TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Estija ir Suomija linksta statyti atskirus SGD terminalus

2014 11 12 15:07
LŽ archyvo nuotrauka

Estijos ir Suomijos derybose dėl bendro Baltijos šalių regioninio terminalo – posūkis: artėjama prie susitarimo kartu tiesti dujų jungtį tarp dviejų šalių, tačiau statyti po SGD terminalą kiekvienoje valstybėje.

Suomijos ministras pirmininkas Alexanderis Subbas ir Estijos premjeras Taavis Roivas pranešė, kad Suomija statytų didesnį, o Estija – mažesnį SGD terminalą.

Nesusitarė dėl bendro terminalo

Pasak Estijos premjero, „Balticconnector“ dujų jungtį planuojama anksčiausiai baigti 2018 metais. Išankstiniais skaičiavimais, projekto vertė galėtų siekti 100 mln. eurų (345 mln. litų).

Šių metų spalio mėnesį Europos Sąjunga atsisakė finansuoti bendrą Estijos ir Suomijos SGD terminalo projektą, kurį parengė Estijos kompanija „Alexela Energia“ ir Suomijos „Gasum“.

„Bendras regioninis terminalas teiktų daugiau pranašumų, nes galėtų priimti ir patiekti daugiau dujų, nei projekto dalijimas į dvi ar daugiau dalių“, - leidiniui „Narural Gas Europe“ teigė Darbo ir ekonomikos ministerijos generalinis direktorius Herkko Plitas.

Abi šalys šiemet buvo pasiekusios susitarimą statyti atskirus SGD terminalus abiejose Suomijos įlankos pusėse ir juos sujungsiančią dujų jungtį, tačiau susitarimas nepasirašytas laukiant Europos Komisijos sprendimo, ar tokį projektą sutiktų finansuoti Europos Komisija.

Analitikai tvirtina, kad, turint omeny statybos kaštus ir dujų kainas, ekonomiškai apsimokėtų statyti tik vieną Baltijos šalių regioninį terminalą.

„Tiekimo saugumas ir energijos išteklių diversifikavimas yra svarbi Suomijos energetikos politikos dalis. Dujų tiekimo šaltinių diversifikavimas leistų pasiekti abu tikslus. Be to, Suomijos dujų rinka yra didesnė nei trijų Baltijos šalių kartu paėmus, todėl regioninis terminalas sėkme neabejojame“, - sakė H. Plitas.

Į klausimą, kaip įtampa tarp Rusijos ir Vakarų galėtų pakenkti Suomijos energetikos saugumui (Suomija importuoja 100 proc. dujų iš „Gazprom“), Suomijos atstovas atsakė: „Dabar svarbu, kad susitartume dėl regioninio terminalo ir pradėtume statybas. Galime daryti įtaką ateičiai, ne – praeičiai.“

Suomija ir trys Baltijos šalys – Estija, Latvija ir Lietuva – kartu vartoja apie 10 mlrd. kub. m dujų per metus. Iki šiol visas dujas šios valstybėms teikė Rusijos valstybinė korporacija „Gazprom“.

Rugsėjo viduryje Suomijos Darbo ir ekonomikos ministerija pareiškė, kad suteiks 65,2 mln. eurų subsidiją trims SGD terminalams, kurios privačios bendrovės statys Tornio, Porio i Raumos regionuose. Šie tris nauji terminalai galėtų gerokai sumažinti skystos naftos vartojimą pramonės įmonėse ir skystų benzino dujų - visoje Suomijoje.

Lietuva nelaukė ES paramos

Kaip žinoma, Lietuva nusprendė SGD terminalą statyti savarankiškai, nelaukdama ES subsidijos visas tris šalis turėjusiam aptarnauti regioniniam SGD terminalui.

Ryga, kaip galima tokio terminalo vieta, ES pasamdytų ekspertų buvo eliminuota, nors Latvija dėjo daug pastangų įtikinti Europos Komisiją, kad Rygos įlanka geografiškai regioniniam terminalui būtų ideali.

2012 metų rudenį Europos Komisijos pasamdyta konsultacijų įmonė „Booz&Company“ rekomendavo į Baltijos šalių regioninio SGD terminalo projektą įtraukti Suomiją , o patį SGD terminalą statyti ties Suomijos įlanka – Estijoje arba Suomijoje.

Po daugiau kaip metus trukusių ginčų šių metų vasario mėnesį Estija ir Suomija pasiūlė Suomijos įlankoje pastatyti du naujus SGD terminalus, kurie būtų sujungti dujotiekiu.

Tačiau Europos Komisija tokį pasiūlymą atmetė, pareikšdama ,kad Suomijos ir Estijos dviejų SGD terminalų modelis neatitiktų paramos reikalavimų. Suomijos vyriausybė po to pareiškė, kad abiems šalims teks iš naujo derėtis dėl bendro dujų terminalo projekto.

Analitikų skaičiavimais, vienas terminalas kainuotų apie 500 mln. eurų (1,7 mlrd. litų), o dujotiekis, kuris leistų Suomijai ir Estijai dalytis dujų importu, kainuotų apie 100 mln. eurų (345 mln. litų). ES yra pažadėjusi finansuoti iki 40 proc. tokio regioninio terminalo, kuris tarnautų ne vienos šalies interesams, kaštų.

Vienas brangiausių regione

Prieš kelis metus pradėtas statyti Klaipėdos SGD terminalas išskirtinis tuo, kad yra ne tik vienas brangiausių, bet ir statomas išvien valstybės lėšomis.

Lenkai Svinouscyje netoli Ščecino statomam SGD gamtinių dujų terminalui išsiderėjo maždaug milijardo zlotų (975 mln. litų) negrąžintiną paramą. Nors šis terminalas gerokai galingesnis nei lietuvių (metinis pajėgumas sieks 5 mlrd. kubinių metrų), jis kainuos pigiau – 2,3 mlrd. litų.

Klaipėdos SGD terminalo statyba kartu su laivo saugyklos nuoma per dešimt metų Lietuvai kainuos 2,4 mlrd. litų (695 mln. eurų), didžiąją dalį pinigų suris laivo – saugyklos nuoma. Už SGD laivo nuomą per dieną „Klaipėdos nafta“ mokės 156 tūkst. JAV dolerių (apie 406 tūkst. litų be PVM), per metus - 57 mln. dolerių (148 mln. litų), o per 10 metų – 570 mln. dolerių (apie 1,48 mlrd. litų be PVM). Po dešimtmečio „Klaipėdos nafta“ laivą galės išpirkti, tačiau neatskleidžiama, už kokią sumą.

Terminalas turėtų pradėti veiklą gruodžio 3 dieną. Planuojama, kad pirmaisiais veiklos per jį būtų galima atsigabenti 1 mlrd. kubinių metrų dujų, o terminalo pajėgumas ateityje galėtų siekti iki 4 mlrd. kubinių metrų per metus. Kad terminalas apskritai galėtų veikti, per metus jį būtina aprūpinti minimaliu 0,54 mlrd. kubinių metrų dujų kiekiu. Šias dujas iš terminalo 2015 metais privalės nupirkti visi reguliuojami elektros ir šilumos gamintojai per valstybės paskirtą tiekėją „Litgas“.

Lietuvos metinis dujų poreikis kasmet mažėja. 2012 metais šalyje suvartota 3,3 mlrd., 2013 metais – 2,8 mlrd. kubinių metrų dujų. Manoma, kad šiemet vartojimas tesieks apie 2,4 mlrd. kubinių metrų dujų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"