TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Estai ragina žaisti atviromis kortomis

2007 01 03 0:00
"Eesti Energios" valdybos narys Harris Mikkas sakė, kad jų bendrovę domina tiek Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties projektas, tiek Rytų skirstomųjų tinklų privatizavimas.
LŽ archyvo nuotrauka

Naujos atominės elektrinės projekte dalyvaujančios "Eesti Energios" vienas vadovų žeria kritiką Lietuvos valdžiai

Lietuvos politikai turėtų mažiau kištis į naujos atominės elektrinės projekto reikalus. Be to, Lietuva turėtų būti atviresnė Estijai ir Latvijai kviesdama prie jėgainės projekto kitas šalis.

Tai LŽ teigė "Eesti Energios" valdybos narys Harris Mikkas. Ši valstybinė Estijos bendrovė kartu su "Lattenergo" bei "Lietuvos energija" 2015 metais ketina statyti naują atominę elektrinę.

Mikkas taip pat teigė norintis daugiau žinoti apie Lenkijos planus šiame projekte bei pritariąs daugiau nei vieno reaktoriaus elektrinės statybai. "Eesti Energią" domina ir elektros tilto su Lenkija projektas bei Rytų skirstomųjų tinklų (RST) privatizavimas.

- Ar pakankamai sparčiai į priekį juda elektrinės statybos projektas? Kaip vertinate Lietuvos pastangas?

- Vyrauja keistas ir dviprasmiškas jausmas. Kai kur Lietuvos valdžia labai greitai reaguoja. Tarkime, kviečiant Lenkiją į jėgainės statybos projektą jūsų valdžia kuo puikiausiai derėjosi, vertė sparčiai reaguoti Latviją ir Estiją. Kitais klausimais taip sparčiai dirbti neskubama.

Projekto vykdymo greitis priklauso nuo Vyriausybės ir kitų atitinkamų valdžios institucijų, tačiau visi procesai vyksta labai lėtai. Kai dėl Lietuvos, norėtųsi, kad į verslo projektus politika kištųsi kuo mažiau. Politikų norai paprastai būna nerealūs, ir labai gaila, kad taip vyksta. Estija ir Latvija šiuo atveju yra labiau orientuota į verslą.

- Iš pradžių naują atominę elektrinę ketino statyti trys Baltijos šalys, vėliau prisidėjo ir Lenkija. Buvo kalbama, kad tai Lietuvos nuopelnas, o estai ir latviai pyksta, kad nebuvo pakviesti į derybas. Kiek čia yra tiesos?

- Situacija aiški - tai Baltijos šalių projektas, ir visi trys premjerai šiuo klausimu sutaria. Tikimės, kad Lietuvos valdžia nevykdys jokių veiksmų mums už nugaros.

Jeigu nutartume, kad Lenkija gali būti naudinga šiame projekte, tada, savaime suprantama, visos šalys gautų vienodą naujos elektrinės akcijų skaičių. Tačiau kol kas apie tai kalbėti anksti. Norėdami turėti akcijų dalį lenkai turėtų labai gerai argumentuoti, kaip prisidės prie projekto. Tuos argumentus ir ketinsime išsiaiškinti per derybas.

- Prisidėjus Lenkijai siūloma statyti galingesnę jėgainę, nei planuota anksčiau. "Eesti Energią" tokie siūlymai tenkina?

- Kiek reaktorių bus statoma - Lietuvos politinis sprendimas. Lietuva pati nuspręs, kokią maksimalios galios elektrinę bus leidžiama statyti jos teritorijoje. Jei pažvelgtume iš ūkio pusės, matytume, kad yra investuotojai, kurie rengs paraiškas reaktorių statybai. Jie turi žinoti iš anksto, kokio dydžio atominės elektrinės reikės. Statant elektrinę investuotojams iš anksto labai svarbu, kiek megavatų ji gamintų. Kol nėra atsakymo, apie konkrečius darbus gerokai anksti kalbėti. Manome, kad minimaliai reikėtų bent dviejų reaktorių, kadangi tai pritrauktų daugiau elektros energijos pirkėjų.

Reikia atsižvelgti ir į tai, kad labai svarbus veiksnys yra laikas - reaktorius statančios įmonės turi daug darbų Indijoje, Kinijoje, JAV, o Baltijos šalių rinka jiems gali pasirodyti per maža. Paieškos procesas gali užtrukti.

- Kaip vertinate Lietuvos ir Lenkijos elektros tilto projektą? Ar "Eesti energią" domintų dalyvavimas šiame projekte?

- Tai toks projektas, kurį vienaip ar kitaip reikėtų įgyvendinti. Lietuvos užsienio reikalų ministras (Petras Vaitiekūnas - aut.), lankydamasis Estijoje, teigė, kad dalyvauti projekte bus pasiūlyta ir Latvijai su Estija. Kol kas jokio oficialaus kvietimo dar negavome. Dalyvavimas mus domintų, tačiau reikia daugiau informacijos, o jos kol kas neturime.

- Ar dalyvausite privatizuojant RST, jei Lietuvos Vyriausybė apsispręs parduoti kontrolinį įmonės akcijų paketą?

- Kai Vyriausybė priims tokį sprendimą, būtinai dalyvausime privatizuojant RST. Ši bendrovė yra labai įdomi, manome, kad bus daug konkurentų, norinčių ją įsigyti. Tikimės, kad jūsų Vyriausybė viską deramai apsvarstys ir šią bendrovę parduos įmonei, kuri dalyvaus naujos Ignalinos elektrinės statybos projekte. Būtų visiškai nelogiška, jei RST privatizuotų įmonė iš šalies - Ignalinos elektrinė prarastų potencialų klientą, perkantį elektros energiją. Tikimės, kad taip neatsitiks.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"