TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

ES prekybos politika: naujos žaidimo taisyklės

2010 07 14 0:00
Diskusija Lietuvos pramonininkų konfederacijoje "Europos Sąjungos išorės prekybos politikos tendencijos: kokia Europos ir Lietuvos pramonės ateitis?"
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Per Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) surengtą apskritojo stalo diskusiją kalbėta apie naująją Europos Sąjungos (ES) prekybos politiką ir Lietuvos prioritetus jos kontekste.

Diskusiją per Lietuvos pramonininkų konfederaciją "Europos Sąjungos išorės prekybos politikos tendencijos: kokia Europos ir Lietuvos pramonės ateitis?" pradėjo užsienio reikalų ministras Audronis Ažubalis. Jo teigimu, dar šį rudenį Europos Komisija (EK) yra užsibrėžusi parengti komunikatą dėl naujosios prekybos politikos ir tik nuo Lietuvos atstovų aktyvumo priklausys, kokia ji bus. "Šiandien valdžios atstovų uždavinys - daugiau klausyti, o ne kalbėti. Man, kaip politikui, dalyvaujančiam priimant sprendimus prekybos politikos srityje, šios dienos diskusija yra itin svarbi", - sakė įžangoje A.Ažubalis.

Siekis - laisva prekyba

Anot ministro, šiuo metu svarbu atsakyti į tokius klausimus: koks turėtų būti valstybės vaidmuo ES užsienio prekybos ir ekonomikos srityse, ko Lietuvos verslas tikisi iš valstybės? "Neabejoju, kad norėdami užtikrinti konstruktyvų bendradarbiavimą turėtume skatinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijų veiksmais. Diskusija turi įvertinti, kokios prekybos politikos reikia šiandien ir kokios reikės po 5 ar 10 metų. Žinoma, tai sunku padaryti, tačiau tam tikras prognozes būtų galima numatyti", - tęsė ministras.

Jis išsakė savo asmeninę nuostatą, kad Lietuvai reikalinga pasaulinio lygio tiek aukštųjų technologijų, tiek tradicinė pramonė. Ir prekybos politika turi prisidėti siekiant šio tikslo. Turi būti mažinamos biurokratinės kliūtys, atveriamos naujos rinkos mūsų šalies eksportuotojams. Tačiau bendras siektinas tikslas - kad prekyba iš tiesų būtų laisva, neiškraipyta administracinėmis priemonėmis, subsidijomis, dvejopomis energetinių išteklių kainomis ir pan.

ES praranda pozicijas?

Užsienio reikalų ministerijos Išorinių ekonominių santykių departamento direktorius Albinas Zananavičius pateikė ministerijos suformuluotas prekybos politikos gaires. Tačiau pirmiausia URM pareigūnas išdėstė pagrindines priežastis, kurios paskatino EK rengti naują prekybos politiką. Tai pasaulinės ekonomikos pokyčiai. Besivystančių šalių ekonomika auga sparčiau negu ES. 2009 metais ES realus BVP sumažėjo 4 proc. Lietuvos - net 15 procentų. Tuo metu Kinijos BVP augo 8,7 proc., Indijos taip pat ne ką mažiau - 6,5 procento. A.Zananavičiaus teigimu, didėjo besivystančių šalių dalis pasaulinio eksporto srityje. Prognozuojama, kad 2025-aisiais eksportas iš augančios ekonomikos šalių sudarys daugiau negu 30 proc. pasaulinio eksporto. 2005 metais ši dalis sudarė 20 procentų. ES gali prarasti eksporto lyderio pozicijas.

Kita ne mažiau svarbi priežastis - protekcionizmo banga. Bendras nuostolis dėl valstybių protekcionistinės politikos sudaro 1,6 proc. nuo bendro sukuriamo produkto. Kol kas Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) protekcionizmą pavyko sustabdyti.

Antra priežasčių grupė, kuri paskatino diskusijas dėl naujos prekybos politikos, - Lisabonos sutarties įsigaliojimas, jis inspiravo pokyčius ES bendrijoje, taip pat formuojant prekybos politiką. Pasak URM atstovo, 2005 metais paskelbtoje atnaujintoje Lisabonos strategijoje įtvirtintas gana žemiškas tikslas - ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas. 2010 metų kovą buvo patvirtina strategija "Europa 2020", jos tikslas - protingas, tvarus ir solidarus ekonomikos augimas. Patvirtinus šią strategiją EK rudenį skelbs komunikatą dėl naujos prekybos politikos.

Kas svarbiausia Lietuvai?

A.Zananavičius įvardijo kelis Lietuvai aktualiausius ateities prekybos politikos prioritetus. Pirmiausia tai daugiašalės prekybos sistema. Kitas svarbus prioritetas - tęsiamos dvišalės laisvos prekybos sutarčių derybos. "Tai daugiau stabilumo ir konsolidavimo įrankis, leidžiantis atverti rinkas", - teigė URM pareigūnas. Taip pat reikėtų kalbėti, ar per prekybos derybas pavyksta pasiekti realaus prekybos paslaugomis liberalizavimo.

Dar vienas Lietuvai aktualus klausimas - investicijos. "Tarptautiniai investicijų susitarimai įgyvendinant Lisabonos sutartį dabar jau pereina į bendrąją ES kompetenciją. Būtina užtikrinti teisinį aiškumą tiek mūsų investuotojams, tiek investuotojams iš trečiųjų šalių, su kuriomis pasirašytos sutartys", - kalbėjo URM atstovas A.Zananavičius. - Taip pat norime, kad šiuo pereinamuoju laikotarpiu investuotojai neturėtų jokių nepatogumų."

Valdininko teigimu, Lietuvai svarbu išlaikyti stabilius santykius su ES strateginėmis partnerėmis - JAV ir Kinija. Išskirtinio dėmesio reikalauja Rusija, ji ES kaimynystėje kuria Muitų sąjungą. Numatyti keli prioritetai ateityje palaikant santykius su Rusija. Pirma - tai viltis, kad Rusija taps PPO nare, antra - ES vidaus rinkos taisyklės galbūt persikels ir į šią šalį.

Tarp Lietuvai svarbių aktualių ateities prekybos politikos klausimų A.Zananavičius paminėjo netarifinių prekybos barjerų šalinimą.

Kalbėdamas apie ateities prekybos politiką jis įvardijo, kad prekyba turi būti solidari ir tvari. Būtina spręsti problemas, susijusias su energetiniu saugumu, klimato kaita, žmogaus teisėmis ir kt. ES taikomi prekybos apsaugos instrumentai negali būti tapatinami su protekcionizmu, nes jie nukreipti prieš nesąžiningą konkurenciją.

Padėtis tekstilės pramonėje

LPK garbės viceprezidentas, AB "Audėjas" generalinis direktorius Jonas Karčiauskas kalbėjo apie padėtį Europos tekstilės pramonėje. Šiame sektoriuje 2009 metais dirbo 2,3 mln. žmonių, o įmonių buvo likę 200 tūkstančių. Apyvarta sudarė 200 mlrd. eurų ir buvo sukuriama apie 4 proc. visos pramonės pridėtinės vertės.

Anot J.Karčiausko, nors ES tekstilės pramonė užima 20 proc. pasaulio rinkos, situacija šiame sektoriuje nėra gera. Dabartiniai lengvosios pramonės likučiai sudaro gal šiek tiek daugiau nei trečdalį to, kas buvo anksčiau. Kasmet prarandama darbo vietų. Ne geresnė situacija ir Lietuvoje. Šiuo metu nacionalinėje pramonėje dirba 38 tūkst. žmonių. Tačiau kol kas tai dar kvėpuojanti, o ne žlugusi pramonė. Taigi svarbiausias uždavinys - išlaikyti darbo vietas.

"Nesame prieš liberalizavimą, tačiau jis neturėtų daryti žalos patiems sau. Mums nerimą kelia ir kiti dalykai: nauji aplinkosaugos ir sveikatos priežiūros reikalavimai, augančios įmonių energijos ir transporto išlaidos, valiutų keitimo kursų pokyčiai. Liūdina ir tai, kad ES kuriamos strategijos paskęsta biurokratijoje. Norisi aiškesnių žaidimo taisyklių ir pačioje PPO. Kol kas šios organizacijos viduje nėra laikomasi bendrai priimtų principų. Ligšiolinės ES pastangos kurti ir palaikyti bendrą sistemą ne visada pasiekia tikslą", - teigė AB "Audėjas" vadovas.

Priešnuodis nesąžiningai kainodarai

AB "Achema" generalinis direktorius Jonas Sirvydis kalbėjo apie bendrovės patirtį pasaulinės prekybos kontekste. 2008 metais įmonės eksportas sudarė apie porą milijardų eurų, 2009-aisiais - apie milijardą, o šiemet - tik apie 600-700 mln. litų. Svarbiausia tokio kritimo priežastis - konkurencinių sąlygų nebuvimas. Azoto pramonė sunaudoja labai daug energijos išteklių, ši Lietuvos įmonė dujas gauna už didžiausią kainą.

"Mūsų nuomone, ES tiek regioniniu, tiek globaliniu lygiu turėtų aktyviau kovoti su tiekėjų taikoma nesąžininga energetinių išteklių kainodara. Tikimės, kad energetinių išteklių srityje Europa kalbės bendra kalba su visais išorės tiekėjais. Tik taip galima ką nors pasiekti. Reikia dar priminti, kad ES azoto trąšų pramonė yra energetiškai efektyviausia. Todėl tikimės tokios ES politikos, kuri užtikrintų lygias konkurencines sąlygas su kitų planetos regionų gamintojais. Siūlome, kad šalys, norinčios azotinėmis trąšomis prekiauti ES viduje, būtų apmokestintos emisijų mokesčiu arba ES gamintojams būtų suteikti nemokami emisijų leidimai. Nes tik tokios priemonės užtikrintų sąžiningą konkurenciją", - įsitikinęs AB "Achema" vadovas.

Anot jo, taip pat būtina siekti, kad dujų transportavimas nebūtų naudojamas kaip politikos vykdymo priemonė. Taip pat turėtų būti plėtojamas tarpvalstybinis dujotiekių tinklas. Nedelsiant reikėtų investuoti ir į dujų saugyklas bei į skystų dujų terminalą. "Taip turėtume tiekimo alternatyvą ir galėtume geriau konkuruoti ES. Tačiau vienintelis būdas apsisaugoti nuo nesąžiningos konkurencijos - antidempingo arba antisubsidinės priemonės. Pasisakome už aktyvesnį jų taikymą. Taip pat norėtume greitesnio nesąžiningos konkurencijos atvejų tyrimo", - sakė J.Sirvydis.

Ekspertų vertinimai - santūrūs

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto direktorius doc. dr. Ramūnas Vilpišauskas per diskusiją sakė, kad kalbant apie prekybos politiką būtina įvertinti ir vartotojų interesus. Tačiau vienas svarbiausių klausimų kalbant apie užsienio prekybos politiką - ne tik konkurencinių galimybių sukūrimas, bet ir atotrūkio tarp žodžių bei darbų mažinimas.

"Naivu tikėtis, kad Lietuva greitai pasieks aukštą aukštųjų technologijų eksporto lygį. Tačiau dar naiviau tikėtis, kad tai galima padaryti be didesnių investicijų. Šiandien Lietuvoje investuojama itin mažai, tai vienas prasčiausių rezultatų ES", - kalbėjo DnB NORD banko vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka. Anot jos, šiandien labai svarbu suderinti vidaus ir užsienio politikos tikslus. Ir ne tik tikslus, bet ir veiksmus.

Per diskusiją taip pat savo nuomones pareiškė Lietuvos prezidentės patarėjas Nerijus Udrėnas, Lietuvos verslo konfederacijos ICC Lietuva generalinis direktorius Algimantas Akstinas, buvęs Lietuvos ambasadorius Maskvoje, šiuo metu einantis Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų asociacijos generalinio direktoriaus pareigas Rimantas Šidlauskas ir kiti.

Apibendrindamas diskusijoje išsakytas mintis LPK direktoriaus pavaduotojas Gintaras Morkis sakė, kad URM komandos siūlomos prekybos politikos gairės atitinka ir pramonininkų požiūrį. Šiems labai svarbu, kad URM aktyviai bendradarbiauja su verslo struktūromis, žino įmonių problemas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"