TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

ES parama - tarsi keiksmažodis

2006 12 20 0:00
Ekspertai baiminasi, kad toliau skirstant ES milijardus nebus pasimokyta iš praeities klaidų.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Valdžiai žeriama kritika, esą ES paramos skirstymo tvarka netoliaregiška - ja sunkiai gali pasinaudoti smulkieji verslininkai, projektai orientuoti tik į pavienių įmonių perspektyvas pamirštant naudą visam ūkiui, o lėšos mokslui ir tyrimams nėra pakankamos

Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys teigia, esą atlikus 2004-2006 m. ES paramos panaudojimo tyrimą paaiškėjo, kad lėšos dažnai skiriamos projektams, neprisidedantiems prie bendro šalies modernizavimo.

Jo teigimu, 2007-2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijoje numatyta nedidinti atskirties tarp miesto ir kaimo, tačiau 2004-2006 m. šios lėšos daugiausia buvo paskirstytos stambiajam verslui, o atskirtis tik padidėjo.

"Nežiūrint į tai, kad kai kurie ūkiai suklestėjo, bendras kaimo žmonių skurdas gerokai išaugo", - sakė Kuolys. Jis pabrėžė, kad paramos tvirtintojai persistengė kontroliuodami paramą, nes buvo labiau orientuojamasi į projektų auditą, o ne į jų kokybę ir praktinę naudą šalies ūkiui.

Finansų ministras Zigmantas Balčytis pritarė tokioms pastaboms. Anot jo, mechanizmas tikrai turėtų būti paprastesnis, kad kuo daugiau bendrovių galėtų pasinaudoti parama. Ministras priminė, kad bendras tikslas - pakelti Lietuvos žmonių pragyvenimo lygį, o to negalima padaryti neatlikus atitinkamų investicijų į mokslą ir tyrimus.

"Kol kas pas mus yra žemo lygio technologijos, šiai sričiai reikėtų skirti daugiau dėmesio. Be to, mokslo santykis su verslu kol kas gana silpnas, todėl tikėtis didelio proveržio mokslo srityje - sunku", - svarsto Balčytis. Anot jo, strategijos variantas šiandien yra neblogas, nors daugelis jos vietų taisytinos.

Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto narys Leonas Ašmantas sako, kad įmonių akcininkai niekada nesutiks investuoti į mokslo tyrimus, kadangi grąža yra ilgalaikė. Jis siūlo ministerijoms sukurti modelį, kuris motyvuotų ir skatintų privatų verslą investuoti į mokslą. Kol kas tokių sąlygų nėra. "Sunku būtų tikėtis mokestinių lengvatų, tačiau kokia nors paskata turėtų atsirasti, jei norima pakeisti procesą", - sako Ašmantas.

Pasak ūkio ministro Vyto Navicko, kol kas Lietuvoje darbo našumas siekia tik 41 proc. ES vidurkio, todėl iki 2013 metų jį reikėtų padidinti iki 65 proc. Tai galima pasiekti tik investuojant į mokslą ir tyrimus.

"Mokslui reikia ne tik pastatų, juos galima finansuoti ir ne iš ES lėšų. Moksliniams tyrimams reikia laboratorijų ir gerų darbo sąlygų", - teigia Navickas. Anot jo, ES lėšos turėtų būti orientuotos į valstybės konkurencingumo didinimą.

Iš viso ES Lietuvai naujam finansiniam laikotarpiui skyrė 23,4 mlrd. litų paramos. Jau kitąmet Lietuva iš ES fondų gali sulaukti daugiau kaip 4,36 mlrd. litų, jei išnaudos visas 2007 metų ES biudžete numatytas galimybes.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"