TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

ES parama gali likti Briuselyje

2012 06 01 7:32

Lietuva kurį laiką didžiavosi užimanti vieną pirmaujančiųjų pozicijų pagal Europos Sąjungos (ES) paramos, skirtos 2007-2013 metų laikotarpiui, panaudojimą, bet dabar traukiasi iš garbingų pirmūnų vietų. Didėjant pavojui nepanaudoti visų ES skiriamų lėšų šiemet dalį šios paramos ketinama perskirstyti.

Finansų ministerijos (FM) administruojamame tinklalapyje esparama.lt. nurodoma, kad gegužės 30 dieną vykdomiems ir jau įgyvendintiems projektams buvo panaudota 12,2 mlrd. litų iš numatytų 25,66 mlrd. litų. Visiems projektams, tarp jų - ir dar rengiamiems, skirtas 21,5 mlrd. litų finansavimas.

Tiesa, FM informuoja, kad gegužės 21 dieną Lietuvoje 2007-2013 metų ES struktūrinių fondų lėšomis buvo finansuojama arba jau baigta įgyvendinti beveik 6 tūkst. projektų. Jiems skirta 18,8 mlrd. litų, arba 81 proc. iš 23,4 mlrd. litų.

2011-ųjų balandžio pradžioje, kai įgyvendintiems ir įgyvendinamiems projektams buvo išmokėta beveik 8 mlrd. litų (metų pabaigoje - 11,1 mlrd. litų, o skirta 20,2 mlrd. litų), Lietuva pagal struktūrinės paramos panaudojimą buvo trečia tarp 27 ES valstybių ir nusileido tik Airijai ir Estijai.

Dabar, šių metų gegužės viduryje, mūsų šalis jau dviem laipteliais yra smuktelėjusi nuo "prizininkų" link vidutiniokų.

Žinoma, ES paramos naudojimas - ne sporto varžybos, tų "prizinių" vietų gali ir nebūti. Tačiau svarbiausia suspėti ES skirtas lėšas iki 2013 metų pabaigos ne tik paskirstyti, bet ir iki 2015-ųjų pabaigos panaudoti, nes paskirstytieji pinigai tėra pažadai, kurie materializuojasi tuos pinigus jau investavus.

Skubėti nėra kur?

"Šiuo metu nekyla grėsmė, kad ES fondų lėšos liks nepanaudotos. Iki šio programavimo periodo pabaigos liko 3,5 metų, o jau šiuo metu projektams yra išmokėta 48 proc. numatytų lėšų. Planuojama, kad iki šių metų pabaigos projektams bus paskirstyta daugiau nei 90 proc., o projektų vykdytojams bus išmokėta 60 proc. šiam programavimo laikotarpiui numatytų ES lėšų", - LŽ ramino finansų ministrės patarėja Rasa Jakilaitienė.

Vis dėlto FM tinklalapyje brėžiamos statistinės tendencijos nenori patvirtinti tokių teiginių.

Antai iki 2010 metų pabaigos planuotiems projektams buvo patvirtintas 16,363 mlrd. litų finansavimas, o iki šių metų gegužės 31 dienos užbaigtiems ir įgyvendinamiems projektams buvo panaudota 12,2 mlrd. litų iš 21,5 mlrd. litų jau skirtų lėšų. Tai iš tiesų beveik 48 proc. ES fondų skiriamų lėšų. Tačiau nuo šių metų pradžios, t. y. beveik per pusmetį, tebuvo panaudota 1,1 mlrd. litų, o norint pasivyti grafiką - iki metų pabaigos panaudoti 60 proc. lėšų - reikėtų suktis bent trigubai greičiau., t. y. iki metų galo į ES finansuojamus projektus investuoti dar 3,2 mlrd. litų.

Norint panaudoti visus ES skirtus 25,66 mlrd. litų, per likusį biudžetinį laikotarpį iki 2015 metų pabaigos kasmet projektams finansuoti reikia išleisti ne vidutiniškai po 2,8 mlrd. litų per metus, kaip buvo iki šiol, o po 3,8 mlrd. litų, kiek buvo panaudota 2011 metais. Vadinasi, svarbu nelėtinti tempo.

Ne per dieną

Apie realų pavojų, kad Lietuva nesuspės panaudoti ES paramos lėšų ir apie užprogramuotą atsilikimą, dar 2011 metų pradžioje perspėjo buvusi Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Rūta Vainienė. Tąsyk ekonomistė irgi operavo oficialiąja statistika. Antai Lietuvoje visos planuotos ES struktūrinių fondų lėšos buvo panaudotos tik 2008 metais, o 2009 ir 2010-aisiais buvo panaudota tik po 75 proc. planuotų šių ES fondų lėšų.

Pagrįstų abejonių, ar pavyks panaudoti visas ES skiriamas paramos lėšas, anot LLRI strateginių projektų vadovės R.Vainienės, kyla ir šiandien. "Iki šiol įsisavintų ES lėšų dalis yra neproporcingai maža, įvertinant tai, kad finansinė perspektyva jau eina į pabaigą. Ir pernai matėme, kad ES lėšų įsisavinimas atsilieka nuo plano, atsilikimas didėja. Nors ES kontekste 2011 metų sausio 1 dieną buvome trečioje vietoje po Airijos ir Estijos, tai visai neguodė. Juk įvykdytų mokėjimų dalis tuomet siekė tik 23 proc. nuo visų skirtų ES fondų. O dabar Lietuva pagal ES paramos panaudojimą jau penktojoje vietoje", - LŽ sakė ekonomistė.

Paklausta, kokiose šakose jau gali būti nerealu per likusį laiką įgyvendinti ES remiamų projektų ir kokiose veiklos srityse ES remiamiems projektams buvo nuolat mažiausiai naudojama lėšų, ekspertė nurodė stambius infrastruktūros projektus. "Ten, kur brangiausi projektai, ten ir didžiausias atsilikimas. Iš mūsų analizuotų sričių pirmiausia įvardyčiau transeuropinių transporto tinklų plėtrą. Atsilikimas greičiausiai susijęs su "Rail Balticos" projektu, kuriam šios lėšos buvo suplanuotos", - aiškino ji.

Žinyboms teks dalytis

"Gal dar ne viskas prarasta, tačiau sudėtingiausia panaudoti ES lėšas bus tose srityse, kurios susijusios su fizinių gėrybių sukūrimu, antai statybomis. Greičiausiai lėšas galima išleisti žmonių mokymams ir kitiems "minkštiems" reikalams. Tačiau jei finansuojamas kelių tiesimas, renovacijos, statyba - tose srityse labai ilgi pasirengimo procesai: teritorijų planavimas, poveikio aplinkai vertinimas, projektinės dokumentacijos rengimas ir pats projekto įgyvendinimas. Net ir turėdamas geriausių ketinimų šiuo atveju nepaskubėsi, penkmečio darbų per trejus metus neįgyvendinsi, nes grės brokas, - tvirtino R.Vainienė ir perspėjo, - lėšų panaudojimas gali įstrigti bet kurioje srityje, jeigu prasidėtų teisminiai ginčai. Tad nerimą kelia tai, kad paramą skirstanti institucija ir pretendentai ją gauti gali būti suinteresuoti "draugiškai pasidalyti", o ne konkuruoti."

Paramos panaudojimo statistika patvirtina: nuo projekto, ypač stambaus, sumanymo iki įgyvendinimo pradžios, o juolab pabaigos, praeina labai daug laiko. To neatmeta ir finansuojamų projektų administratoriai. Centrinės projektų valdymo agentūros atstovė Eglė Kučinskaitė LŽ pasakojo, kad pasirengimas projektui, nelygu jo sudėtingumas, užtrunka nuo 2 mėnesių iki 3 metų. "Visiems projektams apskaičiuoti ir nurodyti vieną pasirengimo laiką labai sudėtinga, nes kiekvienas projektas yra individualus, reikalaujantis teorinių žinių, laiko, strateginio planavimo įgūdžių, žmonių išteklių", - LŽ aiškino E.Kučinskaitė ir pateikė pavyzdžių. Antai siekiant atnaujinti ikimokyklinio ugdymo įstaigos patalpas, įsigyti reikalingos įrangos, baldų ir pan., projekto iniciatorius agentūrai privalo pateikti tik užpildytą paraiškos formą, tačiau norint pastatyti universiteto biblioteką reikės parengti ir investicijų projektą bei detalųjį planą - tai gali užtrukti apie metus. Parengus detalųjį planą galima pradėti rengti techninį projektą (tai užtrunka iki 6 mėnesių) ir tik paskui - pradėti rangos darbus.

"Kadangi mūsų administruojamus projektus vykdo viešojo sektoriaus subjektai, visos paslaugos, įranga, medžiagos perkamos pagal viešojo pirkimo procedūras, todėl reikia įvertinti ir pirkimo proceso trukmę. Dideliems projektams skelbiami konkursai gali užtrukti iki metų", - sakė projektų valdymo agentūros atstovė.

Be minėtųjų ikiprojektinių darbų, laiko prireikia ir finansavimo paieškoms - juk ES lėšos sudaro tik dalį reikalingų investicijų. Valstybės biudžetas investiciniams projektams šykštus. Pavyzdžiui, pagal Valstybės investicijų 2012-2014 metų programą 2012-ųjų valstybės biudžete investiciniams projektams yra numatyta skirti 4,3 mlrd. litų, iš kurių per 3 mlrd. litų - ES lėšos.

Vadinasi, dalį projektų tektų perduoti privačiam sektoriui. Taip ir linkstama daryti. Tiesa, FM atstovė R.Jakilaitienė tvirtino, kad artimiausiu metu kokių nors ES paramos perskirstymų nenumatyta, tačiau iki šiol Vyriausybė jau inicijavo šešis lėšų perskirstymus, kuriems privalomas ir Europos Komisijos (EK) pritarimas. Be to, anot jos, ES fondų lėšas administruojančios institucijos lėšas pagal prioritetus ar priemones perskirsto nuolat atsižvelgdamos į 2007-2013 metų veiksmų programų įgyvendinimo eigą. Tokiems perskirstymams pakanka Vyriausybės pritarimo.

R.Vainienė nurodo, kad skirstant ES paramą labai daug lemia žinybiškumas - ją perdalyti nesą lengva. "Už savo sritis atsakingi ministrai labai sunkiai atiduoda kitiems jų pavaldumo sritims numatytas lėšas, tad galima prognozuoti, kad lėšos bus perskirstomos tarp prioritetų, t. y. iš esmės nekeičiant srities. Be to, esminiams perskirstymams būtinas ir ES institucijų pritarimas, tad reikia suskubti apsispręsti. Artėjantys rinkimai tam netgi gali padėti, nes ministrai mėgsta demonstruoti dosnumą ES mokesčių mokėtojų sąskaita", - sakė LLRI strateginių projektų vadovė.

Anot ekonomistės, būtų sveikintina, jei 2007-2013 metų laikotarpis, pažymėtas gaivališku ES paramos naudojimu, paskatintų dar iki naujojo 2014-2020 metų laikotarpio nustatyti konkrečius projektus, kuriems labiausiai reikia europinio finansavimo. Tada ir projektams būtų galima rengtis gerokai iš anksto. Pastaruoju metu pasigirstantys pareiškimai rodo, kad Vyriausybė jau ir nusprendė taip elgtis - nekalbėti apie konkrečius skaičius, o susitarti dėl principinių nuostatų, kurios bus įtrauktos į derybų su EK dėl 2014-2020 metų paramos paketą.

R.Vainienė taip pat pabrėžia, kad remiant verslo projektus kyla nesąžiningos konkurencijos pavojus - verslininkai, gavę paramą, tampa pranašesni už paramos negavusiuosius. Lengvi pinigai, anot jos, nemotyvuoja verslo pačiam siekti rezultatų. Be to, gavus paramą už medžiagas ir perkamas paslaugas galima mokėti brangiau. "Tai tinka medžiagų ir paslaugų pardavėjams, bet į sunkesnę padėtį stumia konkurentus ir skatina infliacijos augimą. Tai pripažįsta ir pats paramą gaunantis verslas. Todėl siūlome ateityje finansuoti ne privatų verslą, o viešojo sektoriaus reformas, nekonkuruojančius viešojo sektoriaus projektus ir sritis, kur finansavimas bet kuriuo atveju būtų vykdomas Lietuvos biudžeto lėšomis", - sakė R.Vainienė.

Ji primena, kad ES parama skirta regioniniams išsivystymo skirtumams panaikinti, bet esą būtina suprasti, kad šiuos skirtumus geriausiai naikina ne žarstomi pinigai, o rinkos reformos.

ES struktūrinės paramos naudojimas, mlrd. litų

Panaudojimas    Iki 2009    Iki 2010    Iki 2011    Iki 2012    Iki 2012-05-30

Prašyta finansuoti    4,946    16,363    22,473    27,268    28,566

Patvirtintas finansavimas    1,94    9,908    16,502    20,236    21,5

Išmokėta įgyvendinamiems projektams    0,297    1,883    3,705    6,544    7,576

Išmokėta įgyvendintiems projektams    0,331    1,778    3,624    4,609    4,656

Numatyta    Patvirtinta, bet dar nenaudojama    Panaudota proc.

Aplinkos ministerija    4,275    2,14    49,9

Finansų ministerija    0,759    0,512    32,5

Informacinės visuomenės plėtros komitetas    0,975    0,634    35

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija    2,063    1,346    62,2

Sveikatos apsaugos ministerija    0,927    0,414    55,3

Susisiekimo ministerija    5,48    2,73    50,3

Vidaus reikalų ministerija    1,769    1,083    38,8

Švietimo ir mokslo min.    3,585    2,369    33,9

Ūkio ministerija    5,826    2,776    52,4

Iš viso    25,66    9,272    47,6

Šaltinis: Finansų ministerija, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"