TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

ES kovoja su jaunimo nedarbu

2013 07 08 6:00
V.Blinkevičiūtė mano, kad Europos Parlamento iniciatyva padidėjo finansavimas jaunimo užimtumo programoms. Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Jaunimo nedarbas – viena opiausių problemų Europos Sąjungoje (ES). Jį pažaboti bando Bendrijos institucijos ir valstybės narės. Jaunimo nedarbo priežastis, pasekmes, jo poveikį Lietuvai bei ES institucijų vaidmenį kovojant su jaunimo nedarbu atskleidžia Europos Parlamento (EP) Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto narė Vilija Blinkevičiūtė.

- Kokios jaunimo nedarbo priežastys?

- Jaunimo nedarbą lemia daugelis priežasčių: sunki ekonominė padėtis, jaunimo motyvacijos stoka, darbo rinkos ypatybės, tai, kad jaunuoliai neturi tinkamo išsilavinimo ir darbo patirties, o darbdaviai nenori priimti į darbą nepatyrusių darbuotojų. Jam taip pat įtakos turi nepakankamas aukštųjų ir profesinių mokyklų bendradarbiavimas su socialiniais partneriais, darbdaviais, darbuotojų ir profsąjungų atstovais. Visi šie veiksniai lemia didelį jaunimo nedarbą ES. Jis daugelyje Bendrijos valstybių viršija 20 procentų. Pietų Europos valstybėse situacija kritinė. Jose kas antras jaunuolis negali rasti darbo.

- Koks ekonomikos krizės vaidmuo jaunimo nedarbui?

- Dideliam jaunimo nedarbui poveikį turėjo ir globali ekonomikos krizė. Ji turėjo įtakos visai ES. Tik trys Bendrijos valstybės – Austrija, Olandija ir Vokietija - gali pasidžiaugti, kad jaunimo nedarbo lygis jų šalyse gana žemas. Visose kitose ES valstybėse jis yra beveik dvigubai didesnis už bendrą nedarbo lygį.

- Kokie svarbiausi trūkumai lemia didelį jaunimo nedarbą?

- Pirma, kai kuriose valstybėse narėse trūksta tinkamos profesinio orientavimo sistemos dar nuo pat mokyklos laikų. Manau, profesinio orientavimo sistema yra per silpna, kad jaunas žmogus dar vidurinėje mokykloje apsispręstų, kur jis toliau norėtų mokytis ir kokį darbą galėtų dirbti. Antra, aukštosiose ir aukštesniosiose mokyklose ne visuomet rengiami paklausių ir reikalingų darbo rinkai profesijų atstovai. Kartais paklausios specialybės po kelerių metų virsta nepaklausiomis.

- Ką daryti, jeigu paklausi specialybė po kelerių metų tampa nepaklausi?

- Tokiu atveju nenutrūkstamai turi veikti perkvalifikavimo sistema. Jeigu žmogus turi aukštosios mokyklos pagrindus, reikia nedaug papildomų investicijų, kad jis galėtų persikvalifikuoti į visiškai netolimą arba artimą specialybę. Be to, operatyviai ir gana gerai turi būti finansuojamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. Joms per krizę kai kuriose Bendrijos valstybėse buvo sumažintas finansavimas. Tai atsisuko prieš pačias valstybes. ES šalys turėjo išleisti nemažai pinigų bedarbių pašalpoms.

- Kokios jaunimo nedarbo pasekmės?

- Svarbiausia nedarbo pasekmė – jaunų žmonių emigracija. Darbo nerandantys Lietuvos jaunuoliai iškeliauja į Didžiąją Britaniją, Airiją, Norvegiją, Švediją. Nors jie turi gan neblogą išsilavinimą ir yra gerai pasirengę, tačiau susirasti darbą gimtojoje šalyje jiems be galo sunku. Iš Pietų Europos valstybių jaunimas dabar linkęs emigruoti į Pietų Ameriką ir ieškoti ten laimės. Tai didelė netektis ES regionui. Jauni žmonės gimtojoje valstybėje turėtų dirbti, kurti šeimas, auginti vaikus. Jaunimu reikia pasitikėti ir duoti jam šansą įsidarbinti.

- Kokias priemones, spręsdama jaunimo nedarbo problemą, numatė ES?

- Pati svarbiausia priemonė, kurią patvirtino EP ir ES Taryba, – tai jaunimo garantija. Ji numato, kad jaunam žmogui, baigusiam mokyklą arba įgijusiam profesiją, per keturis mėnesius turi būti sudarytos galimybės įsidarbinti. Negalima jauno žmogaus daugiau kaip keturis mėnesius palikti nieko neveikiančio, niekuo neužsiimančio ir tam tikra prasme psichologiškai palūžtančio – nebetikinčio nei savo paties, nei savo valstybės, nei visos ES ateitimi. Jaunimo garantija – svarbi priemonė, kurią konkretizuos detalūs planai. Juos parengs kiekviena valstybė narė. Šie planai turėtų būti pradėti įgyvendinti artimiausiu metu. Ilgalaikiame 2014-2020 metų Bendrijos biudžete jaunimo užimtumui didinti (ir kartu jaunimo garantijai) yra numatyti 6 mlrd. eurų (21 mlrd. litų).

- Gal galėtumėte įvardyti konkrečias priemones?

- Kiekviena šalis narė turi patvirtinti konkrečias priemones. Jose turi būti atsižvelgiama į esamą situaciją, o jas įgyvendinant būtina bendradarbiauti su socialiniais partneriais ir darbdaviais. Šios konkrečios priemonės gali būti tam tikros finansinės paskatos – tiek investicijos į darbo vietas jaunimui, tiek mokestinės lengvatos pirmąkart pradedantiems dirbti jaunuoliams. Taip pat gali būti stiprinama profesinio orientavimo sistema, rengiamos paklausios ir reikalingos specialybės tiek nacionalinės šalies, tiek visos Bendrijos darbo rinkai.

- Kokių veiksmų, kovodamas su jaunimo nedarbu, ėmėsi EP?

- EP vyko aktyvios diskusijos apie jaunimo nedarbą. Į jas buvo įsitraukusios visos frakcijos. Ši Bendrijos institucija priėmė politines gaires bei ragino nacionalines valstybes imtis aktyvių veiksmų, kurie pažabotų jaunimo nedarbą. Be to, EP derėdamasis su ES Taryba pasiekė, kad jaunimo nedarbui mažinti būtų skirta daugiau lėšų nei Europos Komisijos (EK) pasiūlyme numatyti 6 mlrd. eurų (21 mlrd. litų). Taip jis įgyvendino lankstumo priemonę, pagal kurią atliekamos lėšos skiriamos jaunimo užimtumui didinti. Šios lėšos turėtų sudaryti 2-3 mlrd. eurų (7-10,5 mlrd. litų) per septynerių metų laikotarpį. EP taip pat išsikovojo, kad jau nuo 2014 metų pradžios būtų panaudoti EK numatyti 6 mlrd. eurų (21 mlrd. litų). Dalis šių pinigų atiteks ir Lietuvai.

- Ar Bendrijos institucijos laiku pradėjo kovoti su jaunimo nedarbu?

- Įvairios ES institucijos – EP, EK bei ES Taryba per vėlai susigriebė. Jaunimo nedarbas sparčiai augo, pasiekė kritinę ribą ir neregėtas aukštumas. Valstybės narės bei Bendrijos institucijos pradėjo imtis aktyvių veiksmų, kai jaunimo nedarbo problema atsidūrė kritiškoje situacijoje.

- Kokia jaunimo nedarbo padėtis Lietuvoje?

- Lietuvoje jaunimo nedarbo lygis atitiktų ES vidurkį. Jaunimo užimtumas mūsų valstybėje didesnis nei Ispanijoje, Graikijoje, Portugalijoje ar Italijoje. Norėčiau paminėti, jog Lietuva, kaip ir dar šešios ES valstybės, prieš metus gavo nurodymus iš Europos Vadovų Tarybos. Ji turėjo paruošti namų darbus – vykdyti įvairias priemones, susitikimus, pasitarimus, planus. Tuo metu Lietuvoje nedarbas buvo per 30 procentų.

- Kaip pasikeitė situacija po namų darbų?

- Lietuvoje jau atsirado tam tikras poslinkis į gera. Eurostato duomenimis, šiuo metu jaunimo nedarbo lygis mūsų valstybėje siekia 26 procentus. Prieš metus jis buvo maždaug 33-35 procentai. Skeptikai pasakytų, kad nedarbo lygis sumažėjo, nes jaunimas emigravo. Tačiau, oficialiais duomenimis, Lietuvoje emigracijos mastas šiek tiek sumažėjo. Taigi, galima teigti, kad dalis jaunų žmonių lengviau susiranda darbą Lietuvoje. Mūsų valstybė nėra tarp blogiausių Bendrijos šalių, tačiau Lietuvoje vis dar išlieka labai aukštas jaunimo nedarbo lygis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"