TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

ES paramos gavėjai nebijo kontrolės, bet skęsta popieriuose

2015 03 11 16:00
ES paramos administravimo sistema dažniausiai kritikuojama dėl perteklinio dokumentų pildymo. LŽ archyvo nuotrauka

Gavusieji Europos Sąjungos lėšas vertina šios paramos lėšų panaudojimo kontrolę kaip griežtą, bet kritikuoja paramos administravimo sistemą dėl perteklinio dokumentų reikalavimo bei siūlo supaprastinti viešuosius pirkimus.

Tokius rezultatus atskleidė ES investicijas 2007–2013 m. gavusių 301 projektų vykdytojų apklausa. Kaip sakoma pranešime spaudai, apklausus už ES lėšomis finansuojamų projektų administravimą atsakingus asmenis paaiškėjo, kad 84 proc. gavusiųjų ES lėšas vertina įgyvendinamų projektų kontrolę kaip griežtą arba labai griežtą. Tuo tarpu 14 proc. projektų vykdytojų ji atrodo negriežta. Tačiau vertinant kontrolės teisingumą, net 70 proc. projektų vykdytojų vertina ją kaip labai teisingą arba teisingą. 3 proc. respondentų kontrolė atrodo neteisinga, o 20 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu.

Paklausus projektų vykdytojų, kaip jie vertina pokyčius ES lėšų administravimo sistemoje per pastaruosius penkerius metus, paaiškėjo, kad daugiau nei pusė projektų vykdytojų (54 proc.) pastebėjo patobulėjimą, nors 23 proc. pasikeitimų nepajuto. 3 proc. apklaustųjų mano, kad administravimas suprastėjo, o 20 proc. - neturi nuomonės šiuo klausimu.

Pasak asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ tarybos pirmininko ir Viešosios politikos ir vadybos instituto vadovo Haroldo Brožaičio, tyrimo duomenys rodo teigiamą tendenciją. „Įgyvendindami projektus jų vykdytojai daugybę kartų kontaktuoja su administravimo sistema ir jų nuomonė apie pokyčius išties vertinga. Tai, jog respondentai pastebėjo sistemos pokyčius, galėjo lemti gerėjantis bendras jos įvaizdis, aiškesnės pagrindinės administravimo taisyklės ir principai. Taip pat tikėtina, kad įtakos galėjo turėti ir ilgainiui atsiradęs sistemos pažinimas, reikalavimų išmanymas ir įpratimas prie jų“, – teigė H. Brožaitis.

Administravimo sistema dažniausiai kritikuojama dėl perteklinio dokumentų pildymo (57 proc.), sudėtingų viešųjų pirkimų (52 proc.) ir sudėtingų ataskaitų formų (22 proc.). Dar 4 proc. projektų vadovų pateikė savo pasiūlymus: perkelti bent dalies dokumentų pateikimo galimybes į virtualią erdvę, patikslinti reikalingų dokumentų sąrašus, dar aiškiau nustatyti projektų vertinimo kriterijus, kad būtų išvengta žmogiškųjų, administruojančių (įgyvendinančių) institucijų, klaidų.

Kas penktas gavęs ES lėšas (20 proc.) sutinka su teiginiu, kad, norint didesnio ES lėšų panaudojimo skaidrumo, reikia griežtinti lėšų kontrolę. Tokiai nuostatai prieštarauja pusė projektų vykdytojų (51 proc), o trečdalis (29 proc.) neturi nuomonės šiuo klausimu. Respondentai teigia, kad skaidrumas padidėtų ir kontrolės funkcija būtų efektyvesnė, skatinant visuomenę domėtis ES lėšų panaudojimu (25 proc. apklaustųjų), skatinant pačius vykdytojus išsamiau atsiskaityti visuomenei už gautas lėšas (20 proc.).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"