TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Epidemija naikina populiariausią kavą

2015 05 29 6:00
Žalios kavos pupelės – pagrindinė pasaulio žemės ūkio eksporto prekė. LŽ archyvo nuotrauka

Kavos vartojimas per pastaruosius 15 metų padidėjo 43 proc. ir dabar kasdien išgeriama apie 2,2 mlrd. puodelių šio populiariausio pasaulyje gėrimo. Tačiau pagrindinei kavos rūšiai arabikai iškilo realus pavojus išnykti dar šį šimtmetį.

Didžiausias arabikos priešas - kavamedžių rūdys. Šis grybelis prieš porą šimtų metų visiškai sunaikino Šri Lankos kavos plantacijas ir užpernai, 2013-aisiais, užpuolė augalus Centrinėje Amerikoje. Dabar auginamos kavos veislės bejėgės pasipriešinti jas naikinančiam grybeliui, o atsparesnius kavamedžių genus mokslas tik pradeda kurti.

Kavinių ir kavos parduotuvių tinklą valdančios bendrovės „Šviežia kava“ direktorius Vytautas Kratulis, perkantis aukščiausios rūšies arabiką tiesiai iš ūkininkų Salvadore, Kosta Rikoje, Brazilijoje, teigė, jog geriausios kokybės kavos pupelės per metus jau pabrango apie 40 procentų. „Geros kavos poreikis didėja, o pasiūla dėl mažėjančio derliaus krinta. Todėl prognozuotume, kad per ateinančius penkerius metus labai kokybiška kava dar brangs“, - beveik neabejojo verslininkas.

Šiemet jis lankėsi Salvadore ir Meksikoje, kur kavamedžių rūdys naikina plantacijas jau kelerius metus. „Tai toks grybelis, kuriuo užsikrėtęs kavamedis meta lapus. Nėra jokios kitos išeities, tik nupjauti tą kavamedį ir sodinti kitą. Net jei medis šimtametis ir labai geras, jį tenka kirsti“, - kalbėjo V. Kratulis

Epidemija, pasak "Šviežios kavos" vadovo, išplitusi abiejuose Amerikos žemynuose. Maždaug prieš penkerius metus ji kilo Kolumbijoje. Šioje šalyje buvo išpjauta apie 70 proc. kavamedžių, tačiau valdžia padėjo ūkininkams plantacijas atsodinti. „Vis dėlto grybelis persimetė į kitas valstybes ir išplito visame žemyne“, - sakė V. Kratulis.

Verslininko teigimu, įvairios šalys su epidemija kovoja skirtingai. Pavyzdžiui, Salvadoro vyriausybė nedaro nieko, Meksikos valdžia kuria įvairias programas, kaip parduoti nupjautų kavamedžių medieną ir kompensuoti ūkininkams nuostolius, o Kosta Rikoje, kurioje klesti turtingi ir stiprūs ūkiai, kavamedžių plotai mažėja dėl industrializacijos.

Sukūrė gelbėjimo programą

Išplitus kavamedžių rūdies grybeliui mokslininkai susigriebė, kad apie arabiką žino labai nedaug, o šalys, kuriose ši kava auga, nekuria klimato pokyčiams atsparesnių veislių. Tik XIX amžiaus pabaigoje tyrėjai atrado, kad tai Etiopijos, o ne Arabijos augalas, kaip sufleravo šios kavos rūšies pavadinimas. Nustatytas ir itin siauras ruožas Pietų Etiopijoje bei Pietų Sudane, kur auga laukinė arabika.

2012 metais Jungtinės Karalystės (JK) Karališkojo botanikos sodo atliktas tyrimas atskleidė niūrų laukinės kavos Etiopijoje, iš kurios kilęs šis augalas, ateities paveikslą. Kompiuteriniu modeliavimu buvo parodyta, kaip aplinkos pokyčiai paveiks arabikos derlių šį šimtmetį. Prognozė - neguodžianti. Teritorija, kurioje šios rūšies kavamedžiai gali augti, 2080 metais susitrauks 85 proc., blogiausiu atveju – 99,7 procento. Jeigu nebus imtasi jokių priemonių artimiausius 20 metų, šio amžiaus pabaigoje laukinė arabika Etiopijoje gali išnykti.

Etiopijoje augantys laukiniai kavamedžiai svarbūs dėl to, kad jų pagrindu mokslininkai bando sukurti atsparesnes veisles. Mat komerciniai kavamedžiai, auginami kitose pasaulio šalyse, turi tik 10 proc. tyrimams ir naujoms veislėms kurti reikalingos genetinės įvairovės, kuri būdinga laukinei Etiopijos arabikai.

Tokią padėtį lėmė istorinės aplinkybės. Pasirodo, daugelis šių plantacijų buvo įkurtos iš vieno ar kito augalo, atplukdyto į kolonijas iš Senojo žemyno. Pavyzdžiui, vienas kavamedžio sodinukas iš Amsterdamo botanikos sodo atgabentas į Surinamą 1718 metais, kitas nusiųstas į Martiniką 1720 metais.

Nuo tada išvestos vos kelios naujos kavamedžių veislės. Kava, palyginti su kitomis kultūromis, tyrinėta labai mažai, nes daugiausia auginta neturtingose tropinėse šalyse, kurios stokojo finansinių išteklių tokiems tyrimams. Pasaulyje tėra vos 40 kavamedžių veislininkystės ūkių, tuo metu kukurūzų, ryžių ir kviečių naujos veislės vedamos tūkstančiuose tokių specializuotų ūkių.

Turtingesnės valstybės perka kavos pupeles, skrudina jas ir vartoja, bet neinvestuoja į žemės ūkį. Tik dabar mokslininkai ir ekonomistai suprato, kokios svarbios yra investicijos į genetinius tyrimus. Savo ruožtu mokslininkai, pasitelkdami modernius metodus, bando esamas veisles perkurti ir patobulinti.

Artimiausiu metu Pasaulinė kavos tyrimų organizacija (WCR) pradės įgyvendinti naują veislininkystės programą. „Mums reikia paimti viską, ką turi geriausia robusta, ir sujungti tai su arabika, - aiškino vienas mokslininkų komandos narių. – Robusta yra atspari ir produktyvi, bet garsėja baisiu skoniu.“

Arabika ar robusta

Robusta užima apie 30 proc. kavos gamybos ir daugiausia naudojama tirpiai kavai gaminti. Iš pavadinimo galima spręsti (lot. robustus - stiprus, tvirtas), jog tai stiprus augalas, bet daugeliui šios kavos skonis neprilygsta švelniai, įvairių atspalvių arabikai.

Būtent arabika daro didžiausią įtaką kavos pramonei, jos pupelių pasaulyje išauginama daugiausia. Tačiau šios rūšies kavos augalai gali gyventi tik tam tikros aplinkos sąlygomis ir yra ypač jautrūs temperatūros bei kritulių pokyčiams. Pasak V. Kratulio, „jeigu geriate skanią, kvapią kavą, turinčią mažai kofeino, tai arabika“.

Plotuose, kuriuose arabika negali augti dėl per didelio karščio, vandens trūkumo ar kitų klimato sąlygų, dažniausiai auginama atsparesnė robusta. Šios rūšies kavos žaliava pigesnė, pupelės beveik neapdorojamos. „Jeigu kava puodelyje skleidžia blogą kvapą, yra neskani ir turi daug kofeino, tai – robusta“, - dėstė pašnekovas.

Pasak V. Kratulio, komercinės arabikos skonio gama yra nuo neutralios iki pačios sudėtingiausios. Tokią kavą geriantis žmogus gali jausti bergaminių citrinmedžių, persikų, uogų, vaisių ir kitokio skonio atspalvius. Robusta – priešingai, labai gera šios rūšies kava bus neutralaus atspalvio ir skonio negadins. „Ji tuo geresnė, kuo neutralesnio skonio. Gera robusta yra ta, iš kurios pašalinamas visas bjaurumas, kartumas, blogas kvapas ir panašiai“, - aiškino verslininkas.

Darius Ryliškis, UAB „Norfos mažmena“ atstovas spaudai, teigė, jog šio prekybos tinklo parduotuvėse daugiausia prekiaujama arabikos ir robustos mišiniais. Kavos pardavimas, pasak jo, kelerius metus yra stabilus, tačiau pastaruoju metu padidėjo pupelių prekyba, nes vartotojai pamėgo gaminti kavą iš ką tik sumaltų pupelių.

„Malta kava maišoma siekiant dviejų tikslų. Pirma, robusta turi daugiau kofeino, todėl jos dedama, kad gėrimas būtų stipresnis. Antra, robusta pigesnė, tad įdėjus jos atpinga pakuotė“, - sakė V. Kratulis.

Brango ketvirtadaliu

Nuo 2014 metų pavasario dėl brangstančios žaliavos, prasto derliaus kavą auginančiose šalyse ir kavos pupelių kainų didėjimo pasaulinėje biržoje kava brango ir Lietuvoje.

„Atsižvelgiant į kavos rūšį ir tiekėjo pasirinktą kainodarą, buvo fiksuojamas nuo 10 iki 40 proc. kainų kilimas, - kalbėjo UAB „Maxima LT“ Komunikacijos skyriaus vadovė Renata Saulytė. - Per pastaruosius metus kavos kaina, priklausomai nuo tiekėjų ir jų siūlomos kavos rūšies, didėjo ketvirtadaliu. Tam turėjo įtakos dideli svyravimai biržoje ir brangstantis doleris. Tačiau šiuo metu kainos stabilizavosi, o biržoje jos yra apie 50 proc. didesnės skaičiuojant eurais nei 2014 metų pradžioje.“

Į parduotuves atkeliauja kavos ir iš Kenijos, Nikaragvos, Gvatemalos bei kitų egzotinių šalių. Šią kavą perka išlavinto skonio pirkėjai, kurie tikisi sumokėję daugiau gauti tik aukščiausios rūšies produktą. Tokie klientai orientuojasi į konkrečią kilmės šalį, renkasi aukščiausios rūšies arabiką iš pasaulyje pripažintų plantacijų.

Statistikos departamento duomenimis, 2014 metais, palyginti su 2013-aisiais, kavos importas į Lietuvą padidėjo 6,95 procento.

Kavos pramonė svarbi ekonomikai

Kava yra antra vartojimo prekė po naftos, o žalios kavos pupelės – pagrindinė pasaulio žemės ūkio eksporto prekė.

Nuo kavos suvartojimo išsivysčiusiose valstybėse, kur išgeriama apie 90 proc. visos kavos, taip pat jos kainų Niujorko ir Londono biržose tiesiogiai priklauso 25 mln. ūkininkų besivystančiose šalyse bei daugiau kaip 70 šalių ūkiai.

Jei kavamedžių rūdies epidemija sunaikintų pagrindinės rūšies - arabikos - plantacijas ir jų vietoje būtų neatsodinti atsparesnių veislių kavamedžiai, milijonai žemdirbių patrauktų į miestus. Tai sukeltų humanitarinę ir ekonominę katastrofą, nes tiek naujų darbo vietų nesugebėtų sukurti net turtingiausios Vakarų valstybės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"