TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Estai kasmet atidaro po uostą

2006 09 16 0:00
Naują uostą netikėtai atrado pavargęs Latvijos buriuotojas, tačiau jau kitąmet čia laukiama daug jachtų.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Per penkiolika pastarųjų metų Lietuvai nepavyko įgyvendinti Šventosios uosto jūrinio turizmo idėjų, neskubama įrengti keleivinį terminalą Klaipėdoje, o tuo pat metu estai pastatė net keletą naujų uostų, du iš jų - valstybės saugomose Saremos salose.

Rugsėjį Estijos Saremos salyno Mintu uostas, kuriame vasarą veikia linija Sarema-Ventspilis, baigė antrąjį keleivinės laivybos sezoną. Kruizinis Saremos uostas kol kas dar neįtrauktas į turistinius žemėlapius. Iš viso salyne įkurti penki uostai, pastarieji du - tarptautiniai. Vasaros pradžioje atidaryto Saremos uosto, galinčio priimti iš karto tris 200 metrų ilgio laivus arba dvigubai daugiau mažesnių, registracijos žurnale užfiksuoti 10 vokiečių ir portugalų kruizinių laivų, vienos latvių jachtos apsilankymas ir 30 karinių NATO laivyno kreiserių, birželio 16 dieną dalyvavusių kariniame parade.

Incidentas naujame uoste

Humoro nestokojantis Saremos uosto projekto vadovas Palli Peeteris pasakojo, kad įspūdingas karinis renginys pritraukė į salą 10 tūkst. turistų ir sukėlė tarptautinį rezonansą, kai Didžiosios Britanijos karo laivas "Edinburg", neįstengęs tinkamai prisišvartuoti nurodytoje vietoje, rėžėsi į krantinę ir glotnioje sienutėje išmušė gabalą betono.

"Iš pradžių prašėme kariškių kuo greičiau suremontuoti krantinę, tačiau vėliau įžvelgėme šio įvykio naudą ir uosto "krikšto" vietą rodome turistams", - svečiams iš Klaipėdos šypsodamasis kalbėjo Peeteris.

Įspūdingo stoto estas ir pats yra savotiška Saremos įžymybė. Tarybiniais laikais dirbęs Estijos ministrų taryboje ir vienu metu buvęs statybų ministru, Peeteris tada gerai pažinojo Algirdą Brazauską. Kitaip nei jo bendražygis lietuvis, iš Saremos kilęs estas į politiką neįsitraukė ir dirbo Talino uoste. Uosto valdyba praėjusiais metais paskyrė jį atsakingu už Saremos uosto statybą ir administravimą.

Uosto kapitonas Jurijus Grišinas teigė, kad pirmąjį sezoną naują objektą prižiūrėjo trys apsaugos darbuotojai, o atplaukus kruiziniam laivui į uostą atvykdavo keturi pasienio ir muitinės pareigūnai. Nedideliame uosto pastate turistams įrengti tualetai ir dušai, veikia sauna, kitų paslaugų teikti nenumatyta.

Keleiviai miške

Per metus pastatytas Saremos uostas Talino uosto valdymo bendrovei kainavo beveik 140 mln. kronų (per 30 mln. litų) kartu su 10 kilometrų ilgio asfaltuotu keliu iki pagrindinės salyno magistralės. Už tiek Lietuvoje, geriausiu atveju, galima pastatyti 2 krantines, nes tenka iškasti daug grunto. Tačiau uosto vadovas teigia, kad darbai būtų kainavę trečdaliu pigiau, nes prieplaukų vietoje buvo natūralus 11 metrų gylis, jeigu ne dvejus metus trukę teismai su ekologais dėl retų paukščių perėjimo vietų. Uostininkams, remiantis salos senbuvių liudijimais, pavyko įrodyti, kad paukščiai prie Tamės kaimo niekada nesuko lizdų ir peri kitoje įlankos dalyje. Ekologai išsireikalavo, kad Saremos uoste nebūtų kraunami kroviniai.

Idėja pastatyti Saremoje didesnį uostą gyvavo du dešimtmečius, bet ieškant tinkamiausios vietos projektas strigo, statybos darbai buvo pradėti tik 2005 metais.

Kitąmet Saremoje tikimasi sulaukti 18 kruizinių laivų ir daug jachtų, - jų vienu metu galima priimti iki 30. Talino uostas derasi su suomiais dėl ro-ro keltų linijos Sarema-Kotka arba Turku. "Linijos su Sarema labai nori Turku, senoji Suomijos sotinė. Suomiai tikisi Europos Sąjungos paramos šiam uostui vystyti. Gali atsirasti linija su Švedija, nes kažkada tokia linija veikė kitame uostelyje", - pasakojo uosto administratorius.

Saremos salose gausu unikalių lankytinų ir poilsio vietų, bet į jas kruizinių laivų keleiviai nevežami, nes laivai uoste stovi tik 4 valandas. "Mūsų vis klausia, ką per tiek laiko galime parodyti turistams. Mes siūlome tik mišką. Jie braido po mišką ir lieka patenkinti", - sakė Peeteris. Atvykėliai buvo vežami į artimiausią etnografinę sodybą pasižiūrėti imituojamų vestuvių.

Įsitvirtina rinkoje

Per pastaruosius 15 metų į Estijos jūrinės laivybos verslą atėjo daug jaunų žmonių. Jų įsteigtos kompanijos iš rinkos baigia išstumti senbuvius suomius ir aktyviai veržiasi į naujus uostus. Pasak Talino uosto užsienio ryšių specialisto Sveno Ratasseppo, šiais metais nacionalinė keltų laivybos bendrovė "Tallink" nupirko Helsinkio linijos konkurentę "Viking Line" ir nuo šiol yra didžiausia regiono laivybos kompanija.

Tačiau šiuo įvykiu džiaugiasi ne visi, nes milžinas stumia iš verslo mažas laivybos įmones. Užtenka uostui keliskart laiku neprileisti motorlaivių prie krantinių dėl didžiųjų keltų prastovų, ir klientai ima rinktis tuo pačiu maršrutu plaukiančius "Tallink" laivus.

Tačiau Saremos gyventojas Viačeslavas Ledo sėkmingai įsitvirtino vidutinio verslo nišoje. Jo 1992 metais įsteigta Saremos jūros keltų kompanija ("SSC Feries") sugebėjo perimti iš valstybės keleivių gabenimą tarp salų. Jau antrąkart ši kompanija pasirašė dešimties metų sutartį su Estijos vyriausybe dėl vidaus linijų organizavimo. 2005 metais naujame Saremos Mintu uoste "SSC Feries" atidarė sezoninę liniją į Ventspilį. Ši Latvijoje iškart tapo populiari, o 2006 metais įsikūrė neseniai veikti pradėjusiame Silamiajės uoste netoli sienos su Rusija. Vadinamoji Narvos linija maršrutu Silamiajė-Kotka (Suomija) ro-ro laivu "Vironia" gali iš karto plukdyti 370 keleivių ir 900 metrų linijinio ilgio transporto priemonių.

"SSC Feries" direktorius Tonis Rivhkas sakė, kad įsigyti keltų sunku, bet kompanija pasinaudojo situacija, kai pastačius Oresundo tiltą tarp Švedijos ir Danijos tapo nereikalinga vietinė keltų linija. Estai nupirko iš danų kelis modernius keltus ir sugebėjo išplėtoti verslą. Pernai kompanijos apyvarta siekė 12 mln. eurų (per 40 mln. litų), ji pervežė 1,6 mln. keleivių ir 0,55 mln. tonų krovinių.

Rivhkas neatmeta minties, kad kompanija eis į Lietuvos rinką, jei ras tinkamų terminalų ir partnerių. Šiuo metu estų kompanija turi 12 laivų ir iki 2009 metų pastatys dar vieną modernų keltą. Manoma, kad iki tol Klaipėdoje bus įrengtas specializuotas keleivinių keltų terminalas, todėl realu, kad iš Klaipėdos po kelerių metų galėsime plaukti į Saremos salas, Taliną ar Helsinkį kompanijos "SSC Feries" laivais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"