TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

ES struktūrinių fondų lėšos panevėžiečiams - nepasiekiama svajonė

2007 05 17 0:00
Panevėžio verslo konsultacijų centro direktorė Akvilė Ramanauskienė nusivylusi ES struktūrinių fondų paramos skirstymu.
Autorės nuotrauka

Valdininkai nuolat saldžiažodžiauja, neva remiantys regionų plėtrą, o iš tikro pirmenybę teikia sostinei. Panevėžiečių pateikti investiciniai projektai atmetami argumentuojant, kad analogiškos įmonės jau veikia Vilniuje.

Panevėžio verslininkų pesimizmą siekiant gauti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų lėmė skaudi patirtis - nė vienas panevėžiečių pateiktas verslo projektas kol kas europinių pinigų nelaimėjo.

Verslininkams talkinančio Panevėžio verslo konsultacijų centro direktorės Akvilės Ramanauskienės teigimu, projektų atmetimo priežastys anaiptol neįtikina, kad jie blogai parengti.

Regionai pralaimi

Panevėžio verslo konsultacijų centro darbuotojai, bendradarbiaudami su kolegomis iš Italijos, pastaruoju metu parengė ir Lietuvos verslo paramos agentūrai (LVPA) pateikė tris projektus, skirtus investicinei ES paramai gauti.

Du projektus rengė ir teikė plastiko maišus gaminančios įmonės, vieną - batų gamybos įmonė. Nė vienas projektas paramos negavo.

"Plastikinių maišų gamintojams buvo atsakyta, kad dvi analogiškos įmonės jau veikia Vilniuje, o trečioji įsikūrusi Utenoje. Tai buvo vienas argumentų, dėl ko nebuvo paremtos mūsiškės įmonės", - LŽ sakė A.Ramanauskienė. Ji pabrėžė, kad plastikiniai maišai reikalingi ne tik Lietuvai. Ištyrus rinką paaiškėjo, kad juos noriai pirktų ir užsienio šalys - taigi rinka produkcijai būtų, bet nepaisant to panevėžiečių projektas nelaimėjo.

Neprisegė popierėlio

A.Ramanauskienė teigė LVPA argumentuose, kuriais remdamasi ji nuvertina panevėžiečių verslininkų projektus, įžvelgianti logikos stoką.

"Viename mūsų verslininkų pateiktų projektų agentūra nurodė tą trūkumą, jog prie jo nebuvo prisegtas popierėlis, liudijantis, kad jų pagamintą produkciją kas nors pirktų. Tokį popierių gali pasirašyti bet kas - pasirašydamas jis niekuo neįsipareigoja, tai paprasčiausias formalumas, tad nemanau, kad šis faktas galėtų būti svarbus", - tvirtino Panevėžio verslo konsultacijų centro direktorė. Ne mažesnį paradoksą ji teigė įžvelgusi, kai LVPA atmetė vieną panevėžiečių projektų, kuriame neva pasigedo teiginio, jog tuo atveju, jei jau veikianti ir plėstis norinti įmonė negaus ES paramos, ji apskritai žlugs.

A.Ramanauskienė pabrėžė: "Tikrai nemanyčiau, kad savo projektais verslininkai turėtų sugraudinti agentūrą, ir kad dėl to jų parengtiems projektams galėtų būti teikiama pirmenybė."

Paraiškų terminai nežinomi

Ne tik šios priežastys atgraso regiono verslininkus siekti europinės paramos ir didina jų netikėjimą, kad ES pinigų galima gauti.

"2003 metais išgirdę, kad Lietuvą pasieks ES pinigai, susikvietėme įvairių sričių smulkiuosius verslininkus bei Panevėžio aukštųjų mokyklų studentus ir pastariesiems pasiūlėme pagal verslininkų pageidavimus rašyti diplominius darbus. Šie darbai ir turėjo būti investiciniai projektai ES lėšoms gauti. Verslininkai surinko ir pristatė daugybę įvairiausių pažymų, studentai parašė darbus, tačiau paraiškų priėmimas vėlavo, atėjo diplominių darbų gynimo terminas, o studentai neturėjo iš kur gauti net paraiškos formos. Šis vėlavimas gerokai atšaldė gerus verslininkų ketinimus", - tvirtino A.Ramanauskienė.

Ji pabrėžė, jog kaip ir 2003-iaisiais, taip ir dabar nežinomi paraiškų priėmimo terminai.

"Buvo platinama informacija, kad paraiškos gauti ES paramą bus priimamos 2005-ųjų rudenį. Viena Panevėžio įmonė, mums talkinant, suskubo šiam terminui parengti paraišką. Deja, ir šiandien nežinoma, kada paraiškos bus pradėtos priimti. Per tą laiką verslo ir finansų pasaulyje įvyko tiek pokyčių, kad praktiškai reikia rengti naują paraišką. Būtent tai ir žlugdo verslininkų viltis", - tvirtino A.Ramanauskienė.

Supranta savaip

LVPA duomenimis, 2004-2006 metų ES paramą gavo 11 Panevėžio miesto apskrityje registruotų įmonių. Joms suteikta daugiau nei 91 mln. litų ES paramos.

Irena Džiužaitė, LVPA atstovė, tikino, kad sprendžiant, ar skirti įmonei ES lėšų, neva nesivadovaujama kriterijumi - esama tokią pat veiklą vystančios įmonės Lietuvoje ar ne. Kaip aiškino pašnekovė, rengdami projektus verslininkai vadovaujasi gairėmis. Jose nurodyti kriterijai, pagal kuriuos vertinamos atskiros projektų grupės.

LVPA atstovė neigė, kad motyvai, kodėl projektui neskiriamos lėšos, projekto teikėjui nusakomi lakoniškai.

I.Džiužaitė tikino, kad sprendimo neskirti pinigų argumentai detaliai išdėstomi raštu. "Šiuos raštus visi supranta savaip. Kiekvienas verslininkas mano, kad būtent jo projektas buvo geriausias, tad ir projektų vertintojų argumentai vertinami skirtingai, - dėstė pašnekovė. - Jei verslininkas nesutinka su projektų vertintojų nuomone, jis gali šį sprendimą apskųsti. Būna atvejų, kai į LVPA sugrąžinami projektai dar kartą peržiūrėti."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"