TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

ES remia ūkių žemėvaldos pertvarkymą

2006 08 02 0:00
Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Žemėtvarkos skyriaus vedėja Vilma Daugalienė ūkininkams, norintiems pertvarkyti savo ūkio žemėvaldą, pataria kreiptis į žemėtvarkininkus.
Irmanto Gelūno nuotrauka

Žemės konsolidacija yra priemonė ne tik suformuoti racionalią žemėvaldą, bet ir pagerinti kaimo infrastruktūrą - suprojektuoti kelius, numatyti teritorijas parkams ir kitiems rekreaciniams objektams, įgyvendinti vietos bendruomenei svarbius projektus

Lietuvoje vyrauja smulkūs ūkiai: net 80 tūkst. jų mažesni nei 3 hektarų. Vidutinis ūkis - maždaug 12 hektarų. Daugelio valstybių patirtis rodo, kad stambi žemėvalda yra racionalesnė, konkurencingesnė. Lietuvos ir užsienio ekspertai apskaičiavo, jog vien sumažinus atstumą nuo ūkio centro iki dirbamos žemės sklypų ir pagerinus jų formą, ūkininko išlaidos auginant pasėlius gali sumažėti apie 10 procentų. Žemės ūkio ministerija planuoja, kad 2013 metais vidutinis ūkis šalyje sudarys maždaug 20 hektarų.

"Žemės savininkai, norintys sustambinti savo valdas - skirtingose vietose išsibarsčiusius sklypus sujungti į vientisą plotą, pirmiausia turėtų kreiptis į vietos žemėtvarkininkus", - LŽ sakė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemėtvarkos skyriaus vedėja Vilma Daugalienė. Žemėtvarkininkai padės žemės savininkams pakeisti sklypų ribas ir vietą, kad būtų patogu efektyviai ūkininkauti. Jeigu stambinant ūkį keičiasi žemės kaina, skirtumas atlyginamas. Kita vertus, kompaktiškai išsidėsčiusio ūkio rinkos vertė daug didesnė nei padriko.

Nauda visam kaimui

Kitų Europos šalių patirtis rodo, kad žemės konsolidacija naudinga ne tik ūkininkams, kurie dalį jos paveldėjo, dalį nusipirko ir dabar turi gana didelėje teritorijoje padrikai išsibarsčiusių sklypų, bet ir visam kaimui. "Atliekant žemės konsolidaciją atsiranda galimybių įgyvendinti kaimo bendruomenės sumanymus, atsižvelgti į regiono ypatumus, aplinkosaugininkų ir kultūros paveldo sergėtojų reikalavimus, parengti kompleksišką visos teritorijos pertvarkymą", - aiškino Daugalienė.

Pasak jos, rengiant žemės konsolidacijos projektą bus suprojektuotas kelių tinklas, melioruotini plotai, elektros linijos, mišku apželdinami plotai, rekreacijai ir turizmo plėtrai skirtos vietos. Pavyzdžiui, Dotnuvos bendruomenė, naudodamasi žemės konsolidacijos bandomuoju projektu, pageidavo prie vietinių kapinaičių suformuoti žaliąją zoną. Tiesa, kaimo infrastruktūros projektai negali būti finansuojami iš žemės konsolidacijai skirtų lėšų. Tačiau, pasak pašnekovės, kaimo bendruomenė turi galimybę įsitraukti į ES remiamą "Leader+" programą, parengti projektą ir ieškoti jam finansavimo šaltinių. Kiekviena ES valstybė tuos klausimus sprendžia savaip. Pavyzdžiui, čekai už Europos Sąjungos (ES) pinigus, skirtus žemės konsolidacijai, tiesia kaime kelius, įrengia biologinius koridorius, o žemės konsolidacijos projektus finansuoja iš nacionalinio biudžeto lėšų.

Projektas suteikia pirmenybę

Jeigu vietovėje yra ne mažiau kaip 5 žemės savininkai, norintys pertvarkyti savo žemės valdas, o jų visų valdoma žemė sudaro ne mažiau kaip 100 hektarų, šie ūkininkai gali rajonų žemėtvarkos skyriuose teikti prašymus apskrities viršininkui dėl žemės konsolidacijos organizavimo. Dalyvaujantieji įgyvendinant tokį projektą turi pirmenybę įsigyti parduodamus privačios žemės ūkio paskirties sklypus, be to, jį rengiant bus privatizuojama ir likusi laisva valstybės žemė. "Žemės konsolidacijos procesas yra ilgalaikis ir gana brangus. Prancūzijoje jis vyksta 200 metų, Danijoje - 100... Lietuvos ūkininkams žemės konsolidavimo išlaidas artimiausiu metu numatoma padengti 100 proc.: 75 proc. lėšų skirs Europos Sąjunga, 25 proc. - valstybės biudžetas", - kalbėjo Daugalienė. Specialistė priminė, kad išlaidos padengiamos tik pirmą kartą pertvarkant ūkio žemėvaldą toje pačioje teritorijoje, todėl ūkininkas privalo gerai apgalvoti savo galimybes ir ateities planus. Jam ne tik nemokamai pertvarkoma žemėvalda, bet ir pamatuojamas sklypų plotas.

Žemės konsolidacijos projektus organizuoja ir teikia finansavimui apskrities viršininkas. 2004-2006 metais šiems projektams numatyta maždaug 8 mln. litų paramos. Žemės ūkio ministerijos projektų atrankos komitetas šių metų liepos 18 dieną rekomendavo skirti apie 2,6 mln. litų pirmiems 14 žemės konsolidavimo projektų, kuriuos pateikė Marijampolės, Telšių, Panevėžio ir Tauragės apskritys. Vieno vidutinė teritorija - maždaug 400 hektarų, vidutinis žemės savininkų skaičius - 30.

2007-2013 metais žemės konsolidacijai numatoma skirti 54 mln. litų. Įgyvendinant Vyriausybės 2006-2008 metų programą artimiausiu metu kartu su Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ekspertais numatoma parengti Nacionalinę žemės konsolidacijos strategiją. Joje bus išdėstytos nuostatos, kaip žemės konsolidaciją susieti su kaimo plėtros ir pertvarkymo procesais. Lietuvoje žemės konsolidacija yra savanoriškas procesas, jo tikslas - pagerinti gyvenimo kokybę kaime ne tik ūkininkaujantiems, bet ir kitokia veikla besiverčiantiems gyventojams. Per FAO projekto įžanginį posėdį žemės ūkio ministrė prof. habil. dr. Kazimiera Prunskienė paragino pasinaudoti FAO sukaupta tarptautine patirtimi, kad būtų galima sklandžiau atlikti žemės konsolidacijos procesą ir padidinti šalies žemės ūkio bei maisto sektoriaus efektyvumą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"