TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

ES parama žemdirbius pasieks kitąmet

2014 09 18 6:00
Europos Komisija leido Lietuvai iš biudžeto lėšų remti veislinę gyvulininkystę. LŽ archyvo nuotrauka

Žemės ūkio ministerija teigia, kad Europos Komisija dar iki šių metų pabaigos galėtų patvirtinti Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programą, pagal kurią bus teikiama ES parama Lietuvos žemės ūkiui.

Kol ši programa nepatvirtinta, žemdirbiai, žemės ūkio bendrovės ir žemės ūkio produktų perdirbimo įmonės negali teikti paraiškų Nacionalinei mokėjimo agentūrai dėl ES paramos 2014-2020 metų finansiniu laikotarpiu.

Analizuoja pastabas ir taiso

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos projektą Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) Europos Komisijai (EK) oficialiai pateikė derinti šių metų birželio 4 dieną. Darius Liutikas, ŽŪM Kaimo plėtros departamento Programų priežiūros ir vertinimo skyriaus vedėjas, LŽ vakar teigė, kad pagal reglamento nuostatas EK Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programą turi patvirtinti per šešis mėnesius nuo pateikimo EK, tai yra iki šių metų pabaigos.

Tačiau, pasak jo, į šį šešių mėnesių terminą neįtraukiamas laikas nuo EK pastabų gavimo iki pataisyto programos projekto pateikimo EK. Šiuo metu esą analizuojamos pastabos, kurios gautos rugpjūčio 27 dieną, ir rengiami programos taisymai.

„Programos tvirtinimas nevėluoja, vyksta pagal nustatytą procedūrą. Europos Komisijos pateiktos pastabos dėl Lietuvos kaimo plėtros programos projekto – normalaus darbo proceso rezultatas. Gautų pastabų kiekiu (274 pastabos, 50 p.) nesame išskirtiniai Europos Sąjungoje“, - tvirtino D. Liutikas.

Svarbiausios pastabos, pasak jo, susijusios su lėšų tam tikriems sektoriams koncentracija, ambicingesnių tikslų kėlimu, poreikiu daugiau dėmesio skirti aplinkosaugai, aiškia projektų atrankos sistema, didžiausia leistina paramos suma, žemutinių ir viršutinių ribų nustatymu, tai yra kurie pareiškėjai gali pretenduoti į tam tikras priemones, ir kitas.

Parama mažėja

2014-2020 metais pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programą numatoma paskirstyti 6,799 mlrd. litų paramos. Tai 14 proc. mažiau nei buvo skirta 2007-2013 metais.

Programos lėšas numatoma skirti žemės ūkio konkurencingumui didinti, žemdirbių įgūdžiams tobulinti, inovacijoms plėtoti, naujoms darbo vietoms kurti, taip pat nemažai dėmesio bus skiriama bendruomeniškumui skatinti, gyvenimo kokybei, aplinkosaugai bei klimato kaitai. Finansuotini poreikiai nustatyti atlikus kaimo situacijos analizę.

Pasak D. Liutiko, naujuoju finansiniu laikotarpiu Lietuva daugiau dėmesio skirs smulkiems ir vidutiniams ūkiams, jų plėtrai ir vystymui. „Numatoma, kad per programos įgyvendinimo laikotarpį bus paremta 900 jaunųjų ūkininkų, modernizuota 5 tūkst. ūkių. Taip pat tikimasi, kad bus paremta 1100 ne žemės ūkio verslo kaimo vietovėse projektų; sukurta 4,5 tūkst. naujų darbo vietų, paremta 7 tūkst. kaimo infrastruktūros atnaujinimo projektų“, - vardijo pašnekovas.

Pirmieji šaukimai jau rugsėjį

Nors programa dar nepatvirtina, tikimasi, kad netrukus žemdirbiai jau galės teikti pirmąsias paraiškas gauti ES paramą iš 2014-2020 metų finansinio laikotarpio biudžeto lėšų.

„Apsisprendimas dėl pirmųjų šaukimų turėtų paaiškėti iki rugsėjo mėnesio pabaigos, kai bus neoficialiai apsikeista nuomonėmis su Europos Komisija dėl Kaimo plėtros programos projekto“, - teigė D. Liutikas.

Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programai įgyvendinti buvo skirta 7,89 mlrd. litų (iš jų 6,097 mlrd. litų – ES lėšos). „Ryškiausias 2007–2013 metų programinio laikotarpio akcentas yra tas, kad gerokai pagausėjo paramos priemonių, kuriomis gali pasinaudoti didžioji dalis šalies žemės ir maisto sektoriaus ūkio subjektų. Daug dėmesio buvo skiriama tradicinių žemės ūkio sektorių plėtrai“, - sakė D. Liutikas.

Rems veislinių gyvūnų įsigijimą

EK neseniai suteikė galimybę iš valstybės pagalbos lėšų iki 30 proc. finansuoti geros kokybės veislinių ūkinių gyvūnų – mėsinių galvijų, avių ir ožkų įsigijimą.

ES ilgą laiką neleido teikti paramos veisliniams gyvuliams įsigyti, tačiau Lietuvos ir kitų šalių narių pastangomis pasiekta, kad vėl būtų iš dalies kompensuojamos veislinių gyvulių įsigijimo sąnaudos.

„Daugumai ES valstybių gyvulininkystės sektorius yra ypač svarbus, tad šalys ieško galimybių remti šią šaką nacionaliniu lygmeniu. Tai yra ir Lietuvos prioritetas. Ūkinių gyvūnų augintojams turime užtikrinti pajamas, o vartotojams – geros kokybės produktus“, – sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Tinkamomis finansuoti išlaidomis bus laikomos tik tos investicijos, kuriomis siekiama pagerinti ūkinių gyvūnų genetinę kokybę įsigyjant geros kokybės veislinius patinus ir pateles, įregistruotus ūkinių gyvūnų kilmės knygoje.

Be to, pagalba bus skiriama tik aktyviems ūkininkams. Turėtų būti įsigyjami tik tokie gyvūnai, kurie tam tikru laikotarpiu užtikrina optimalų reprodukcinį potencialą, todėl pagalbos skyrimo reikalavimus galės atitikti tik patelės, įsigytos iki pirmųjų jauniklių atsivedimo. Visi įsigyti gyvūnai turėtų būti bandoje laikomi bent ketverius metus.

Tiesioginė ES parama sieks 11 mlrd. litų

Žemės ūkio ministerija anksčiau pranešė, kad bendra tiesioginės paramos suma Lietuvai 2014–2020 metais sieks 11,2 mlrd. litų.

Naujuoju laikotarpiu tiesioginę paramą sudarys vienkartinė išmoka už plotus (pagrindinė išmoka), žalinimo (30 proc.), jaunųjų ūkininkų schemos (iki 2 proc.), susietoji parama (iki 15 proc.), išmoka už pirmuosius hektarus (10 proc.) Taip pat numatyta teikti ir pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą.

Lietuva apsisprendė likti prie vienkartinės išmokos už plotus schemos ir atsisakė siūlytos bendrosios išmokos. Taip sumažės nepanaudotų ES lėšų rizika, bus daug mažesnė tiek pačių ūkininkų, tiek paramą administruojančių institucijų klaidų tikimybė, nes tokia sistema jau įprasta, taip pat ji palieka galimybę į žemės ūkį įsilieti naujiems ūkininkams ir deklaruoti naujus žemės plotus.

Iš tiesioginės paramos nebus mokamos išmokos vietovėms su gamtinėmis kliūtimis. Šios vietovės ir toliau bus remiamos iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos lėšų, tam skirta 991 mln. litų.

Iš EK siūlomų schemų Lietuva atsisakė išmokų ribojimo tiems ūkiams, kurie gauna daugiau kaip 150 tūkst. eurų. Tam tikras ribojimas tokiems ūkiams bus pritaikytas, jeigu jie naudosis kaimo plėtros programos parama. Tokiems ūkiams paramos intensyvumas bus mažesnis. Riboti išmokas siūlė ir kai kurie žemdirbiai, tačiau Žemės ūkio ministerijos pozicija tokia, kad ir toliau būtina palaikyti efektyviai dirbančius ūkius.

Lietuvai labai svarbi susietoji parama, kuriai skiriama 15 proc. visos šalies tiesioginės paramos. Didžioji šios paramos dalis (150,1 mln. litų) skiriama gyvulininkystei paremti, likusi dalis (66,4 mln. litų) – augalininkystei. Susietoji parama daugiausia nukreipta į pieno sektorių, taip pat remiami pieniniai buliai, mėsiniai galvijai, avys bei ožkos. Pagal reglamento nuostatas susietoji parama skiriama ne veiklai plėtoti, bet probleminių sričių veiklai palaikyti, kad ši nesunyktų ir išliktų. Lietuva tiesioginės paramos schemą EK pateikė liepą. Tikimasi, kad per du mėnesius jai galėtų būti pritarta arba pasiūlyta taisyti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"