TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

ES paramą - tik viešajam sektoriui

2011 04 13 0:00

Nors Lietuva yra viena greičiausiai Europos Sąjungos (ES) lėšas panaudojančių šalių, jų įsisavinimas atsilieka nuo numatyto plano ir apie galimą ES lėšų perskirstymą reikia mąstyti jau dabar. ES lėšomis siūloma finansuoti ne komercinius, o viešuosius projektus.

Taip teigia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), atlikęs ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo Lietuvoje apžvalgą. "Daugiausia ES lėšų planuojama panaudoti 2011 metais, didelę jų dalį - paskutiniais programavimo laikotarpio metais. Labai didelių pavojų kyla, jei daug lėšų perkeliama į metų pabaigą. Todėl reikia iš anksto numatyti, kaip būtų galima perskirstyti ES lėšų panaudojimą, tiek siekiant vykdyti užsibrėžtą planą, tiek didinant ES lėšų panaudojimo naudą", - antradienį per spaudos konferenciją sakė LLRI prezidentė Rūta Vainienė.

Ji aiškino, kad įvairioms sritims pagal lėšų panaudojimą judant skirtingu greičiu, pinigus teks perskirstyti. Kitas pavojus, anot jos, kai paslaugos ir darbai bus perkami "paskutinę minutę" - kyla grėsmė, kad bus mokama brangiau. Anot LLRI prezidentės, kyla abejonių ir dėl kai kurių didelių projektų, kurie užšaldo lėšas. "Akivaizdus "Rail Balticos" projektas. Labai abejotinas projektas, nežinau, kiek prireiktų laiko jam įgyvendinti", - sakė R.Vainienė.

LLRI siūlo esant reikalui perskirstyti ES lėšas šiuo ar planuoti lėšų panaudojimą kitu programavimo laikotarpiu, 2014-2020 metais. "ES lėšų panaudojimo principai ir gairės reikalingi todėl, kad ES lėšų panaudojimas nėra savitikslis, jis turi ne tik teigiamų, bet ir neigiamų pasekmių. Pavyzdžiui, ES lėšos gali iškraipyti konkurenciją ir išstumti privačias investicijas, jos taip pat prisideda prie spartesnio kainų augimo, gali turėti neigiamą poveikį mažesniam valstybės biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumui, sukuria prielaidas korupcijai atsirasti", - sakė R.Vainienė.

Pasak LLRI eksperto Vytauto Žukausko, mažinant šias neigiamas pasekmes visų pirma ES lėšomis turi būti finansuojami ne komercinės veiklos projektai, o tai, kas sutelkta valdžios rankose ir laikoma viešuoju sektoriumi - švietimas, sveikatos sektorius, keliai ir kita infrastruktūra. Taip būtų sumažinamas konkurencijos iškraipymas, kuris atsiranda tada, kai finansuojamos atskiros įmonės ar sektoriai. "Kur įmanoma, ES teikiamą paramą reikia skirti svarbiausioms dar nebaigtoms reformoms Lietuvoje finansuoti - švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos, tai leistų joms vykti sklandžiau. Labai svarbu ir tai, kad ES fondų lėšų panaudojimas netaptų savaiminiu tikslu bei valstybės biudžeto išlaidų didinimo priežastimi. Dar vienas principas - naudoti ES lėšas Lietuvai privalomiems ES reikalavimams tenkinti ir taip mažinti šių reikalavimų naštą", - sakė V.Žukauskas. LLRI ES lėšų panaudojimo apžvalgoje taip pat pateikiama kelių infrastruktūros atvejo studija, kurioje analizuojami ES lėšų panaudojimo šiame sektoriuje tempų klausimai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"