TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

ES lyderiai ieško išeities iš krizės

2011 10 24 9:03

Europa išgyvena didžiausią per visą savo istoriją ekonomikos krizę. Didėjant baimei, kad euro zonos bėdos sukels pasaulinį nuosmukį, rinkos ir investuotojai užgniaužę kvapą laukia lyderių sprendimų.

Vakar Europos Sąjungos (ES) lyderiai surengė viršūnių susitikimą, kurio tikslas - išgelbėti eurą. Laiko lieka vis mažiau, nes Graikija viena koja jau žengia į bedugnę, tačiau pagrindiniai žaidėjai - Vokietija ir Prancūzija - niekaip negali susitarti dėl būsimo regioninio antikrizinio fondo. Todėl kai kurie apžvalgininkai jau iš anksto pasmerkė Briuselio susitikimą, kaip galintį pavirsti farsu.

Ir iš tiesų sekmadienį lyderiai nė neketino pristatyti žadėto didžiojo plano. Eidama susitikti su žurnalistais kanclerė Angela Merkel sakė "šiandien sprendimų nesitikėti". Jos žodžiais, sprendimų, kaip apginti eurą, galima laukti trečiadienį - tądien numatytas papildomas euro zonos vadovų susitikimas.

Tarp 27 Europos Sąjungos (ES) valstybių vadovų bei Europos Parlamento narių viršūnių susitikime dalyvavo ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Išvykdama į Briuselį ji pareiškė, kad nors Lietuva neįsivedus euro, padėtis euro zonoje ir pasaulio finansų rinkose turės įtakos ir mūsų šalies ekonomikai. "Lietuvos ir visų ES žmonių interesas, kad kuo sparčiau būtų užtikrintas ekonominis stabilumas ir atkurtas pasaulio rinkų pasitikėjimas Europa", - sakoma prezidentės pranešime.

Graikijos ministras pirmininkas George'as Papandreou prieš rytinį visų 27 ES valstybių lyderių susitikimą (popiet vyko 17 euro zonos narių derybos) ragino Europą "veikti ryžtingai ir veiksmingai". Jis pareiškė, jog dabar jau įrodyta, kad "krizė nėra Graikijos krizė, o Europos krizė". "Atėjo laikas, kai Europa turi priimti gyvybiškai svarbius sprendimus, - kalbėjo jis. - Turima omenyje ne tik Europos ateitis, bet ir pats Europos gyvavimas."

Jau kurį laiką bijoma, kad Graikijos problemos gali išplisti į Italiją ir Ispaniją. Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy siūlo stiprinti regioninį antikrizinį fondą EFSF, kuris vėliau turėtų būti transformuotas į banką, gausiantį Europos centrinio banko kreditinę liniją euro zonos autsaideriais paremti. Vokietijos kanclerei ši mintis nelabai patinka, nes ji sulaukia pasipriešinimo bundestage. Vokietijos parlamentarai labai skeptiškai vertina Berlyno ir Europos centrinio banko išlaidas. Nepaisant to, ES vadovai svarstė galimybę euro zonos gelbėjimo fondą padidinti nuo 440 mlrd. iki galbūt 2,5 trln. eurų.

Be to, viršūnių susitikimo išvakarėse finansų ministrai po daugiau kaip 10 valandų trukusių svarstymų sutarė, kaip rekapitalizuoti bankus. ES narės skirs bankams rekapitalizuoti maždaug 108 mlrd. eurų, kad būtų galima atlyginti finansinės pagalbos suteikimo Graikijai nuostolius. Europos bankų stiprinimas - viena iš pagrindinių išankstinių sąlygų, mėginant sumažinti milžinišką Graikijos valstybės skolą. Pasak ekspertų, sutartą 100 mlrd. eurų sumą bankams suteiks komerciniai investuotojai, nacionalinės vyriausybės ir ES finansų stabilizavimo fondas. Graikija gelbėjama jau antrą kartą. Penktadienį euro grupė sutarė skirti Graikijai finansinės pagalbos šeštąją išmoką - 8 mlrd. dolerių - ir pervesti į pirmosios antikrizinės programos sąskaitą. Finansinės pagalbos taip pat yra paprašiusios Airija ir Portugalija.

BBC, AP, AFP, "Der Spiegel", BNS, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"