TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

ES milijardų dalybos įkaitino Seimą

2006 05 31 0:00
Po kelias valandas trukusių ginčų vienbalsio sutarimo dėl ES pinigų paskirstymo Seimo nariai nerado.
LŽ archyvo nuotrauka

Po ilgų debatų Seimas sutarė, kaip reikėtų paskirstyti ateinančių septynerių metų ES fondų lėšas. Nors įvairių pasiūlymų buvo daug, ne į visus juos gali būti atsižvelgta, nes žodį dar tars Vyriausybė.

Politikai sutaria, kad ateinantiems septyneriems metams ES skirta 36 mlrd. litų parama Lietuvai - istorinė galimybė, kurios nevalia praleisti. Tačiau jie abejoja, ar pavyks šias lėšas tinkamai paskirstyti. Seimo komitetuose išnagrinėję ES 2007-2013 metų struktūrinės paramos panaudojimo strategijos projektą parlamento nariai vakar po beveik kelias valandas trukusių diskusijų jam pritarė.

Tiesa, reikšdamas pastabas projekto rengėjams kiekvienas Seimo komitetas antklodę traukė į savo kuruojamų sričių pusę. Seimo komitetai norėjo, kad 2007-2013 metų struktūrinė parama būtų didesnė 3,2 mlrd. litų.

Pakeitimai įmanomi

Dėl lėšų paskirstymo dar turės apsispręsti Vyriausybė. Kokie pakeitimai struktūrinės paramos panaudojimo strategijoje bus padaryti, nėra žinoma, tačiau Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Jonas Lionginas teigia, kad ji - ne dogma, todėl strategija, be abejo, bus koreguojama.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eligijaus Masiulio teigimu, esminė dokumento yda - aiškių prioritetų nebuvimas, dėl to ES parama gali būti išdalyta įvairioms sritims po truputį, o Algirdas Monkevičius, Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos narys, ES 2007-2013 metų struktūrinės paramos panaudojimo strategijos projektą pavadino tarpžinybiniu pinigų paskirstymo kompromisu.

Kaip mano Ekonomikos komiteto pirmininkas Vytas Navickas, minėtoje strategijoje derėtų pakoreguoti lėšas transporto tinklui. Pasak Navicko, atsižvelgiant į šalies kelių būklę, jos gerinimui turi būti numatyta ne mažiau lėšų nei buvo skirta iš 2004-2006 metų ES paramos. 2007-2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos projekte pinigai transporto tinklui sudaro 70 proc. iš 2004-2006 metų paramos skirtų lėšų.

Kultūrą nuskriaudė

Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė Roma Žakaitienė pabrėžė, kad 2007-2013 metų ES paramos paskirstymo strategijos projekte ignoruojamos kultūros sektoriaus galimybės prisidėti prie šalies ekonominės plėtros. "Švietimo infrastruktūra gali būti įtraukta į kultūrinės industrijos projektus, - sakė Žakaitienė. - Apleistus pastatus už miesto ribų pritaikius vizualiniams menams kurti, o mažesnių miestų muziejuose ar dvaruose mokant amatų galima didinti užimtumą, sukurti darbo vietas, kultūrą iš vartotojos padaryti ekonominio gerbūvio kūrėja".

Parlamentarai vakar nepritarė siūlymui įpareigoti Vyriausybę iki liepos 1 dienos Seimui pateikti patobulintą strategijos projektą. Tobulinti strategiją siūlė opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius. Projekte siūlyta siekti, kad naujoje finansinėje perspektyvoje didžioji dalis lėšų būtų panaudota verslui reikalingiems viešiesiems infrastruktūros, o ne tik privataus verslo projektams. Be to, Vyriausybę norėta įpareigoti numatyti tam tikrą ES paramos dalį, kurios skirstymo teisė būtų suteikta regionams ir savivaldybėms, ir kuri būtų skirstoma atsižvelgiant į savivaldybių gyventojų skaičių.

Daugiausia - sanglaudai

ES struktūrinę paramą siūloma paskirstyti trims veiksmų programoms. Didžiausia dalis atitektų sanglaudai skatinti - 41,2 proc., iš jų 15 proc. - aplinkai, 5 proc. - švietimo, mokslo ir studijų institucijoms. Nedaug nuo sanglaudos skatinimo skiriasi parama ekonominės plėtros programai - jai numatyta skirti 40,8 proc. ES struktūrinių fondų paramos. Daugiausiai - 21,9 proc. - ketinama skirti transporto tinklui, o tiesioginei paramai mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrai bei inovacijoms - 7,8 procento. Žinių visuomenės plėtros veiksmų programai siūloma teikti 18 proc. paramos, iš kurių 7 proc. būtų skiriami užimtumui ir lankstesnei darbo rinkai. Kitoms veiksmų programų intervencijos sritims tektų mažiau nei po 5 proc. ES struktūrinių fondų paramos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"