TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

ES vargu ar finansuos "Rail Balticą"

2010 02 20 0:00
Projektui "Rail Baltica" paspartinti šalies verslininkai siūlo išplėsti logistikos centrą, veikiantį netoli Lenkijos ir Lietuvos sienos.
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos pareigūnai nedramatizuoja Europos Komisijos (EK) transporto komisaro teiginių, kad Europos Sąjunga (ES) greičiausiai išvis nefinansuos dešimtmetį vilkinamo europinės geležinkelio vėžės projekto "Rail Baltica".

Estijos į EK deleguotas transporto komisaras Siimas Kallasas pareiškė, jog yra menka tikimybė, kad ES finansuos Baltijos valstybių europinės geležinkelio vėžės projekto "Rail Baltica" įgyvendinimą.

Turi rūpintis pačios šalys.

"Labai sunku įsivaizduoti, kad ES ryžtųsi finansuoti visiškai naujo geležinkelio per Baltijos valstybes tiesimą. Kita vertus, gali būti skirta lėšų atskiriems projektams, pavyzdžiui, geležinkelio tinklo valdymo elektroninei sistemai. Tačiau pagrindinis investicijų šaltinis turėtų būti suinteresuotos šalys ir privatus sektorius", - per interviu BNS sakė S.Kallasas.

EK komisaras aiškino, kad valstybės pačios imasi tiesti savo geležinkelius. ES transporto tinklams per metus skiria tik šiek tiek daugiau kaip 1 mlrd. eurų. Šios lėšos paskirstomos "smulkmėms", o tokių pinigų dideliems projektams - per mažai.

"Tiesti atskirą keleivinį geležinkelį nėra labai protingas sprendimas. Kitas klausimas, ar turėtume pasilikti geležinkelio vėžę, kurios plotis siekia 152 centimetrus. Pavyzdžiui, Ispanijos, kaip ir Rusijos, geležinkelio vėžė skiriasi nuo likusios Europos. Jos plotis siekia 166 centimetrus. Šiuo metu ispanai atnaujina geležinkelį ir pritaiko jį prie Europos standartų", - dėstė S.Kallasas.

Anot komisaro, tiesti Baltijos valstybėse Europos standarto geležinkelį iš esmės įmanoma, tačiau tai esąs labai rimtas politinis sprendimas, reikalaujantis didžiulių investicijų. Kita vertus, jei bus naudojamas dabartinis tinklas, tai nebus neįmanoma.

Oficialių EK pranešimų negauta

Kaip pasakojo susisiekimo viceministras Arūnas Štaras, dėl projekto "Rail Baltica" finansavimo su komisaru S.Kallasu ketinama šnekėtis tik kovo pirmąją pusę. "Komisaro teiginius skaičiau, tačiau sunku juos komentuoti, nes nežinau, kokiame kontekste jie buvo pasakyti. Žinome, kad projekto finansavimas iš europinių lėšų yra ribotas. Be to, šiemet bus peržiūrimi visi finansuotini projektai. Su Užsienio reikalų ministerija derinama, kad susitikimas su EK transporto komisaru būtų surengtas pirmąją kovo pusę. Tada ir aptartume aktualius klausimus", - aiškino A.Štaras. Pasak jo, jokių oficialių pranešimų, kad finansavimo projektui "Rail Baltica" galima nebesitikėti, negauta.

Lietuvos susisiekimo ministerija yra įpareigota parengti europinės geležinkelio vėžės per Lietuvos teritoriją nuo Lenkijos iki Latvijos projektą. Iki kovo 1 dienos turėtų paaiškėti projekto "Rail Baltica" priemonių planas, kuriame bus aptarti darbų terminai, mastas ir lėšos. Manoma, projektas kainuos apie 800 mln. litų. Iš jų tik 310,8 mln. litų žadėjo skirti ES, likusius pinigus turėtų sumokėti Lietuvos valstybė.

Geležinkelio vėžės "Rail Baltica" galimybių studiją už 360 tūkst. eurų (1,243 mln. litų) atliks konkursą laimėjusi JAV kapitalo Latvijos bendrovė "Aecom". Pasirašius sutartį ji privalės per 10 mėnesių išanalizuoti galimybę tiesti 143,5 centimetro pločio geležinkelio vėžę nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Talino. Sutartį su "Aecom" numatoma pasirašyti kovo 15 dieną.

Pernai gruodžio mėnesį Susisiekimo ministerija pasiūlė geležinkelio "Rail Baltica" vėžę tiesti ant esamo pylimo. Pasirinkus šį būdą būtų rekonstruojama geležinkelio linija nuo Lenkijos iki Kauno, o ne tiesiamos naujos vėžės. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis tuomet teigė, jog taip projektas atpigtų nuo anksčiau numatytų 1,8 mlrd. litų iki 800 mln. litų.

Pernai Vilniuje lankęsis projekto "Rail Baltica" koordinatorius Pavelas Telička tikino, kad būtina imtis konkrečių darbų, ir nesvarbu, jog Latvijoje dėl šalies ekonominių sunkumų projektas jau pristabdytas. Pasak jo, pasinaudojus esamomis geležinkelių vėžėmis projektą būtų galima baigti iki 2014-ųjų pabaigos.

Verslas siūlo realią išeitį

Kaip LŽ jau rašė, daugiau negu dešimtmetį aptarinėjamam geležinkelio modernizavimo projektui "Rail Baltica" paspartinti šalies verslininkai siūlo išplėsti logistikos centrą, veikiantį netoli Lenkijos ir Lietuvos sienos. Verslo atstovai sako, kad abiejų tipų vėžes nutiesus ant tų pačių pabėgių, vienu metu ruožu galės važiuoti tik vienas traukinys. Žadėto 160 kilometrų per valandą greičio bus neįmanoma pasiekti, nes liniją planuojama tiesti ant seno pylimo, kuris turi nemažai posūkių.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos manymu, šiuo metu reikalingiausia, be to, lengviausiai ir pigiausiai įgyvendinama galimybė padidinti vežimų geležinkeliu į Vakarų Europą apimtį - išplėsti Mockavos geležinkelio stotį ir paversti ją stambiu logistikos centru. Siūlymui įgyvendinti neprireiktų šimtus milijonų litų siekiančios sumos geležinkelio infrastruktūrai sukurti, nes nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Šeštokų jau nutiestas 1435 mm pločio vėžės geležinkelis. Šiame ruože esančioje Mockavos stotyje ir dabar galima perkrauti krovinius nuo platesnio geležinkelio riedmenų į  europietiškus traukinius, tačiau stoties pajėgumas tam per mažas.

Verslininkai abejoja, ar tikslinga tiesti europinę vėžę iki Kauno, jei Lietuvoje jau yra jos atkarpa, o Mockavoje - ir visa reikalinga infrastruktūra. Čia belieka išplėsti krovinių terminalą. Pasak jų, pramonės įmonėms vis tiek teks perkrauti krovinius nuo seno tipo riedmenų ant europietiškų, nes gamyklų teritorijose esantys geležinkelio keliai yra 1520 mm pločio. Daugiausia nuostolių patirtų pietinėje Lietuvos dalyje įsikūrusios įmonės, mat joms tektų krovinius senąja vėže gabenti iki Kauno viešojo logistikos centro, ten perkrauti ant europinei vėžei pritaikytų riedmenų ir vėl tuo pačiu maršrutu vežti produkciją atgal į šalies pietus, Lietuvos ir Lenkijos sienos link.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"