TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Esame blaivesni, negu rodo statistika

2015 11 12 6:00
2014 metais kiekvienas Lietuvos gyventojas, įskaitant vaikus ir tuos, kurie alaus paragauja rečiau kaip kartą per savaitę, kas mėnesį suvartojo daugiau kaip po vieną litrą gryno spirito. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pastaruoju metu Lietuva dažnai minima kaip valstybė, kurios gyventojai alkoholinių gėrimų suvartoja bene daugiausia Europoje ar netgi visame pasaulyje. Garbė nedidelė. Tačiau kiek išgeriame iš tikrųjų? Rinkos analitikai tikina, kad vadovautis vien oficialia statistika nėra korektiška dėl akivaizdžių priežasčių.

Lapkričio pradžioje buvo pranešta, kad, Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, 2013 metais Lietuvoje vienam suaugusiam žmogui teko 14 litrų suvartoto gryno alkoholio (94,5 laipsnio stiprumo spirito). Tai esą didžiausias rodiklis pasaulyje. Antroje vietoje – Austrija, toliau rikiuojasi Estija, Čekija, kur vienas gyventojas esą suvartoja 11–12 l alkoholio per metus

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 metais suaugusiam Lietuvos gyventojui teko kiek mažiau – vidutiniškai 12,9 litro alkoholio, o 2014 metais – 12,7 litro. Tokius duomenis pateikia ir Europos Sąjungos statistikos agentūra Eurostatas. Jo duomenimis, Lietuva pagal šį rodiklį buvo „ tik“ aštunta Europoje, o gėrimo „čempionė“ neva yra Estija, kurios gyventojui pernai priskaičiuota net po 16 litrų legaliai parduoto gryno alkoholio.

Nežinia, ar padės sumažinti „prizinius“ rodiklius tai, kad Lietuvos degalinės jau nuo kitų metų sausio negalės prekiauti alkoholiu, matyt, ne. Taigi, mėginkime išsiaiškinti, kaip mes – kiekvienas vyras, moteris, vaikas ir senelis – „išgeriame“ po 13–14 litrų spirito per metus.

Skaičių patikimumu neabejoja

Statistikos departamento komunikacijos vadovė Birutė Stolytė LŽ paaiškino, kad gėrimų vartojimo statistiką departamentas nustato pagal gaunamą informaciją iš alkoholio gamintojų, prekybos, visuomeninio maitinimo įmonių, Muitinės departamento bei kitų patikimų šaltinių. Taigi, skaičiuojama maždaug taip: kiek alkoholio pagaminta ir įvežta iš užsienio – viskas nupirkta, vadinasi, – išgerta.

Be to, Statistikos departamentas atlieka gyventojų apklausas apie alkoholio vartojimo įpročius. Apklausa – kai paskambinama pasirinktiems, pavyzdžiui, 1000 žmonių telefonu ir teiraujamasi – ar geriate? Dauguma prisipažįsta. Antai viena apklausa parodė, kad 50 proc. suaugusių Lietuvos vyrų ir 11 proc. moterų prisipažino, jog bent kartą per savaitę išgeria alaus.

Tiesa, B. Stolytė pripažino, kad departamentas nevertina alkoholinių gėrimų pardavimo šešėlinėje rinkoje. Matyt, vartojimo skaičiai būtų dar gerokai didesni.

„Statistikos departamento pateikiamais duomenimis nėra reikalo abejoti, nes informacija yra gaunama iš patikimų šaltinių“, – sakė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentas Vytautas Žukauskas. Jis taip pat yra įsitikinęs, jog Lietuvos alkoholio vartojimo rodikliai yra vieni didžiausių Europoje, juolab kad ir kitos šalys pateikia statistiką neįvertindamos šešėlinės prekybos masto.

Negana to, Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje alkoholinių gėrimų, ypač spiritinių, nuperkama net daugiau, negu pagaminama ir importuojama. Taip veikiausiai yra dėl to, kad ganėtinai daug alkoholinių gėrimų laikoma sandėliuose.

Alkoholinių gėrimų kiekį, tenkantį vienam Lietuvos gyventojui, statistikai nustato, įvairios alkoholio koncentracijos gėrimus paversdami gryno alkoholio (94,5 laipsnio stiprumo spirito) kiekiu. Pavyzdžiui, vertinant, kad aluje alkoholio koncentracija sudaro vidutiniškai 6 proc., vieną litrą gryno alkoholio sudaro 16 litrų alaus, arba 2,5 litro 40 laipsnių degtinės. Vėliau, taip apskaičiavus legaliai parduotus alkoholinius gėrimus, gautas skaičius padalijamas iš registruotų Lietuvos gyventojų skaičiaus. Tai ir yra statistinis gyventojų suvartojamo alkoholio kiekis per metus.

Nesiginčijant su statistikais menkai tikėtina, kad 2014 metais kiekvienas Lietuvos gyventojas, įskaitant vaikus ir tuos, kurie alaus paragauja rečiau kaip kartą per savaitę, kas mėnesį suvartojo daugiau kaip po vieną litrą gryno spirito.

Vartoja ir svečiai

LLRI viceprezidentas LŽ pripažino, kad išvydęs alkoholio vartojimo statistiką pagalvoja apie gėrimus, kuriuos įsigyja ir suvartoja bei išsiveža trumpam į tėvynę grįžtantys emigrantai. „Lėktuvu daug alkoholio nenusiveši, tačiau tikėtina, jog atvykstantys ir išvykstantys automobiliais tautiečiai pasirūpina gėrimų atsargų emigracijoje turėti ilgesniam laikui, nes Lietuvoje alkoholis neretai yra keleriopai pigesnis negu šalyse, į kurias lietuviai emigruoja“, – svarstė V. Žukauskas. Jis priminė, kad keliasdešimties tūkstančių atvykstančių ir vėl išvykstančių emigrantų nėra nuolatinių Lietuvos gyventojų sąrašuose – taigi, jų išgertas alkoholis tektų ne jiems, o mums, pasilikusiems čia.

Pašnekovo nuomone, Lietuvos gyventojų alkoholio vartojimo statistiką svariai „pagerina“ ir užsienio turistai, kuriems pigaus alkoholio kainos Lietuvoje irgi patrauklios. Statistikos departamento duomenimis, 2014 metais Lietuvoje lankėsi 1,183 mln. užsienio turistų, kurie vien nakvynės įstaigose praleido 9,051 mln. naktų. Tikėtina, kad 769 mln. eurų vien iš bankų sąskaitų, neskaitant grynųjų, užsieniečiai išleido ne vien arbatai ir suvenyrams.

Pasak V. Žukausko, pavyzdys, kaip alkoholio vartojimo rodiklius koreguoja užsienio turistai, gali būti Estija, kurios rodikliai pernai buvo didžiausi. „Niekam ne naujiena, kad Suomijoje alkoholis – keleriopai brangesnis negu Baltijos valstybėse. Iš šios šalies organizuojama daugybė turistinių kelionių į Estiją, ir jų tikslas – apsirūpinti pigiais alkoholiniais gėrimais“, – komentavo LLRI viceprezidentas.

Pasak jo, turistai daug alkoholio suvartoja ir kitose šalyse, tačiau Lietuvoje jiems tenka didesnė dalis dėl didžiulių alkoholinių gėrimų kainų skirtumų.

B. Stolytė irgi pripažino, kad nurodant alkoholio kiekį, tenkantį Lietuvos gyventojui, į užsienio svečių ir emigrantų „indėlį“ neatsižvelgiama. „Tokių informacijos šaltinių neturime. Tam reikėtų atlikti specialius tyrimus“, – sakė Statistikos departamento atstovė. Tai būtų ir brangu ir vargu ar įmanoma, nes reikėtų analizuoti prekių, už kurias sumokėta užsieniečių mokėjimo kortelėmis, sąrašą. Be to, už alkoholinius gėrimus, kaip ir už kiekvieną kitą prekę ar paslaugą, galima sumokėti ir grynaisiais.

Legalaus alkoholio vartojimas Lietuvoje, tūkst. dekalitrų

RūšisPagaminta ir importuota (be eksporto)Legaliai parduota
2013 m.2014 m.2013 m.2014 m.
Spiritiniai gėrimai1669 (668)*1703 (681)3659 (1464)3686 (1474)
Vynas3927 (491)4117 (515)3162 (395)3186 (398)
Fermentuoti gėrimai6675 (278)5265 (219)3948 (165)3527 147)
Alus31 071 (1941)31 687 (1980)26 911 (1681)27 845 (1740)
Kokteiliai537(22)554 (23)
Iš viso gryno alkoholio3378339537273782
Tenka vienam gyventojui, litrai12,912,7

Šaltinis: Statistikos departamentas, LŽ

* Skliausteliuose nurodytas apytikris gryno alkoholio kiekis

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"