TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Estai laivus superka su žvejybos kvotomis

2013 05 30 4:29
Estai superka pačius geriausius Lietuvos Baltijos žvejybos laivus, kaip šis "Baltlantos" motorlaivis "Rytas", ir pačius prasčiausius - dėl jiems priskirtų žuvų kvotų. Vidos Bortelienės nuotrauka

Estijos žvejybos sektorių stiprins Lietuvos ištekliai. Pasinaudoję sumaištimi mūsų šalies žuvininkystėje, estai didina turimus žuvų sugavimo limitus ir įtaką rinkoje.

Ankstesniais metais estų akiratyje buvo Suomijos žvejybos sektorius, šiemet - Lietuvos laivynas. Verslo tendencija didinti žuvų sugavimo kvotas įsigyjant kitų šalių laivus atspindi valstybinę žuvininkystės politiką - pagal Žemės ūkio ministerijos planus, Estija ruošiasi tapti Baltijos žvejybos logistikos centru, į kurį šaldyti ir kitaip apdoroti būtų tiekiamos žuvys iš gretimų šalių. Tam numatoma skirti 2014-2020 metų Europos Sąjungos žuvininkystės fondo investicijų. Estija sieks iš žuvininkystės išgauti daugiau pridėtinės vertės. Tai skelbiama šios ministerijos spaudos tarnybos pranešime apie patvirtintą žuvininkystės strategiją.

Nusitaikė į Klaipėdą

Pastaruoju metu filialus Klaipėdoje įsteigusios Estijos bendrovės "Ramsun" ir "Monistico" iš lietuvių jau įsigijo 4 žvejų laivus, ir šie iš uosto išplaukė su visomis žvejybos kvotomis. Jie ir toliau lieka Lietuvos jūrų laivų registro sąraše, plaukios su mūsų šalies vėliava, tačiau naudą iš laivams priskirtų metinių žvejybos limitų gaus estai. Sužvejotas strimeles ir šprotus gabenti į aukcioną Klaipėdoje nereikės, nes tokia prievolė taikoma tik menkių žvejybai.

Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus patvirtino, kad bendrovė "Grinvita" pardavė motorlaivius "Alfa" ir "Preila", o bendrovė "Baltlanta" - laivus "Vilnis" ir "Rytas". Tačiau plačiau kometuoti, kas žvejybos sektoriuje vyksta ir kodėl estai perka netgi visai nusenusius mūsų žvejų laivus, nesiryžo. "Matyt, estai geriau žino, ką su jais daryti", - tarstelėjo valdininkas.

"Grinvitos" direktorius Sergejus Grinčenka, kurio įmonė liko be laivų, sakė dar negalvojęs, ar tęs žvejybos verslą. Jeigu vėl įsigytų laivą, tačiau be istorinės sugavimo kvotos, pretenduoti į Lietuvos išteklius negalėtų.

"Baltlantos" atstovas Aleksejus Savčenka patvirtino, kad 2 laivus estams pardavė, o dar dėl vieno vyksta derybos. Ketvirto, paskutinio, "Baltlantos" Baltijos žvejybos laivo likimas neaiškus. "Mes nė vieno jų neketinome parduoti, bet kad sąlygos tokios susiklostė. Estai patys mus susirado ir pasiūlė gerą kainą, nes "Baltlantos" laivai yra patys geriausi - neseniai renovuoti", - aiškino A.Savčenka.

3 laivus iš lietuvių įsigijusi "Monistico" - viena iš 5 didžiausių Estijos žvejybos įmonių, susijungusių į asociaciją "Estofish", kuri pernai nupirko 3 laivus su kvotomis iš suomių. Iki šiol ji turėjo 12 laivų. "Estofish" internete nurodo, kad asociacija išgaudo pusę Estijai skirtos šprotų ir strimelių kvotos.

Prieš kelis mėnesius vieną "Baltlantos" laivą nupirko "Ramsun". Manoma, kad jos užmojai taip pat platesni. Žvejai prognozuoja, kad šiemet lietuvių įmonės estams parduos iš viso 8 tralerius iš 26, žvejojančių Baltijos jūroje.

Kvota - pinigai

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija, vienijanti 13 įmonių, tikisi, kad jos narių nesumažės - "Monistico" pažadėjo stoti į lietuvių organizaciją, o "Baltlanta" verslo Atlanto vandenyne nenutrauks. Tačiau šalies ekonomikos praradimas dėl susitraukusio įmonių verslo esą akivaizdus.

Žvejų organizacijos vadovas Alfonsas Bargaila įsitikinęs, kad toks procesas - neūkiško žuvininkystės administravimo pasekmė. "Kai vienai įmonei "Banginis" atiduota 80 proc. šiuo metu pelningiausių žuvų, šprotų, kvotos, kitos iš kelių šimtų tonų išgyventi negali. Menkių gaudyti šiuo metu visai neapsimoka, sąnaudos didesnės už pajamas. Įmonių verslas smuko tiek, kad 2 laivai parduoti už kainą, kuri žemesnė nei metalo laužo savikaina", - dėstė A.Bargaila.

Pagal istorinę sugavimo teisę "Banginiui" šiemet skirta išgaudyti 9,5 tūkst. tonų šprotų ir 1,8 tūkst. tonų strimelių. "Baltlantai" - 205 tonas šprotų ir 78 tonas strimelių.

Estams atitekusi "Grinvitos" kvota buvo 726 tonos šprotų ir 128 tonos strimelių. Pagal rinkos kainą (1,2 lito už kilogramą) už tokį parduotą žuvų kiekį galima gauti maždaug milijoną litų pajamų. "Tai vyksta todėl, kad žuvininkystės sistema tarsi pavaldi vienai įmonei. Jai "istorinė kvota" buvo sukurta išskirtiniu būdu. Vienais metais, kai kiti laivai šprotų nežvejojo, buvo leista juos gaudyti išimties tvarka. O vėliau įmonę įtraukė į bendrą sąrašą ir sudarė išskirtines verslo galimybes. "Banginio" laivas triskart galingesnis nei leistina. Mes irgi prašėme didesnio galingumo, bet mums neleido. Senos žvejybos taisyklės buvo prastos, bet šiemet patvirtintos naujos - dar blogesnės. Jeigu jos tenkintų bent pusę įmonių, būtų suprantama, o dabar jos sukurtos tik vienai", - laivų išpardavimo priežastį apibūdino A.Savčenka.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"