį galės būti išduoti tik atlikus nepriklausomą poveikio aplinkai vertinimą. Kai kurie EP nariai vakar pabrėžė, kad ES patirs ypač didelių išlaidų dėl dujotiekio "Nord Stream", kuris, kaip tikimasi, užtikrins energetinį tiekimą ateityje, statybos. Jeigu jis būtų tiesiamas Baltijos jūros dugnu, tai kainuotų apie 10 mlrd. eurų, o pasirinkus alternatyvą (statant sausumoje) - maždaug 3 mlrd. eurų.

Europarlamentarai ne kartą pabrėžė ES šalių solidarumo svarbą: vien Vokietija ir Rusija "Nord Stream" nepastatys - norint įgyvendinti projektą būtinas visų valstybių dalyvavimas.

Richardas Piksas, europarlamentaras iš Latvijos, akcentavo šio dujotiekio būtinybę tiek Europai, tiek Vokietijai. "Nes Rusija turi gamtinių išteklių", - paprastai argumentavo R.Piksas.

Palaikė Lietuvą.

Europarlamentaras Vytautas Landsbergis ragino negramzdinti ES ir Europos idėjos į užnuodytą dugną, nepritarti "Gazprom" palankioms pataisoms. "Tikiuosi, nė vienas ES vadovas nesidžiaugia, kad naujasis Rusijos prezidentas ėmė pašaipiai kalbėti apie Europos solidarumą. Dabar mes susiduriame su šiuo iššūkiu: ar mažesnių pakrančių valstybių teisėti ir egzistenciniai interesai yra gerbiami, ar ignoruojami. Jeigu šių genčių interesai negerbiami, jeigu jų likimas - nereikšmingas dalykas, tada mes esame įtraukti į neokolonializmo liūną naujoje Europoje", - vakar kalbėjo europarlamentaras iš Lietuvos.

Švedijos atstovė Eva-Britt Svensson pabrėžė, kad, užuot tiesus dujotiekį, reikėtų didinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą ir taip stabdyti klimato kaitą.

Europarlamentarė Danutė Budreikaitė pažymėjo, jog anksčiau dujotiekis buvo dviejų valstybių projektas, o dabar yra ES šalių prioritetas. "Nord Stream" tiesiamas seklia, pasaulyje labiausiai užteršta Baltijos jūra, kurios dugnas nusėtas nuo Antrojo pasaulinio karo likusiais cheminiais ginklais. Dujotiekis nusidrieks per "Natura 2000" erdvę. Prie Baltijos jūros gyvena dešimties valstybių gyventojai. Tai ne tik Vokietija ir Rusija, istoriškai pratusios spręsti kitų tautų likimus", - sakė ji ir ragino atlikti nepriklausomą projekto poveikio aplinkai tyrimą, ieškoti alternatyvos tiesti dujotiekį sausuma, remti branduolinę energetiką.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"