TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Estija neprieštarauja Vilniaus įtraukimui į „Rail Baltica 2“ projektą

2014 05 21 12:32
Taavisas Roivasas supranta glaudesnio Baltijos šalių bendradarbiavimo, taip pat - europinės vėžės reikšmę Estijos, Latvijos ir Lietuvos ekonominiam bei politiniam saugumui bei stabilumui. Delfi.ee nuotrauka

Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius, gegužės 21 dieną Vyriausybėje susitikęs su naujuoju Estijos vyriausybės vadovu Taavisu Roivasu, gavo patikinimą, kad estai neprieštaraus „Rail Baltica“ geležinkelio jungties į Vilnių tiesimui.

„Šiandien man labai džiugu priimti naująjį Estijos ministrą pirmininką T. Roivasą pirmojo jo vizito Lietuvoje metu. Dabartinė situacija regione reikalauja kaip niekada vieningo Baltijos valstybių bendradarbiavimo siekiant įgyvendinti strateginius projektus dėl energetinės nepriklausomybės, krašto apsaugos ir ekonominės gerovės“, – portalas 15 min.lt cituoja po susitikimo pasakytus A. Butkevičiaus žodžius.

Susitikimo metu premjerai pasidžiaugė, kad neseniai vykusiame visų trijų Baltijos valstybių susisiekimo ministrų susitikime pagaliau buvo susitarta dėl probleminių projekto „Rail Baltica“ klausimų – Vilniaus vėžės ir atkarpos nuo Kauno iki sienos su Lenkija. Estijos premjeras teigė neprieštaraujantis, kad Vilnius taptų integruota projekto „Rail Baltica 2“ dalis.

Vyriausybių vadovai sutarė, kad būtina tęsti darbus, pasirašyti bendros įmonės kūrimo sutartį ir siekti projekto finansavimo. „Noriu akcentuoti, kad labai pozityviai vertinu mūsų sutarimą dėl „Rail Baltica“ projekto. Džiugu, kad vienodai matome šio strateginio projekto įgyvendinimo perspektyvas“, – kalbėjo Lietuvos premjeras.

Algirdas Butkevičius: "Noriu akcentuoti, kad labai pozityviai vertinu mūsų susitarimą dėl "Rail Balltica" projekto". /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Estijos ir Lietuvos Vyriausybių vadovai pažymėjo, kad dabartinė situacija regione reikalauja kaip niekada vieningo Baltijos valstybių bendradarbiavimo siekiant įgyvendinti strateginius projektus dėl energetinės nepriklausomybės, krašto apsaugos ir ekonominės gerovės.

Premjerai sutarė, kad Ukrainos krizės kontekste labai svarbu kurti bendrą Europos Sąjungos energetikos politiką, ir pasidžiaugė, kad visos Baltijos šalys yra kelyje energetinės nepriklausomybės link – elektros rinkoje sėkmingai eksploatuojami ir įgyvendinami tokie projektai kaip „Estlink II“ ir „NordBalt“, o Lietuvos suskystintųjų gamtinių dujų terminalas bus pastatytas iki šių metų pabaigos, kaip planuota.

Kalbėdami apie saugumo situaciją regione, premjerai vienareikšmiškai sutarė, kad ne tik NATO buvimas regione yra nepaprastai svarbus, tačiau taip pat reikalingas ir glaudesnis bendradarbiavimas saugumo srityje tarp Baltijos šalių.

Susitikimo metu Vyriausybės vadovas padėkojo už Estijos paramą Lietuvai siekiant narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje, pasidalijo Lietuvos pirmininkavimo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai patirtimi, diskutavo apie euro teikiamą naudą.

Europinės vėžės geležinkelio "Rail Baltica" atkarpos nuo Lietuvos sienos iki Kauno tiesimo ir infrastruktūros tvarkymo darbai bus baigti metų pabaigoje. /LŽ archyvo nuotrauka

...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"