TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

ES pinigų yra, bet nepasiekiami

2009 01 14 0:00
R.Kriščiūno teigimu, verslas turėtų daugiau dėmesio kreipti ES prioritetiniais laikomiems projektams.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšos verslo projektams įgyvendinti matomos, bet negaunantiems bankų kreditų verslininkams jos sunkiai pasiekiamos. Tikimasi, kad ateityje jiems pagalbos ranką galės ištiesti valstybė.

ES struktūrinių fondų paramos ir savo ar skolintomis lėšomis įgyvendinantis projektus verslas jau kuris laikas susiduria su kliūtimis. Dabar sunku surinkti reikiamą savo ar skolintų pinigų dalį.

Įmonėms išgyvenant sunkmetį, o bankams apribojus jų kreditavimą, verslui kyla klausimų, ar pavyks pasinaudoti ES struktūrinių fondų pinigais.

Pinigų prieinamumo problema ir jos švelninimo galimybės vakar buvo aptartos Lietuvos pramonininkų konfederacijos posėdyje, kuriame dalyvavo Vyriausybės ir verslo atstovai.

Prilygino teroristams.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linavos" prezidento Algimanto Kondrusevičiaus vertinimu, šalies komerciniai bankai, nusigręžę nuo transporto sektoriaus, pasielgė taip, "kaip nepasielgtų didžiausi teroristai".

Algimantas Jankauskas, Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas piktinosi, kad neseniai nė vienas prašytas Kaune veikiantis bankas transporto ar statybų projektų nefinansavo.

Užstotų valstybė

Finansų ministerijos sekretoriaus Rolando Kriščiūno teigimu, svarbu gerinti priėjimą prie finansinių išteklių. "Be komercinių bankų atrišimo, kalbėti apie kažkokius grandiozinius dalykus, neverta", - sakė R.Kriščiūnas ir pridūrė, jog bankams turi būti teikiamos paskolos grąžinimo garantijos.

Jis sako, kad verslas turi ieškoti "aukso vidurio" - planuoti tokius projektus, kurie yra prioritetiniai, tarkime, pastatų renovavimas energijos taupymo sumetimais.

Pasak jo, artimiausiu metu siekiama sukurti mechanizmą, pagal kurį valstybė dėl kai kurių projektų, kuriems įgyvendinti reikalinga bankų paskola, galėtų prisiimti dalį rizikos, galėtų duoti tam tikro lygio garantijas, kiek nors dengtų palūkanas arba iš dalies subsidijuotų, kad banko paskola būtų mažesnė.

Jis taip pat teigė, kad Europos investicinis bankas (EIB) yra realus šaltinis, iš kurio savivaldybėms, neprieinančioms prie piniginių išteklių, būtų galima perskolinti lengvatinėmis sąlygomis.

Finansų ministerija kreipėsi į EIB dėl 700 mln. litų paskolos - šalies verslo padėčiai gerinti.

Baudos vėluojantiems

Posėdyje dalyvavę pramonės atstovai piktinosi ir tuo, kad šiuo metu juos slegia ne tik verslo plėtrai reikalingų lėšų neprieinamumas, bet ir valstybės skolos įmonėms, dėl kurių jas baudžia pati valstybė. Negaudamos atsiskaitymų įmonės delsia mokėti mokesčius ir už tai gauna baudas.

Finansų ministerijos sekretorė Ingrida Šimonytė atsakė, kad įmonės dėl mokesčių mokėjimo atidėjimo ar mokėjimo dalimis gali tartis su mokesčių administratoriais. "Jeigu situacija sudėtinga, įmonės gali pasinaudoti tokia teisės aktuose numatyta tvarka", - teigė I.Šimonytė. Ji pažymėjo, kad viena ekonomikos gaivinimo plano priemonių - skatinti valstybės atsiskaitymą su verslu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"