TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

ES laivų statybos rinkoje - iškreipta konkurencija

2006 09 05 0:00
Estijos koncerno "BLRT Grupp" vadovas Fiodoras Bermanas įsitikinęs, kad ES valstybės paslapčia remia savo laivų statybos pramonę.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Europos Sąjungos taisyklės draudžia remti laivų statybą, tačiau dauguma jos narių Azijos gamintojų konkurencijai priešinasi paslėptomis verslo dotacijomis

Iki rugsėjo Lenkija Europos Komisijos (EK) konkurencijos departamento komisarei Neelie Kroes turėjo pateikti paaiškinimą dėl laivų statybai skirtų valstybės dotacijų ir trijų laivų statyklų restruktūrizavimo terminų.

Jeigu lenkai parengs planą, kaip nuostolingai dirbančias įmones paversti gyvybingomis, parama gali būti pateisinta. Neabejojama, kad jiems vis tiek pavyks išvengti ekonominių sankcijų. Šioje šalyje su laivų statyba susiję daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, priklausančių "Solidarumo" profsąjungai.

EK duomenimis, nuo įstojimo į ES momento Lenkija suteikė maždaug 350 mln. eurų (1,2 mlrd. litų) dotacijų Gdynės ir Gdansko laivų statykloms bei 31 mln. eurų (107 mln. litų) paramą Ščecino gamyklai.

Vieni remia, kiti - ne

Estijos koncerno "BLRT Grupp", valdančio laivų gamyklas Taline ir Klaipėdoje, vadovas Fiodoras Bermanas yra įsitikinęs, kad šį verslą dotuoja ir kitos valstybės, tačiau tai daroma paslapčia.

"Remia visur, o Estijoje ir Lietuvoje apie tai net galvoti neleidžiama. Manau, jog mūsų šalys taip pat turėtų remti šią pramonę, kaip tai daro Norvegija ir Vokietija, kad galėtume konkuruoti su tomis šalimis, kurios laivų statybą dotuoja. Teko girdėti, kad mūsų klientei - Danijos Odensės laivų statyklai, valdančiai "Baltijos" laivų statyklą Klaipėdoje, jau artėja sunkūs laikai, o mes, net ir nelygioje kovoje, dar atsilaikome", - aiškino Bermanas.

Didžiausio Estijoje pramonės koncerno vadovas prisiminė neseną

atvejį, kai viename interviu kalbėjo apie nesąžiningą lenkų konkurenciją. Netrukus jis sulaukė Lenkijos ambasados laiško, kuriame buvo tikinama, kad lenkai laivų statybos nedotuoja. Oficiali EK informacija parodė, kad rinkoje konkurentų veiksmus stebintys estų verslininkai neklydo.

Įsitvirtino Baltijos rinkoje

Prieš beveik penkerius metus iš norvegų perimtą Vakarų laivų gamyklą Klaipėdoje koncernas "BLRT Grupp" iki šiol tobulina Estijoje išbandytos sistemos pavyzdžiu. "Baltijos" laivų statyklą Taline "persitvarkymo" metais kolektyvas iš valstybės išsinuomojo su teise ją išpirkti. Nepriklausomos Estijos valdžia tą sutartį pripažino ir 1992 metais leido galutinai privatizuoti. Tuomet įmonei vadovavęs ilgus metus joje dirbęs Bermanas su bendraminčiais parengė restruktūrizavimo projektus, kuriuos sėkmingai perkelia į šiuo metu iki 100 įmonių išsiplėtusį koncerną.

"Talino gamykla dirba dukart efektyviau negu įmonė Klaipėdoje. Pirmus metus net nebuvome tikri, kad susitvarkysime. Tik dabar išryškėjo teigiamos tendencijos. Vadovas suprato, ko norime, išskaidyta pagal verslo šakas įmonė pradeda dirbti pelningai. Bankai įmonei noriai skolina pinigus. Mūsų filosofija yra tokia: jei ko nors negali padaryti gerai, ieškok pasaulinio lygio partnerio. Esame įsteigę keletą bendrų įmonių su garsiomis kompanijomis. Yra pastebėta, kad jei šalis išlaiko laivų statybą, jos pramonės lygis geras. Išties atrodytų kvailai, jei uoste nebūtų remontuojami laivai", - lygindamas dviejų panašių įmonių situaciją sakė Bermanas. Lietuvoje, jo manymu, geresnė negu Estijoje profesinio kadrų rengimo sistema, nes Taline niekad nebuvę laivininkų mokyklos, darbininkai rengiami gamykloje.

Neišvalo dokų

Kadrų trūksta visose laivų gamyklose, todėl koncernas kviečiasi suvirintojų iš Ukrainos. Kur įmanoma, taikomos aukštosios technologijos. Viename Talino gamyklos padalinių, bendrovėje "Marketex", žmonės keičiami metalo suvirinimo robotais, o liejykloje naudojamos šveicariškos programinės staklės. Tai padėjo koncernui įsitvirtinti Europos rinkoje ir dominuoti Baltijos regione.

Nors verslas sekasi, Bermanas priekaištauja, kad Lietuva nepadėjo traukti iš finansinės duobės Vakarų laivų gamyklos, kurioje dirba 1,5 tūkst. žmonių. Negelbėjo net tuometinio premjero Algirdo Brazausko duotas pažadas, kad uostas išvalys ir pagilins dokų duobes. Iškuopus per daugelį metų susikaupusias nuosėdas įmonė galėtų remontuoti didelius laivus. "Kai neseniai priėmėme remontuoti "Panamax" laivą, už jo įplaukimą uostas gavo daugiau pajamų, negu mes uždirbome", - stebėjosi Bermanas, kodėl Klaipėdos uoste neskubama statyti užteršto grunto aikštelės. Jos projektas guli jau 7 metus.

Praėjusiais metais Talino laivų gamykla suremontavo 160 laivų, Klaipėdos Vakarų laivų gamykla - 120. Koncerno neseniai įsigyta Talino laivų statykla stato šeštą laivą, o atskirta nuo pagrindinės įmonės Vakarų laivų statykla šiemet užbaigs aštuntą keltų statybos projektą.

Šiemet tendencijos geresnės, nors įmonių galimybes riboja dokų kiekis. Į Klaipėdą ketinama atgabenti dar vieną doką. "Nuo 2005 metų laivų remonto versle prasidėjo šventė. Pakilus transportavimo kainoms, laivų savininkai turi pinigų. Be to, 2007 metais įsigalios daug konvencijų, draudžiančių naudoti senus laivus. Kinijos laivų statyklos apkrautos iki 2011 metų, todėl darbo atsiras ir mums", - verslo ateitį prognozavo Bermanas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"